Improvizacija asmenybės raiškoje ir profesionalaus aktoriaus kūryboje


Doktorantė: Olga Lapina
Vadovai: doc. Oskaras Koršunovas, doc. dr. Ramunė Balevičiūtė
Katedra: Vaidybos ir režisūros
Numatomas doktorantūros laikotarpis: 2014-2018

Anotacija

Olga Lapina (D. Matvejevo nuotr.)

Tiriamojoje meno doktorantūros projekto dalyje aptariama improvizacijos sąvoka ir apraiškos skirtingose teatro formose. Analizuojami pagrindiniai improvizacijos taikymo būdai ir jų rezultatai Europos, Amerikos teatro mokyklose bei rusų teatro tradicijoje, kurioje, ypač M. Butkevičiaus teatro praktikoje, išsivystė svarbus žaidybinis improvizacijos aspektas. Šios dalies tikslas yra ištirti improvizaciją kaip visavertį metodą, naudojamą ugdant teatro profesionalus, ruošiant vaidmenį, kuriant spektaklį ir apskritai galintį pasitarnauti kūrybinio prado išlaisvinimui ir praturtinimui. Todėl improvizacija suvokiama ne tik kaip tradiciškai aktorinis instrumentas, bet kaip režisūrinės strategijos dalis, leidžianti atsirasti naujoms teatro formoms.

Kūrybinėje meno doktorantūros projekto dalyje pristatomi pagal skirtingose spektaklio kūrimo etapuose taikomus improvizacijos principus sukurti darbai „Apie baimes“ (pagal aktorių pasakojimus, Valstybinis jaunimo teatras), „Ilgoji pertrauka“ (pagal M. Macoureko apsakymus, Vilniaus Keistuolių teatras), „Kodas: HAMLET“ (pagal W. Shakespeare’o pjesę „Hamletas“, Lietuvos rusų dramos teatras), „Bėgikas“ (pagal M. Anderssono pjesę, Valstybinis jaunimo teatras), „Apie tai, kaip Kolka Pankinas skrido į Braziliją, o Marčius Nepankinas niekuo netikėjo, arba Ga-ra-rar“ (Pagal D. Charmso apsakymą, Vilniaus teatras „Lėlė“), „Rusiškas sąsiuvinis“ (pagal V. Gavrilino vokalinį ciklą, Lietuvos rusų dramos teatras).