Struktūriniai ir ikistruktūriniai sonorinės muzikos komponavimo aspektai


Doktorantas: Andrius Maslekovas
Vadovai: prof. dr. Rimantas Janeliauskas, doc. Raminta Šerkšnytė
Konsultantas: doc. dr. Mārtiņš Viļums
Katedra: Kompozicijos
Doktorantūros laikotarpis: 2012–2016

Anotacija

Andrius Maslekovas

Andrius Maslekovas

Operavimas garso aukščiais iki XX a. II p. egzistavo kaip neginčijama muzikinės organizacijos paradigma. Vis dėlto išaugusi tembro ir garsumo svarba išjudino nusistovėjusią muzikos parametrų hierarchinę sistemą, ir tai leido centrine kūrinio konstrukcijos ašimi tapti skambesio kokybės dimensijai. Šių pokyčių proveržiu buvo tokių kompozitorių kaip György Ligeti, Krzysztofas Pendereckis, Witoldas Lutosławskis, Helmutas Lachenmannas kūryba, kurioje išryškėja ne tik naujos estetinės ar konstrukcinės idėjos, bet gali būti įžvelgiamas netgi paradigminis lūžis. Minėti paradigminiai kompozicinės darybos pokyčiai vyrauja ir šių dienų kompozitorių – Mathiaso Pintscherio, Johanneso-Maria Staudo, Ondřejaus Adámeko, Kaijos Saariaho, Harrisono Birthwistle’o, Toshio Hosokawos ir kt. – kūryboje. Tačiau net ir praėjus beveik šešiems dešimtmečiams nuo skambesio kokybės tapsmo estetine kategorija ir šiai paradigmai besiskleidžiant įvairiais egzistavimo pavidalais, šiuolaikinės muzikos analizės metodikos nėra pajėgios atskleisti esminių šios muzikos komponavimo aspektų ar jų priežastingumo. Šiuo meniniu tyrimu siekiama paaiškinti sonorinės muzikos komponavimo principus ir jų susiformavimo priežastis. Tam pasitelkiamos kognityvinės psichologijos bei psichoakustikos žinios, su kurių pagalba aiškinamos sonoriškumo kūrimui svarbios skambesio parametrų sąveikos ir Gestalt percecpinio grupavimo principų nulemta komunikacinė sistema. Pateikiamos išsamios įvairių komunikacinių lygmenų funkcionavimo analizės ir kompozicinės darybos gairės. Tam pasitelkiami muzikiniai pavyzdžiai iš Adámeko, Staudo, Pintscherio, Sofijos Gubaidulinos, Andriaus Maslekovo, Ramūno Motiekaičio, Doinos Rotaru ir kt. kompozitorių kūrinių. Paskutinysis tiriamojo darbo skyrius yra skirtas meno projekto autoriaus kūrybos analizei. Jame analizuojama visų darbe aptartų struktūrinių ir ikistruktūrinių komponavimo aspektų raiška, pateikiamos išsamios kūrinių „Paskutinių spindulių kaligrafijos“ klarnetui, altui ir fortepijonui (2014) ir „Incantation of the Freezing Haze“ fleitai solo (2013) analizės.