Pianisto-akompaniatoriaus vaidmuo solisto meninėje veikloje: fiziologiniai ir psichologiniai aspektai


Doktorantė: Indrė Baikštytė
Vadovės: prof. Irena Uss-Armonienė, doc. dr. Audra Versekėnaitė
Katedra: Koncertmeisterio
Numatomas doktorantūros laikotarpis: 2014–2015
(ištęstinės meno doktorantūros studijos meno licenciatams)

Anotacija

Indrė Baikštytė | Martyno Aleksos nuotr.

Indrė Baikštytė | Martyno Aleksos nuotr.

Meno doktorantūros projekto tyrimo tikslas – atskleidus daugiaaspektį pianisto-akompaniatoriaus polifunkcionalumą, įrodyti, kad pianistas privalo turėti psichologinių ir psichofiziologinių žinių, kurios svariai įtakoja solisto meninės veiklos rezultatą.
Darbe analizuojamos ir lyginamos skirtingos specifikos solistų (dainavimo, styginių ir pučiamųjų instrumentų atlikimo) meninės veiklos savybės. Didelis dėmesys koncentruojamas ties solisto ir pianisto-akompaniatoriaus psichologiniais tarpusavio santykių ypatumais, nagrinėjama temperamentų svarba. Taip pat tiriama fiziologinė solistų reakcija esant ramybės būsenai ir streso metu.

Darbo temos naujumą ir aktualumą lemia tai, kad solistų ir pianistų-akompaniatorių meninio bendradarbiavimo tyrimai psichologiniu ir psichofizologiniu aspektais Lietuvoje pradėti vykdyti visai neseniai ir labai negausiai. Tyrimo išvados pagrįs empirines nuojautas apie pianisto vaidmens svarbą solisto kūrybinėje veikloje bei padės suformuluoti pianistams-akompaniatoriams konkrečias rekomendacijas apie bendrąsias psichologines solisto ir pianisto bendradarbiavimo žinias ir apie specifines fiziologines žinias, susijusias su konkretaus solisto – dainininko ar instrumentalisto – poreikiais.

Kūrybinė meno projekto dalis koncentruojama ties koncertinių programų rengimu su skirtingų specialybių solistais. Siekiant labiau įsigilinti į meno doktorantūros tyrimo specifiką, rengiamos programos tiek su vokalistais, tiek su styginių bei pučiamųjų intrumentų atlikėjais: stebima, testuojama jų būsena bei poreikiai repeticijų, įrašų ir viešų pasirodymų metu.