Apginti meno projektai
Meno doktorantūros studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vykdomos nuo 2010 m. Pirmieji meno projektai buvo ginami 2014 m. pabaigoje.
Muzikos krypties meno doktorantūra
Fortepijono mokyklos samprata: interpretaciniai kanonai ir kūrybinės laisvės siekiamybė
Jurgis Aleknavičius (fortepijonas)
Atlikimo stiliaus darna ir ekspresija netradicinės sudėties ansambliuose
Ugnė Antanavičiūtė (kamerinis ansamblis)
Pianisto-akompaniatoriaus vaidmuo solisto meninėje veikloje: fiziologiniai ir psichologiniai aspektai
Indrė Baikštytė (koncertmeisteris)
Choras Katalikų Bažnyčios liturgijoje ir lietuvių chorvedžių (1990–2015) kūryba
Linas Balandis (choro dirigavimas)
Orkestrų struktūriniai principai. Simfoninis ir gamelano orkestrai
Marius Baranauskas (kompozicija)
Neakademinės muzikos atlikimo praktikų taikymas akademinio pianisto lavinime
Motiejus Bazaras (fortepijonas)
Fortepijoninės muzikos improvizacijos principai
Mykolas Bazaras (fortepijonas)
Garsinės-technologinės obojaus galimybės ir šiuolaikinės raiškos naujovės
Robertas Beinaris (obojus)
XX a. pab.–XXI a. pr. koncertinių kanklių repertuaro pokyčiai ir šiuolaikinės atlikimo tendencijos
Aistė Bružaitė (kanklės)
Tritonio sampratos kismas ir sisteminis konstruktyvizmas XX a. kompozicijose
Božena Čiurlionienė (kompozicija)
Prancūzų klarneto mokyklos recepcija ir įtaka šiuolaikinei pučiamųjų instrumentų kultūrai Lietuvoje
Vytautas Giedraitis (klarnetas)
Soneto interpretacija XX a. kamerinėje vokalinėje muzikoje: žodis–garsas, partitūra–atlikimas
Paulė Gudinaitė (koncertmeisteris)
Somatikos teorijos ir praktikos bei jų taikymas grojantiems fleita
Vytenis Gurstis (fleita)
XVIII–XXI a. fleitos vibrato: kontekstai ir interpretacijos
Eglė Juciūtė (fleita)
Lietuvos alto menas: pedagogika ir kūryba
Jurgis Juozapaitis (altas)
Apie akusmatiškumą: neregimo garso apraiškos XX-XXI a. muzikos komponavimo kontekstuose
Jonas Jurkūnas (kompozicija)
Sulamitos Aranovsky pianizmo ugdymo mokykla: atlikimo meno multitradiciškumas
Mantautas Katinas (fortepijonas)
Lietuvos chorinio dirigavimo mokyklos: identifikacijos, sąveikos ir modernėjimas
Egidijus Kaveckas (choro dirigavimas)
Komiškumo raiška XX a. antros pusės vokaliniuose cikluose
Eglė Kižytė-Ramonienė (koncertmeisteris)
F. Chopinas ir M. K. Čiurlionio ankstyvoji kūryba fortepijonui: kūrybinės paralelės, sąšaukos ir įtaka
Gabrielė Kondrotaitė (fortepijonas)
Archetipo Savastis raiška naujoje lietuvių vargonų muzikoje
Jūratė Landsbergytė-Becher (vargonai)
Muzikinės naracijos komponavimo būdai postdraminiame teatre
Rita Mačiliūnaitė-Dočkuvienė (kompozicija)
Primityvizmas XX–XXI a. fortepijono muzikoje: interpretuojant pianistinio kanono „kitoniškumą“
Vincenzo de Martino (fortepijonas)
Struktūriniai ir ikistruktūriniai sonorinės muzikos komponavimo aspektai
Andrius Maslekovas (kompozicija)
Kūrybingumo fenomeno projekcija muzikinėje kompozicijoje
Sigitas Mickis (kompozicija)
H. Purcellio ir B. Britteno dainų paralelės
Giedrė Muralytė-Eriksonė (koncertmeisteris)
Drone muzikos komponavimo principai
Mykolas Natalevičius (kompozicija)
Sakralumas kūryboje fortepijonui: ženklai ir interpretacija
Gabija Rimkutė (fortepijonas)
Studijinės kompozicijos fenomenas ir raiškos perspektyvos
Marius Salynas (kompozicija)
Buffet versus Heckel: dviejų fagoto sistemų sąveikos ir konfrontacijos
Žilvinas Smalys (fagotas)
Italų ir prancūzų baroko vokalinės muzikos ornamentika: istorinių šaltinių lyginamoji analizė
Saulė Šerytė (dainavimas)
M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec ir Besacas eskizai: redagavimo teorija ir praktika
Virginija Unguraitytė Levickienė (fortepijonas)
Dinamikos fenomenas baroko muzikoje klavesinui
Balys Vaitkus (klavesinas)
Fiksuoto ir nefiksuoto muzikinių tekstų santykis italų baroko vokalinėje muzikoje: teorija ir atlikimo praktikos
Rūta Vosyliūtė (dainavimas)
Smuikininko atlikimo technikų skirtumai grojant solo ir įvairios sudėties kameriniuose ansambliuose
Giedrė Žarėnaitė (smuikas)
Tercinių trigarsių (triadų) neo-rymaniškoji interpretacija: transformacijos į komponavimo sistemą perspektyva
Raimonda Žiūkaitė (kompozicija)
Teatro ir kino krypties meno doktorantūra
Vaikų vaizdavimas kine: režisieriaus darbo ypatybės
Giedrė Beinoriūtė (kino režisūra)
Etninės ir kultūrinės tautų balsinės tradicijos: sąsajos ir poveikis šiuolaikinei scenos kūrėjų raiškai
Brigita Bublytė (vaidyba)
Režisieriaus Gintaro Varno aktorių ugdymo principai: studijų proceso tikslai ir rezultatai (2005–2009)
Elzė Gudavičiūtė (vaidyba)
Improvizacija kaip kūrybinė strategija spektaklio kūrimo procese
Olga Lapina (teatro režisūra)
„Post-tiesos“ fenomenas teatre ir kine: kūrybinės strategijos
Živilė Elena Mičiulytė (kino režisūra)
Peizažas lietuvių autorinės dokumentikos kine
Audrius Stonys (kino režisūra)
Kino terapija: režisūrinis žvilgsnis
Jokūbas Vilius Tūras (kino režisūra)
Dokumentinis teatras: verbatim kūrimo būdai
Loreta Vaskova (teatro režisūra)
