Lietuvos chorinio dirigavimo mokyklos: identifikacijos, sąveikos ir modernėjimas


Doktorantas: Egidijus Kaveckas
Vadovai: prof. Vytautas Miškinis, prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė
Konsultantai: prof. Gintaras Rinkevičius, prof. Povilas Gylys
Katedra: Choro dirigavimo
Numatomas doktorantūros laikotarpis: 2012–2016

Anotacija

Egidijus Kaveckas

Egidijus Kaveckas

Dirigento profesionalumas, kūrybinis braižas, aspiracijos, repertuaro strategija ir kiti kūrybinio darbo elementai nemenka dalimi glūdi jį išugdžiusioje mokykloje. Lietuvių chorinė kultūra neatsiejamai susijusi su vadinamąja pedagogine chorinio dirigavimo mokykla – žinių perdavimo iš mokytojo mokiniui institucija. Šios sąsajos apibendrina kūrybinių orientacijų, technologinių nuostatų, amato įgūdžių, neretai – kūrybinės pozicijos ištakų modelius bei aspektus. Šiame tiriamajame darbe kompozitorių pedagoginės mokyklos apibrėžimas, suformuluotas A. J. Ambrazo darbuose (1969, 1991), adaptuojamas kalbant apie choro dirigentų mokyklą, remiasi bendraisiais mokyklos komponentais (programa, mokytojas, mokiniai), fiksuojama konkreti vieta, laikas ir tradicija. Tyrimui naudojamais istoriografiniu, komparatyvistiniu, struktūriniu-sisteminamuoju, aprašomuoju-analitiniu ir kitais metodais siekiama atskleisti, kokiu būdu formuojasi nacionalinės ar atskiro choro dirigento pedagoginės mokyklos; kokie jų funkcionavimo bei sąveikos principai; kaip chorvedys-mokytojas, jo kūryba, manualinės technikos ypatumai, interpretacinės nuostatos ar idealai per savo mokinius veikia tolesnę chorinio meno raidą; kaip vyksta lietuvių chorinio dirigavimo mokyklos modernėjimas ir t. t. Tyrimo tematikos koncepcija aprėpia ne tik choro dirigavimo mokyklų problematiką, lietuvių chorinės muzikos  meną, bet ir sisteminę Lietuvos kultūros raidos studiją.
Siekiant papildyti meninį tyrimą ir pagilinti praktinius dirigavimo įgūdžius, studijuojami konkrečių muzikos kūrėjų opusai bei choro dirigentų meninė veikla. Įsisavinamas su tyrimu susijęs repertuaras, sudarytas iš XX a. lietuvių kompozitorių kūrinių ir kitų Europos šalių (ypač – kaimyninių) chorinės kūrybos.