Užbaigti projektai


Atlikėjo polifunkcionalumas muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose procesuose

Projektu „Atlikėjo polifunkcionalumas muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose procesuose“ siekiama ištirti įvairių specializacijų muzikos atlikėjams priskiriamas muzikines, kultūrines ir socialines funkcijas, pagrįsti polifunkcionalumo svarbą šiuolaikinio atlikėjo veiklai. Projektą sudaro trys pagrindinės mokslinių ir meninių tyrimų kryptys: 1) kultūrologinių ir semiotinių atlikimo meno teorijos aplikacijų plėtojimas, tarpdisciplininė įvairialypės muzikos atlikėjų veiklos ir jų šiuolaikinių diskursų analizė; 2) kompleksiniai moksliniai ir meniniai tyrimai, atskleidžiantys smuikininkų-koncertmeisterių profesinių ir socialinių vaidmenų kaitą sąveikaujant su nuolat besikeičiančia kultūrine ir socialine aplinka; 3) istorinio nūdienos vargonininko profesijos pagrindo ir tradicijų ištyrimas, daugialypių vargonininko atlikėjiškos kūrybos sričių ir multifunkcinės specifikos suponuojamų problemų išnagrinėjimas. Projekto rėmuose bus organizuojami pažinimą skatinantys renginiai: tarptautinį pripažinimą pelniusių koncertmeisterių kūrybinės dirbtuvės LMTA studentams, vargonininkų meistriškumo kursai ir tyrimų rezultatus apibendrinantis simpoziumas. Kaip metodologinė ir materialinė bazė projekto veiklų plėtojimui ir idėjų bei rezultatų tęstinumui užtikrinti LMTA tuo tikslu steigiama meno tyrimų ir atlikimo studijų platforma HARPS. Projekto rezultatai bus skelbiami tarptautinėse konferencijose ir publikuojami recenzuojamuose mokslo žurnaluose.

Projekto vykdytojos: lekt. dr. Rūta Lipinaitytė (vadovė), lekt. dr. Eglė Šeduikytė-Korienė, lekt. Lina Navickaitė-Martinelli.

Projekto trukmė: 2013-09-01–2014-12-31.

Mąstantis kūnas: vaidybos sistemų analizė ir integracija šiuolaikinio aktoriaus kūrybos procese

Projektu „Mąstantis kūnas: vaidybos sistemų analizė ir integracija šiuolaikinio aktoriaus kūrybos procese“ siekiama įsteigti kompleksinių ir tarpdalykinių teatro tyrimų laboratorijos bazę, skirtą moksliniu teoriniu ir praktiniu meniniu lygiu tirti šiuolaikiniam lietuvių ir pasaulio teatrui aktualias kūrybinės raiškos problemas. Pirmasis šio projekto etapas – pradėti vykdyti psichofizinių aktoriaus galimybių tyrimus, skirtus sukurti universalią saviruošos ir kūrybos metodiką, kurią aktorius galėtų naudoti dirbdamas skirtingose estetinėse sistemose. Įgyvendinant projektą bus ištirtos teorinės (filosofinės, neurologinės, kognityvinės, psichologinės, fizinės) „mąstančio kūno“ prielaidos ir jomis pagrįsti šiuo metu pasaulyje kultivuojami aktorių rengimo ir kūrybos metodai – Suzuki metodas, psichofiziologinė vaidyba, Stanislavskio fizinių veiksmų metodas, ideokinezė ir kt.  Taip pat bus surengtos kūrybinės dirbtuvės, kuriose tyrėjai, meno praktikai (režisieriai, judesio ir choreografijos specialistas, LMTA studijuojantys būsimieji aktoriai ir kt.), kinezitarapeutai ir vizualiųjų menų specialistas tirs psichofizines aktoriaus galimybes ir susistemins empirinių tyrimų rezultatus, sukurdami unikalią aktorių rengimo ir kūrybos metodiką. Bus parengtas meninio tyrimo aprašas bei audiovizualinė metodinė priemonė. Pirmojo laboratorijos etapo tyrimų rezultatai bus pristatyti trijuose eksperimentiniuose spektakliuose, teorinėje refleksijoje (tarptautinėje mokslo konferencijoje ir jos pranešimų pagrindu sudarytame recenzuojamame straipsnių rinkinyje), tarptautiniuose tinkluose (NORTEA,  EDE) ir visuomenės informavimo priemonėse. Šio projekto pagrindu LMTA ateityje ketina rengti tarptautines kūrybines dirbtuves.

Projekto vykdytojai: doc. dr. Ramunė Balevičiūtė (vadovė), doc. Oskaras Koršunovas, meno licenziatė Ieva Stundžytė,  dr. Ernesta Sendžikaitė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas).

Projekto trukmė: 2013-09-01–2014-12-31.

Requiem Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII–XVIII amžiais:
tradicija ir rekonstrukcija

Projektas „Requiem Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII–XVIII amžiais: tradicija ir rekonstrukcija“ yra skirtas pirmiausia ištirti XVII–XVIII a. iš LDK kilusiuose šaltiniuose užrašytas liturgines gedulinių apeigų giesmes, pagrindinį dėmesį skiriant būtent Requiem giedojimams, ir šio tyrimo pagrindu parengti mokslinę monografiją bei sukurti originalų meninį šių apeigų rekonstrukcijos projektą. Pagrindiniai tyrimo metodai – šaltinių analizė, aprašomasis, istorinė analizė, paleografinis, muzikinių pavyzdžių transkribavimas, muzikologiniai lyginamasis bei analitinis metodai. Šio tyrimo pagrindu numatoma sukurti pilnavertį paties Requiem meninės rekonstrukcijos, kaip meninės-koncertinės programos, audio ir garso įrašo projekto aprašą. Numatomi rezultatai – mokslinės monografijos ir pilnaverčio meninio projekto aprašo parengimas.

Projekto vykdytojai: lekt. dr. Jonas Vilimas (vadovas), lekt. dr. Laima Budzinauskienė, Romualdas Gražinis.

Projekto trukmė: 2013-07-01–2014-12-31.