Balio Vaitkaus meno doktorantūros projekto gynimas

Gruodžio 7 ir 9 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas klavesinininko Balio Vaitkaus meno doktorantūros projektas „Dinamikos fenomenas baroko muzikoje klavesinui“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – prof. Giedrė Lukšaitė Mrázková, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

 

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas
2015 m. gruodžio 7 d. 19 val.
DIDŽIOJI SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

KONCERTO PROGRAMA
Johann Sebastian Bach (1685–1750)
– Goldbergo variacijos, BWV 988
– Koncertas D-dur klavesinui ir orkestrui, BWV 1054

Dalyvauja: Rasa Vosyliūtė-Mickūnienė, Irma Bakševičienė, Agnė Švagždytė, Dalia Suraučiūtė-Gotoveckienė, Vilija Pranskienė, Ieva Daugirdaitė (smuikai), Birutė Bagdonienė (altas), Onutė Švabauskaitė (violončelė), Arūnas Kučinskas (kontrabosas)
Vakarą veda dr. Eglė Šeduikytė-Korienė

 

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas
2015 m. gruodžio 9 d. 10 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ – prof. Rūta Rikterė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, fortepijonas);
TARYBOS NARIAI: prof. dr. Rubén López Cano (Katalonijos aukštoji muzikos mokykla, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. habil. dr. Leonidas Melnikas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Sergejus Okruško (LMTA, muzika, fortepijonas), prof. Virginija Survilaitė (LMTA, muzika, vargonai);
RECENZENTAI: doc. Gediminas Kviklys (LMTA, muzika, vargonai), dr. Laima Budzinauskienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

 

Anotacija
XX a. pirmosios pusės klavyrinės muzikos istorija nuspalvinta gausių pastangų įskiepyti klavesinui kai kurias jo skambesniojo brolio fortepijono garso niuansavimo galimybes. Šiuo aspektu minėtina inovatyvių Paryžiaus instrumentų dirbtuvių Érard ir Pleyel veikla, kurią stimuliavo pasaulinės šlovės sulaukusios pirmosios koncertuojančios klavesinininkės Wandos Landowskos kūryba. Tačiau klavesino modernizavimo rezultatai anaiptol nebuvo sėkmingi ir nepadėjo šiam instrumentui ištrūkti iš šešėlio. Negana to, didžiąją šimtmečio dalį klavesinui buvo prilipdyta abejotina dinamiškai neįgalaus instrumento šlovė, kurią laipsniškai pradėjo keisti istorine tradicija pagrįstos interpretacijos šalininkai, atsigręžę į išlikusius autentiškus klavesino aukso amžiaus – baroko epochos – instrumentus.
Autorius savo darbu aiškinasi priežastis, dėl kurių kadaise „tobuliausias pasaulio instrumentas“ (Jean Denis, 1650) besikeičiant dinamikos sampratai buvo nuvertintas. Keliama prielaida, kad klavesino dinamikos galimybių negalima vertinti vadovaujantis romantiniu ir XX a. dinamikos suvokimu ir kad baroko laikmečio ekspresyvaus muzikavimo poreikiams tenkinti klavesinas turėjo gausų įvairių dinamikos priemonių arsenalą. Darbo tikslas – baroko laikmečio teorinių traktatų, instrumento sandaros ir natų pavyzdžių analizės bei akustinio tyrimo priemonėmis pagrįsti, jog tariamas klavesino garso išgavimo ribotumas ir atlikėjo valdomų niuansų spektras buvo adekvačiai proporcingi tiek solinio, tiek ansamblinio baroko epochos klavesino repertuaro idiomoms.

Mykolo Natalevičiaus meno doktorantūros projekto gynimas

Gruodžio 8-9 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas kompozitoriaus Mykolo Natalevičiaus meno doktorantūros projektas „Drone stiliaus ir komponavimo aspektai“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – doc. dr. Ričardas Kabelis, tiriamosios dalies vadovas – prof. dr. Rimantas Janeliauskas. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

 

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas
2015 m. gruodžio 8 d. 18 val.
MUZIKOS INOVACIJŲ STUDIJŲ CENTRAS (Gedimino pr. 42, Vilnius)

PERKLAUSOS PROGRAMA
Mykolas Natalevičius (1985)
Asistolija (2015) keturiems analoginiams sintezatoriams, trimitui ir fonogramai
Evolution 2.0. (2014, fragmentas) gyvajai elektronikai
Americium-241 (2015, pasaulinė premjera) simfoniniam orkestrui

 

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas
2015 m. gruodžio 9 d. 14 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Vaclovas Augustinas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, kompozicija);
TARYBOS NARIAI: prof. dr. Rubén López Cano (Katalonijos aukštoji muzikos mokykla, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Rytis Mažulis (LMTA, muzika, kompozicija), prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Mindaugas Urbaitis (LMTA, muzika, kompozicija);
RECENZENTAI: prof. dr. Antanas Kučinskas (LMTA, muzika, kompozicija), Mārtiņš Viļums (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

 

Anotacija
Meninis tyrimas „Drone stiliaus ir komponavimo aspektai“ yra skirtas XX a. antroje pusėje atsiradusiai eksperimentinės muzikos krypčiai. Drone muzikologinėje literatūroje beveik nėra sistemingai tyrinėtas nors tokiu stiliumi kūrę kompozitoriai (La Monte Youngas, Phillas Niblockas, Charlemagne Palestine’as ir kiti) yra pripažinti ir laikomi reikšmingais novatoriais, jų darbai padarė didelę įtaką šiuolaikinės muzikos raidai.
Šiame tyrime atskleidžiamos drone stiliaus istorinės kilmės prielaidas, muzikinis kontekstas, žymiausių stiliaus atstovų kūrybos spektras ir komponavimo aspektai, remiantis keturiomis garso dimensijomis (aukščiu, trukme, garsumu ir tembru). Tyrimas atliekamas naudojant sisteminę bei lyginamąją analizę ir eksperimentą (pagal atrastus modelius kuriant kūrinius), remiamasi bibliografine informacija, autorių pasisakymais bei lyginamąja spektrogramų analize.
Tyrimo rezultatai padeda sukonkretinti stiliaus ribas, apibrėžti skirtingas estetines gaires, atskleisti esminius kompozicinius aspektus bei suformuoti pagrindinius stiliaus ir komponavimo bruožus. Rezultatai tampa itin aktualūs nuolat plečiantis elektroninės muzikos laukui ir trūkstant sisteminių analizės metodų.

 

 

Indrės Baikštytės meno doktorantūros projekto gynimas

Gruodžio 6 ir 8 dienomis Piano.lt salėje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas pianistės Indrės Baikštytės meno doktorantūros projektas „Pianisto akompaniatoriaus vaidmuo solisto meninėje veikloje: fiziologiniai ir psichologiniai aspektai“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – prof. Irena Armonienė, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Audra Versekėnaitė, mokslinis konsultantas – prof. dr. (hp) Alvydas Juocevičius. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

 

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas
2015 m. gruodžio 6 d. 19 val.
PIANO.LT KONCERTŲ SALĖ (Trakų g. 9/1 (įėjimas iš Kėdainių g.), Vilnius)

KONCERTO PROGRAMA
Zita Bružaitė (1966) – „Lydinė“ ir „Dorinė“ iš ciklo Keturių dermių miniatiūros smuikui ir fortepijonui
Eduardas Balsys (1919–1984) – Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1, II d. – Andante Cantabile (aranžuotė birbynei ir fortepijonui)
Leonid Desyatnikov (1955) – Wie der alte Leierman smuikui ir fortepijonui
Dmitrij Šostakovič (1906–1975) – Iš žydų liaudies poezijos op. 79 sopranui, mecosopranui ir tenorui

Solistai: Rūta Lipinaitytė (smuikas), Egidijus Ališauskas (birbynė), Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas)
Koncertą veda muzikologė Laimutė Ligeikaitė

 

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas
2015 m. gruodžio 8 d. 10 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ – prof. Ramutė Vaitkevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, koncertmeisteris);
TARYBOS NARIAI: prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Jurgis Karnavičius (LMTA, muzika, fortepijonas), prof. dr. Rubén López Cano (Katalonijos aukštoji muzikos mokykla, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Nijolė Ralytė (LMTA, muzika, koncertmeisteris);
RECENZENTĖS: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), doc. Audronė Kisieliūtė (LMTA, muzika, koncertmeisteris).

 

Anotacija
Meno doktorantūros tyrimo tikslas – atskleidus daugiaaspektį pianisto akompaniatoriaus polifunkcionalumą, įrodyti, kad pianistas privalo turėti psichologinių ir psichofiziologinių žinių, kurios svariai įtakoja solisto meninės veiklos rezultatą.
Darbe analizuojamos bei lyginamos skirtingos specifikos solistų (dainavimo, styginių ir pučiamųjų instrumentų atlikimo) meninės veiklos savybės. Pagrindinis dėmesys koncentruojamas ties solisto ir pianisto akompaniatoriaus psichologiniais tarpusavio santykių ypatumais, nagrinėjama  temperamentų svarba, tiriama fiziologinė solistų reakcija – esant ramybės būsenai bei streso metu.
Darbo temos naujumą ir aktualumą lemia tai, kad solistų ir pianistų akompaniatorių meninio bendradarbiavimo tyrimai psichologiniu ir psichofizologiniu aspektais Lietuvoje pradėti vykdyti visai neseniai ir labai negausiai. Tyrimo išvados pagrindžia empirines nuojautas apie pianisto vaidmens svarbą solisto kūrybinėje veikloje bei padeda suformuluoti pianistams akompaniatoriams konkrečias rekomendacijas apie bendrąsias psichologines solisto ir pianisto bendradarbiavimo žinias ir apie specifines fiziologines žinias, susijusias su konkretaus solisto – dainininko ar instrumentalisto – poreikiais.

Konferencija „Analizė – interpretacija – atlikimas“ Graco menų universitete

2015 m. lapkričio 18–21 dienomis Graco muzikos ir scenos menų universitete vyko Austrijos muzikologų draugijos kasmetinė konferencija, kuri šiais metais buvo skirta atlikimo meno analizei. Konferencijos tema „Analizė – interpretacija – atlikimas: sandūros taškas persvarstant muzikologinius metodus“ buvo paranki įvairiems atlikimo meno ir muzikologijos niuansams bei galimoms jungtims aptarti. Šalia draugijos narių, atstovavusių įvairioms Austrijos institucijoms, pranešimus gausiai susirinkusiai ir atlikimo meno analizės temomis kompetentingai diskutavusiai publikai skaitė muzikologai ir atlikimo studijų specialistai iš Vokietijos, Kanados, Honkongo, Lenkijos ir kitų šalių. Plenarines paskaitas konferencijoje skaitė ryškiausi atlikimo studijų srities atstovai: Joshua Rifkinas (Bostono universitetas), Kai’us Köppas (Berno aukštoji menų mokykla), Johnas Rinkas (Kembridžo universitetas), Sarah Weiss (Singapūro Jeilio-NUS koledžas) ir Renee Timmers (Šefildo universitetas).

Daugiau informacijos – KUG tinklalapyje.

Tyrimų festivalis Orfėjo institute

2015 m. rugsėjo 30–spalio 2 dienomis Gente (Belgija) veikiančiame Orfėjo institute vyko septintasis „Orfėjo tyrimų festivalis“ – kasmetinis šiame institute vykdomų meninių tyrimų, muzikos ir idėjų pristatymas. Pranešimų, rečitalių ir eksperimentinės raiškos formomis menininkai tyrėjai iš viso pasaulio pristatė dinamišką ir įvairialypę muzikos srities meninių tyrimų panoramą. Kaip visuomet, įdomu buvo susipažinti su paties Orfėjo instituto „ORCiM“ tyrimų centre vykdomais meniniais tyrimais. Savo projektus pristatė penkių šiuo metu institute vykdomų meninių tyrimų projektų-klasterių vadovai ir tyrėjai. Pianistės, muzikologės Catherine Laws pasirodymas-pranešimas atspindėjo jos vadovaujamo projekto „Atlikimas, subjektyvumas ir eksperimentavimas“ tematiką, filosofė ir menininkė Kathleen Coessens paskaita ir „gyvu“ dalyvavimu meno kūrinio gimime pristatė atlikimą ir kompoziciją jungiantį projektą „Muzikos tiriamosios eksperimentinės praktikos“. Visuomet įdomius tyrimus vykdo pianistas Paulo de Assis, šiuo metu dėmesį sutelkęs ties Europos mokslo tarybos finansuotu penkerių metų projektu „Tyrinėjant naujus muzikos atlikimo kelius XXI amžiuje“. Festivalio puošmena tapo skrupulingai ir išradingai parengtas projekto „Atlikimas, praktiškai tiriantis eksperimentinio kompozitoriaus palikimą“ (vadovas – pianistas, Orfėjo instituto meno doktorantūros programos „DocARTES“ koordinatorius Lukas Vaesas) pristatymas. Institutas neabejotinai didžiuojasi ir projektu „Retorika, technologija ir atlikimas, 1750–1830“, kuriam vadovauja į Gentą šiuo tikslu atvykęs ryškus atlikėjas istoriniais klavyrais Tomas Beghinas. Šių metų festivalio „reziduojantis menininkas“ buvo „Niujorko mokyklai“ atstovaujantis kompozitorius Christianas Wolffas, kuris prieš festivalį surengė ir meistriškumo kursus.
Daugiau informacijos – instituto tinklalapyje.