Andriaus Maslekovo meno doktorantūros projekto gynimas

Gruodžio 13–14 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas kompozitoriaus Andriaus Maslekovo meno doktorantūros projektas „Struktūriniai ir ikistruktūriniai sonorinės muzikos komponavimo aspektai“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – doc. Raminta Šerkšnytė, tiriamosios dalies vadovas – prof. dr. Rimantas Janeliauskas, tiriamosios dalies konsultantas – doc. dr. Mārtiņš Viļums. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai – vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas
2016 m. gruodžio 13 d. 17 val.
MUZIKOS INOVACIJŲ STUDIJŲ CENTRAS (Gedimino pr. 42, Vilnius)

PERKLAUSOS PROGRAMA
Andrius Maslekovas (1985)
Paskutinių spindulių kaligrafijos  klarnetui, altui ir fortepijonui (2014)
Incantation of the Freezing Haze fleitai solo (2013)
Dissipating Fragrances smuikui ir akordeonui (2015)
…liečianti aklus vandens šešėlius… smuikui, violončelei, fortepijonui ir perkusijai (2012)
Žiemos kaligrafijos simfoniniam orkestrui ir mišriam chorui (2016, pasaulinė premjera)

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas
2016 m. gruodžio 14 d. 11 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Vaclovas Augustinas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, kompozicija);
TARYBOS NARIAI: prof. dr. Rytis Ambrazevičius (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Rolands Kronlaks (Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija, muzika, kompozicija), prof. Rytis Mažulis (LMTA, muzika, kompozicija);
RECENZENTAI: doc. dr. Ričardas Kabelis (LMTA, muzika, kompozicija), prof. dr. Antanas Kučinskas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija
Operavimas garso aukščiais iki XX a. II p. egzistavo kaip neginčijama muzikinės organizacijos paradigma. Vis dėlto išaugusi tembro ir garsumo svarba išjudino nusistovėjusią muzikos parametrų hierarchinę sistemą, ir tai leido centrine kūrinio konstrukcijos ašimi tapti skambesio kokybės dimensijai. Šių pokyčių proveržiu buvo tokių kompozitorių kaip György Ligeti, Krzysztofas Pendereckis, Witoldas Lutosławskis, Helmutas Lachenmannas kūryba, kurioje išryškėja ne tik naujos estetinės ar konstrukcinės idėjos, bet gali būti įžvelgiamas netgi paradigminis lūžis. Minėti paradigminiai kompozicinės darybos pokyčiai vyrauja ir šių dienų kompozitorių – Mathiaso Pintscherio, Johanneso-Maria Staudo, Ondřejaus Adámeko, Kaijos Saariaho, Harrisono Birthwistle’o, Toshio Hosokawos ir kt. – kūryboje. Tačiau net ir praėjus beveik šešiems dešimtmečiams nuo skambesio kokybės tapsmo estetine kategorija ir šiai paradigmai besiskleidžiant įvairiais egzistavimo pavidalais, šiuolaikinės muzikos analizės metodikos nėra pajėgios atskleisti esminių šios muzikos komponavimo aspektų ar jų priežastingumo. Šiuo meniniu tyrimu siekiama paaiškinti sonorinės muzikos komponavimo principus ir jų susiformavimo priežastis. Tam pasitelkiamos kognityvinės psichologijos bei psichoakustikos žinios, su kurių pagalba aiškinamos sonoriškumo kūrimui svarbios skambesio parametrų sąveikos ir Gestalt percecpinio grupavimo principų nulemta komunikacinė sistema. Pateikiamos išsamios įvairių komunikacinių lygmenų funkcionavimo analizės ir kompozicinės darybos gairės. Tam pasitelkiami muzikiniai pavyzdžiai iš Adámeko, Staudo, Pintscherio, Sofijos Gubaidulinos, Andriaus Maslekovo, Ramūno Motiekaičio, Doinos Rotaru ir kt. kompozitorių kūrinių. Paskutinysis tiriamojo darbo skyrius yra skirtas meno projekto autoriaus kūrybos analizei. Jame analizuojama visų darbe aptartų struktūrinių ir ikistruktūrinių komponavimo aspektų raiška, pateikiamos išsamios kūrinių „Paskutinių spindulių kaligrafijos“ klarnetui, altui ir fortepijonui (2014) ir „Incantation of the Freezing Haze“ fleitai solo (2013) analizės.