Egidijaus Kavecko meno doktorantūros projekto gynimas
- 2016-06-05
- | Naujienos
- Komentarų: 0
Birželio 14 ir 15 dienomis Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas choro dirigento Egidijaus Kavecko meno doktorantūros projektas „Lietuvos chorinio dirigavimo mokyklos: identifikacijos, sąveikos ir modernėjimas“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Vytautas Miškinis, konsultantas – prof. Gintaras Rinkevičius; tiriamosios dalies vadovė – prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė, konsultantas – prof. Povilas Gylys. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).
Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas
2016 m. birželio 14 d. 19 val.
ŠV. APAŠTALŲ PILYPO IR JOKŪBO BAŽNYČIA (Vasario 16-osios g. 10, Vilnius)
KONCERTO PROGRAMA
Maurice Durufle (1902–1986) – Requiem op. 9
Atlikėjai: Milda Baronaitė (sopranas), Sandra Lebrikaitė (mecosopranas), Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (meno vadovas – Vaclovas Augustinas), Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choras (vadovas – Algimantas Kriūnas), Valstybinis choras „Polifonija“ (vadovė – Aurelija Čižauskaitė), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas – Donatas Katkus), Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestras (meno vadovas – Egidijus Ališauskas).
Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas
2016 m. birželio 15 d. 13 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)
MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Jurijus Kalcas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, choro dirigavimas);
TARYBOS NARIAI: prof. Toomas Kapten (Estijos muzikos ir teatro akademija, muzika, dirigavimas), prof. habil. dr. Leonidas Melnikas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Česlovas Radžiūnas (LMTA, muzika, choro dirigavimas), prof. dr. Audronė Žiūraitytė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija);
RECENZENTAI: doc. Gintautas Venislovas (LMTA, muzika, choro dirigavimas), doc. dr. Judita Žukienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).
Anotacija
Dirigento profesionalumas, kūrybinis braižas, aspiracijos, repertuaro strategija ir kiti kūrybinio darbo elementai nemenka dalimi glūdi jį išugdžiusioje mokykloje. Lietuvių chorinė kultūra neatsiejamai susijusi su vadinamąja pedagogine chorinio dirigavimo mokykla – žinių perdavimo iš mokytojo mokiniui institucija. Šios sąsajos apibendrina kūrybinių orientacijų, technologinių nuostatų, amato įgūdžių, neretai – kūrybinės pozicijos ištakų modelius bei aspektus. Šiame tiriamajame darbe kompozitorių pedagoginės mokyklos apibrėžimas, suformuluotas A. J. Ambrazo darbuose (1969, 1991), adaptuojamas kalbant apie choro dirigentų mokyklą, remiasi bendraisiais mokyklos komponentais (programa, mokytojas, mokiniai), fiksuojama konkreti vieta, laikas ir tradicija.
Suprojektuojamas chorinio dirigavimo pedagoginę mokyklą reprezentuojantis struktūrinių komponentų modelis, kuris padeda išgryninti lietuviškų chorinio dirigavimo pedagoginių mokyklų kontūrus. Siekiant tyrimui reikalingo metodologinio tvarumo bei turtingesnės, specifiškesnės sąvokų sistemos įdiegimo, buvo bandoma sintetinti dirigavimo ir choreografijos menus. Tuo tikslu pasitelkta ir chorvedybos tyrimams adaptuota vengrų choreografo Rudolfo J. Labano „Judesio analizės“ teorija (Movement analysis), kuri pirmą kartą paskelbta veikale Kinetographie (1928).
Tyrimui naudojamais istoriografiniu, komparatyvistiniu, struktūriniu-sisteminamuoju, aprašomuoju-analitiniu ir kitais metodais siekiama atskleisti, kokiu būdu formuojasi nacionalinės ar atskiro choro dirigento pedagoginės mokyklos; kokie jų funkcionavimo bei sąveikos principai; kaip chorvedys-mokytojas, jo kūryba, manualinės technikos ypatumai, interpretacinės nuostatos ar idealai per savo mokinius veikia tolesnę chorinio meno raidą; kaip vyksta lietuvių chorinio dirigavimo mokyklos modernėjimas ir t. t. Tyrimo tematikos koncepcija aprėpia ne tik choro dirigavimo mokyklų problematiką, lietuvių chorinės muzikos meną, bet ir sisteminę Lietuvos kultūros raidos studiją.