Tarptautinėje konferencijoje – teatro tyrėjų dėmesys vaidybos menui

Rugsėjo 30 – spalio 1 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademija rengia antrąją tarptautinę teatrologijos konferenciją. Pernai siūlę dėmesį sutelkti į publikos ir recepcijos klausimus, šiemet konferencijos organizatoriai renginį skyrė vaidybos meno problemoms.

LMTA ne tik rengia profesionalius teatro kūrėjus, bet ir inicijuoja bei vykdo mokslinius teatro, tarp jų ir vaidybos, meno tyrimus. Vienas tokių – Lietuvos mokslo tarybos remiamas projektas „Mąstantis kūnas: vaidybos sistemų analizė ir integracija šiuolaikinio aktoriaus kūrybos procese“. Rengiama konferencija – viena iš šio jau antrus metus vykdomo projekto dalių.

Šiųmetė konferencija, pavadinta „Permąstant vaidybos meną: nauji požiūriai į aktoriaus kūrybą“, kvies naujai pažvelgti į šiuolaikines scenos atlikėjų praktikas, tradicinius ir alternatyvius aktorių rengimo būdus bei į pačią vaidybos sampratą. „Naujausi kognityvinių mokslų atradimai ir biomedicinos tyrimų rezultatai lėmė reikšmingą posūkį vakarietiškoje vaidybos sampratoje. Mums siūloma atsisakyti tokių dichotomijų kaip protas/kūnas, savastis/personažas, racionalumas/emocingumas, žinojimas/įsivaizdavimas, vidinis/išorinis ir pan. Regis, turėtume kalbėti ne apie „psichologinę“ ir/ar „fizinę“, bet apie įkūnytą vaidybą“, – šiek tiek provokuojamai teigia konferencijos organizatoriai.

Konferenciją pradės vienas garsiausių Europos teatro mokslininkų Patrice’as Pavis, šiuo metu vedantis seminarus LMTA studentams, o pranešimus skaitys ir diskutuos teatro tyrėjai – teoretikai ir praktikai – iš Suomijos, Estijos, Švedijos, Danijos, Belgijos, Portugalijos, Australijos ir Lietuvos. Prie diskusijos kviečiami prisidėti visi besidomintys: konferencija abi dienas vyks LMTA Juozo Karoso salėje. Daugiau informacijos www.lmta.lt .

Organizatorių inf. 

HARPS meninių tyrimų ir atlikimo studijų simpoziumas rugsėjo 25 d.

2014 m. rugsėjo 25 d., ketvirtadienį, 9.00-17.00 val. vyks Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meninių tyrimų ir atlikimo studijų platformos HARPS organizuojamas 1-asis meninių tyrimų ir atlikimo studijų simpoziumas „Menų funkcijos kultūriniuose ir socialiniuose procesuose“. Simpoziumas vyks LMTA II rūmuose (Tilto g. 16). Aktualias atlikimo sampratos pokyčių dabarties menuose, performatyvumo muzikoje ir teatre, kūrybos, atlikimo ir suvokimo sąveikų problemas nagrinės LMTA ir kitų šalies institucijų mokslo ir meno tyrėjai. Simpoziumas yra Lietuvos mokslo tarybos (sutarties Nr. MIP-095/2013) finansuojamo kultūrinės plėtros projekto „Atlikėjo polifunkcionalumas muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose“ dalis.

Simpoziumas vyks lietuvių kalba, jame pranešimus skaitys aštuoniolika muzikos, teatro ir kino sričių menininkų-tyrėjų, meno doktorantų ir mokslininkų. Kviečiame registruotis pasyvius simpoziumo dalyvius – jiems bus išduodami klausytojų pažymėjimai. Registruojantis pasyviam dalyvavimui prašome nurodyti šią informaciją:

•    dalyvio vardas ir pavardė,
•    atstovaujama institucija,
•    kontaktiniai duomenys (e-adresas, pašto adresas, telefonai).

Nurodytą informaciją prašome siųsti HARPS koordinatorei Linai Navickaitei-Martinelli iki 2014 m. rugsėjo 24 d. el. pašto adresu harps@lmta.lt. Registruotis pasyviam dalyvavimui bus galima ir prieš simpoziumą (iki 9.30 val.) LMTA II rūmų II a. fojė.

HARPS simpoziumo programa

Atlikėjo polifunkcionalumas aptartas XII Pasauliniame semiotikos kongrese

HARPS koordinatorė, LMTA Doktorantūros skyriaus vedėja ir kultūrinės plėtros projekto „Atlikėjo polifunkcionalumas muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose procesuose“ jaunesnioji mokslo darbuotoja Lina Navickaitė-Martinelli rugsėjo 16-20 dienomis dalyvavo XII Pasauliniame semiotikos kongrese „Naujoji semiotika: tarp tradicijos ir inovacijos“ Sofijoje (Bulgarija). Kongresą, kuriame dalyvavo per 500 dalyvių iš 61 šalies, organizavo Naujasis Bulgarijos universitetas kartu su Tarptautine semiotikos studijų asociacija (IASS/AIS) ir Pietryčių Europos semiotikos studijų centru. 

L. Navickaitės-Martinelli skaitytame pranešime „Atlikėjas kaip reikšmių generuotojas“, kuris buvo Muzikos semiotikos sekcijos dalis, buvo iš semiotinės perspektyvos pažvelgta į kūrybinį muzikos atlikėjo veiklos aspektą. Muzikos atlikimas šiame tyrime suvokiamas ir traktuojamas kaip komunikacijos modelis, aprėpiantis sudėtingą užkoduotų pranešimų ir reikšmių įvairovę. Atsižvelgiant į įvairius asmeninius ir profesinius veiksnius, muzikinę ir viršmuzikinę raišką buvo svarstoma, kaip skirtingi socialiniai ar ideologiniai kontekstai, techniniai gebėjimai, estetinė pajauta, pasirenkamas repertuaras ir kiti elementai veikia muziko tapatybę ir atsispindi atliekamoje muzikoje.

Parengta vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą (sutarties Nr. MIP-095/2013) kultūrinės plėtros projektą „Atlikėjo polifunkcionalumas muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose procesuose“.

Muzikos semiotikos sekcija, Gabriele’s Marino nuotr.

HARPS dalyvavo „Muzikuojančių daktarų“ festivalyje-konferencijoje Suomijoje

Smuikininkė, LMTA docentė, projekto „Atlikėjo polifunkcionalumas muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose“ vadovė dr. Rūta Lipinaitytė skaitė pranešimą 2014 m. rugsėjo 4–5 d. Suomijos Menų universiteto Sibeliaus akademijoje vykusioje pirmojoje tarptautinėje  muzikos atlikimo ir meninių tyrimų konferencijoje-festivalyje „Doctors in Performance“. Konferenciją-festivalį organizavo Sibeliaus akademijos DocMus doktorantūros mokykla. Didelio susidomėjimo sulaukusį renginį vertinti buvo pakviesti ir keli Europos aukštųjų muzikos mokyklų ir konservatorijų asociacijos (AEC) tinklo „Polifonia“ Meninių tyrimų darbo grupės nariai, tarp jų – HARPS koordinatorė, LMTA Doktorantūros skyriaus vedėja Lina Navickaitė-Martinelli.

Dalyvauti konferencijoje buvo kviečiami meninius tyrimus vykdantys atlikėjai – studijuojantys doktorantūroje ar jau įgiję menų daktaro laipsnį. Skirtingai nuo įprastų konferencijų, šiame renginyje galima buvo išgirsti ne tik pranešimus, bet ir su meniniais tyrimais susijusią, pačių dalyvių atliekamą muziką. Rečitaliai, paskaitos-koncertai ir pranešimai skambėjo moderniose kamerinėse Helsinkio muzikos centro salėse. Atskiro paminėjimo verti du kviestiniai konferencijos pranešėjai, kurių paskaitos-koncertai susilaukė ypatingo klausytojų dėmesio: Juilliardo mokyklos profesorius, pianistas Matti Raekallio ir Oksfordo universiteto Magdalenos koledžo dėstytojas, viola da gamba atlikėjas ir vienas senosios muzikos judėjimo autoritetų Laurence’as Dreyfus.

Rūtos Lipinaitytės pranešime „Orkestro koncertmeisteris kaip polifunkcinė figūra“ buvo nagrinėjami smuikininkų-koncertmeisterių vaidmenys, analizuojamos specifinės orkestro gyvenimo situacijos, kuriose ryškiausiai atsiskleidžia koncertmeisterio rolės sudėtingumas ir daugialypiškumas. Buvo nagrinėjama, kokiu būdu ši profesija savyje jungia vadovo, akompaniatoriaus, solisto, pedagogo ar orkestrą reprezentuojančio asmens funkcijas. Pranešime smuikininkė rėmėsi tiek savo asmenine patirtimi,tiek ir įvairių orkestrų koncertmeisterių, kitų orkestro muzikantų bei dirigentų atsakymais į specialiai parengtą klausimyną. Buvo siekiama atskleisti esminį skiriamąjį koncertmeisterio vaidmens ir šių pareigų sudėtingumo šaltinį – polifunkcinį koncertmeisterio profesijos pobūdį.

Parengta vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą (sutarties Nr. MIP-095/2013) kultūrinės plėtros projektą „Atlikėjo polifunkcionalumas muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose procesuose“.

Skaitytas pranešimas Helsinkyje vykusioje konferencijoje „Kritinės perspektyvos: apie muziką, švietimą ir religiją“

Vargonininkė, muzikologė, projekto „Atlikėjo polifunkcionalumas muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose“ mokslo darbuotoja Eglė Šeduikytė-Korienė 2014 m. rugpjūčio 20–22 d. dalyvavo Suomijos Menų universiteto Sibeliaus akademijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Kritinės perspektyvos: apie muziką, švietimą ir religiją“. Konferencija vyko naujajame Helsinkio muzikos centre, kuriame šiuo metu reziduoja du simfoniniai orkestrai – Helsinkio filharmonijos ir Suomijos radijo – ir Sibeliaus akademija. Konferencijos organizatoriai kvietė pranešėjus diskutuoti apie vis augantį kultūrinės įvairovės sąmoningumą, švietimo ir religijos saitus, religijos vietą muzikos švietimo kontekstuose, įvairias su tuo susijusias politines, kultūrines, socialines, edukacines, estetines, etines įtampas. Konferencijoje mokslininkai žvelgė į pasiūlytas potemes iš įvairių tyrimų sričių – pedagogikos, muzikologijos, etnomuzikologijos, religijotyros, filosofijos, sociologijos, antropologijos, kultūrologijos, lyčių studijų ir kt. – perspektyvos.

Eglės Šeduikytės-Korienės pranešime „Stability and Variability in Organist‘s Education: The Case of the Lithuanian Organ School“ buvo pristatyta Lietuvos vargonų mokykla, atkreipiant dėmesį į tai, kaip keitėsi labiausiai su bažnyčia susijusios muziko profesijos – bažnyčios vargonininko – pobūdis ir misija nuo XIX a. pabaigos iki šių dienų. Analizuojant daugiaplanės bažnyčios vargonininko profesijos funkcijas ir aktualijas, šioje konferencijoje bažnyčios vargonininkas pristatytas kaip muzikos, kultūros ir religijos sritis sujungianti figūra.

Parengta vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą (sutarties Nr. MIP-095/2013) kultūrinės plėtros projektą „Atlikėjo polifunkcionalumas muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose procesuose“.