Tercinių trigarsių (triadų) neo-rymaniškoji interpretacija: transformacijos į komponavimo sistemą perspektyva


Doktorantė: Raimonda Žiūkaitė
Vadovai: doc. dr. Mārtiņš Viļums, prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė
Katedra: Kompozicijos
Numatomas doktorantūros laikotarpis: 2016–2020

Anotacija

Raimonda Žiūkaitė

Tyrimo išeities tašku pasirenkamas trigarsis (triada) – ne vienos epochos muzikos struktūrose vyravęs akordas, laikytas tobulu sąskambiu, natūraliu gamtos fenomenu (Rameau, 1722). Apžvelgus istorinę terciškumo raidą ir ieškant trigarsių funkcionavimo XXI a. muzikinėje kompozicijoje galimybių, dėmesys atkreipiamas į nefunkcinius trigarsių ryšius, kuriuos nagrinėja neo-rymaniška teorija (neo-Riemannian theory). Tai pastaruosius 30 metų ypač Šiaurės Amerikos muzikologijoje klestinti analitinė sistema, apjungianti XIX a. vokiečių teoretikų, kurių įtakingiausias buvo H. Riemannas, idėjas ir XX a. analitines technikas (pvz., setų teoriją). Taikant neo-rymaninę analizę, t. y. trigarsių sekos logiką interpretuojant kaip matematinės grupės elementų muzikines transformacijas, išryškėja ryšiai, kurių nematyti analizuojant įprasta funkcine (laipsnių) analize. Atrandamos trigarsio vidinės sandaros ypatybės, leidžiančios nuoseklią transformaciją minimalia balsavada, tačiau tokį jų sisteminių jungčių potencialą maskavo keliose muzikos istorijos epochose dominavę funkcinio jungimo būdai. Būtent ši generatyvioji (algoritminė) trigarsio prigimtis domina tyrimo autorę.

Vis tik svarbiausias meninio tyrimo tikslas – įsigilinus į trigarsio fenomeną atrasti jame glūdinčias kompozicines galimybes, transformuoti šią analitinę sistemą į komponavimo sistemą. Siekiama ne tik pritaikyti naujojo rymaniškumo idėjas ir technikas komponavimo procese, bet ir kiekviename kūrinyje atrasti naują trigarsių sklaidos aspektą, taip kuriant savitą komponavimo braižą. Triadų generatyvinio kodo paieškos atveria ne tik naujas harmoninių strategijų formavimo galimybes. Iškeliama hipotezė, jog jos dėsniais būtų galima struktūruoti ir ritmo bei tembro pokyčius, tad tyrimas galėtų atskleisti naujus resursus muzikos komponavime.