Studijinės kompozicijos fenomenas ir raiškos perspektyvos


Doktorantas: Marius Salynas
Vadovai: prof. Mindaugas Urbaitis, prof. dr. Antanas Kučinskas
Katedra: Kompozicijos
Numatomas doktorantūros laikotarpis: 2017–2021

Anotacija

Marius Salynas

Šio tyrimo objektas – studijinės kompozicijos fenomenas ir raiškos perspektyvos – pasirinktas neatsitiktinai. Tai sąlygojo ilgametė patirtis kuriant muzikines kompozicijas garso įrašų formatu arba derinant jį su gyvu muzikos atlikimu.

Istorinis studijinės kompozicijos diskursas lėmė naujos muzikinės raiškos teorinio modelio gilesnės analizės poreikį. Kompozitorių kūrybiniai eksperimentai su fiksuota medija, prasidėję XX amžiaus antroje pusėje, sąlygoti tuo metu naujų – elektromagnetinės juostos, ankstyvųjų elektroninių prietaisų – technologijų, plačiai transformavosi į naujų techninių galimybių kompleksus skaitmeninėje eroje. Elektroakustinės muzikos kūryba dabar įmanoma kiekvienam, turinčiam kompiuterį ar kitą skaitmeninį įrenginį.

Profesionaliame kūrybos lygmenyje iškyla visas problemų kompleksas:
• klausytojo fenomenologinė savybė identifikuoti, iššifruoti muzikos elementų organizavimą, būdingą tradicinėje, natomis užrašomoje kompozicijoje, prarandama. Elektroakustinėse fiksuotos medijos kompozicijose klausytojas susietas su fonetiniais reiškiniais, nepavaldžiais tradicinei muzikos analizei;
• įprastai bandymai “užrašyti” elektroakustinę muziką apsiriboja taip vadinamais žemėlapio (angl. mapping) principais, kuomet apsiribojama dviejų charakteristikų – dažnių ir amplitudės – pokyčių laike žymėjimu. Deja, kiti konstituojantys garsodaros aspektai, tokie kaip tembras, artikuliacija, dinamika ir daugelis kitų, pasižyminčių begaliniu variantiškumu, lieka tarsi kitų dimensijų paraštėse;
• kontekstualizuojant fiksuotų muzikinių objektų, kaip kompozicinių elementų, garsodarą, pasitelkiami nauji muzikinės analizės modeliai, dėl savitos technologinės bei estetinės formacijos naujumo dar tik aktualizuojami bei vis plačiau atrandami. Tai ypatingai aktualu dabar, post-skaitmeniniame tarpsnyje, kuomet skirtingos medijos formuoja naują meno raiškos kalbą.

Skirtingai nei tradicinės muzikos, elektroakustinės muzikos kompozicijos kalbos elementai nėra galutinai formalizuoti. Šio kompozicinio fenomeno sisteminė analizė, pasitelkiant skirtingus modelius bei metodus, išryškintų naujas semantines tyrinėjamo objekto prasmes.

Meno tyrimo teoriniam darbui bei teorinėms išvadoms svarbūs ir praktiniai pagrindai, kuriais remtųsi teorijomis konstruojamos įžvalgos. Su darbo tema susijusi kūrybinė praktika bus realizuojama muzikinėmis kompozicijomis, kuriuose atsispindės nagrinėjamų probleminių atspirčių prasmės.

Meno tyrimo teorinės dalies tikslas – išgryninti jau esamas studijinės kompozicijos estetines, technologines paradigmas, plėtoti tolimesnius elektroakustinės muzikos suvokimo, analizės, kalbokūros modelius. Šiuos tyrimus pagrindžiant kūrybine studijinės kompozicijos praktika, atrasti aiškias paraleles tarp elektroninės ar elektroakustinės muzikos naujos estetikos suvokimo bei komponavimo principus charakterizuojančių inovatyvių galimybių.