Elzės Gudavičiūtės meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. birželio 13–14 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas aktorės Elzės Gudavičiūtės meno doktorantūros projektas „Režisieriaus Gintaro Varno aktorių ugdymo principai: studijų proceso tikslai ir rezultatai (2005–2009)“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Jonas Vaitkus, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. balandžio 12 d. 18 val.
JAUNIMO TEATRAS (Arklių g. 5, Vilnius)
Zuzanės vaidmuo Gintaro Varno režisuotame spektaklyje „Pabaigos ugnis“.

2017 m. birželio 13 d. 18.30 val.
LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS (Gedimino pr. 4, Vilnius)
Maros vaidmuo Jono Vaitkaus režisuotame spektaklyje „Apreiškimas Marijai“.

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. birželio 14 d. 14 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Vytautas Anužis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, teatras ir kinas, vaidyba);

TARYBOS NARIAI: prof. Aidas Giniotis (LMTA, teatras ir kinas, teatro režisūra), prof. Mara Kimelė (Latvijos kultūros akademija, teatras ir kinas, teatro režisūra), prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (LMTA, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija), prof. dr. Rasa Vasinauskaitė (LMTA, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra, teatrologija);

RECENZENTĖS: doc. Nelė Savičenko-Klimienė (LMTA, teatras ir kinas, vaidyba), doc. dr. Ramunė Balevičiūtė-Liugienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, teatrologija).

Anotacija

Tiriamajame darbe įvertinama režisieriaus-pedagogo Gintaro Varno darbo specifika lietuviškos aktorių ruošimo mokyklos ir profesionalios teatro scenos kontekste: įvardijami režisieriaus G. Varno aktorių ugdymo principai, analizuojami Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijų proceso metu (2005–2009) pedagogo iš(si)kelti mokymo tikslai ir nustatomi studentų pasiekti rezultatai. Įvardyta ugdymo metodika vertinama remiantis studijų metais kolektyvinės kūrybos principu sukurtais diplominiais spektakliais „Žvaigždžių kruša“ (2007) ir „Dekalogas“ (2008). Siekiant giliau atskleisti tolimesnius ugdymo metodikos rezultatus profesionalioje scenoje, įvertinamas vaidybos studijas baigusių devynių G. Varno studentų ir režisieriaus-pedagogo tolesnis kūrybinis bendradarbiavimas 2009–2016 m. sukurtuose spektakliuose bei šių G. Varno išugdytų aktorių pasiekimai ir meninė raiška kitų Lietuvos teatro ir kino režisierių darbuose. Darbo eigoje atvejo studijos metodiniai nurodymai naudojami kaip kompleksinio tyrimo dalis ir derinami su giluminio interviu, lyginamuoju istoriniu bei įvairių šaltinių lyginamosios analizės metodais.

G. Varno kūryba šiuolaikiniame Lietuvos teatro lauke – akivaizdi ir iki šiol tebesitęsianti valingų, aktyvių ir atsakingų teorinių bei praktinių teatro meno tyrimų eiga. Šio tiriamojo darbo naujumo aspektą teatro meno ir teatrologijos mokslo kontekste pagrindžia siekis pirmą kartą ištirti ir apibrėžti G. Varno vykdomo aktorių ugdymo specifiką, įvertinti pasiektus būsimų vaidybos meno specialistų akademinio išsilavinimo rezultatus. Darbe suformuluoti teiginiai gali būti pravartūs tolesniems tyrimams, kitų Lietuvos režisierių-pedagogų aktorių ugdymo metodikų analizėms. Kartu su šio darbo pagrindiniu tekstu teatro istorijos archyvui išlieka ir prieduose pateiktas išsamus kiekvieno G. Varno mokinio, 2009 m. vaidybos bakalauro studijas baigusio aktoriaus, požiūris į patirtą aktorinės meistrystės ugdymo metodiką ir savo mokytojo taikytų pedagoginių principų reikšmę, kuri užfiksuota išsamiuose interviu apie studijų metus.

Virginijos Unguraitytės Levickienės meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. birželio 12–13 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas pianistės Virginijos Unguraitytės Levickienės meno doktorantūros projektas „M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec ir Besacas eskizai: redagavimo teorija ir praktika“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Zbignevas Ibelgauptas, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Laima Budzinauskienė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. birželio 12 d. 17 val.
DIDŽIOJI SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)
KONCERTO PROGRAMA

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) – Preliudai VL 256, VL 257
Trys preliudai viena tema VL 269, VL 270, VL 271
Variacijų ciklai Sefaa Esec, Besacas
Fuga b-moll VL 345
Stasys Vainiūnas (1909–1982) – Rauda
Julius Andrejevas (1942–2016) – Estampas
Aleksandras Skriabinas (1872–1915) – Sonata Nr. 5, op. 53

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. birželio 13 d. 10 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Jurgis Karnavičius (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, fortepijonas);

TARYBOS NARIAI: prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. dr. Kerri Kotta (Estijos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Sergejus Okruško (LMTA, muzika, fortepijonas), Rokas Zubovas (M. K. Čiurlionio namai, muzika, fortepijonas);

RECENZENTĖS: dr. Gabrielė Kondrotaitė (LMTA, muzika, fortepijonas), prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija

Muzikos kūrinių redagavimas – vienas pagrindinių muzikos teksto rengimo leidybai procesų, kurio eigą ir rezultatą lemia individualūs redaktoriaus sprendimai. Remiantis W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, F. Chopino, E. Griego, G. Mahlerio, Ch. Iveso kūrinių redagavimo procesus tyrinėjusių muzikologų (E. G. Heinemanno, Ch. A. Georgiou, J. R. Browno, H. W. Hitchcocko, N. Zahlerio, F. Bouwmano  ir kt.) įžvalgomis, pastebėta, kad tų pačių kūrinių teksto pateikimas skirtinguose leidiniuose varijuoja. Autentiškai kompozitoriaus užrašytas kūrinio tekstas paprastai yra prieinamas tik autorinių rankraščių arba faksimilių pavidalu.

Tiriamojo darbo problema yra M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec ir Besacas urteksto publikacijų parengimas. 1904–1905 m. M. K. Čiurlionio sukurti ciklai ne tik žymi vėlyvojo, modernia muzikos kalba grindžiamo kūrybos laikotarpio pradžią, bet ir atspindi M. K. Čiurlionio rankraščių dešifravimo problemiškumą – kūriniai užrašomi paskubomis ir beveik visada tik juodraštyje. M. K. Čiurlionio Sefaa Esec ir Besacas autografo eskiziškumas nulėmė sudėtingą šių kūrinių redagavimą. Iki šiol ciklus publikavę redaktoriai (Stasys Šimkus, Jadvyga Čiurlionytė, Vytautas Landsbergis, Dorothea Eberlein, Darius Kučinskas, Rokas Zubovas) variacijų tekstą interpretavo labai įvairiai, todėl atsirado net keletas skirtingų Sefaa Esec ir Besacas variantų.

Šiame darbe pirmą kartą atliekamas išsamus M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec ir Besacas rankraščių bei visų publikuotų redakcijų palyginimas, atskleidžiantis esmines M. K. Čiurlionio kūrinių fortepijonui redagavimo tendencijas ir galimas perspektyvas. Tiriamojo darbo tikslas – remiantis pasaulinėje redagavimo praktikoje įsitvirtinančiomis teorinėmis kūrinių redagavimo tendencijomis bei publikuotų M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec ir Besacas redakcijų pavyzdžių analize, parengti naujas, kuo artimesnes autentiškam kompozitoriaus rankraščiui variacijų Sefaa Esec ir Besacas urteksto versijas ir jas atlikti (garso įrašai ir nauji variacijų urtekstai pateikiami darbo prieduose).

Motiejaus Bazaro meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. birželio 11–12 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas pianisto Motiejaus Bazaro meno doktorantūros projektas „Neakademinės muzikos atlikimo praktikų taikymas pianisto lavinime“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Petras Geniušas, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. birželio 11 d. 18 val.
DIDŽIOJI SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)
KONCERTO PROGRAMA

Paul Hindemith (1895–1963) – Ludus tonalis

1     Praeludium
2     Fuga prima in C: Slow
3     Interludium: Moderate, with energy
4     Fuga secunda in G: Gay
5     Interludium: Pastorale, moderate
6     Fuga tertia in F: Andante
7     Interludium: Scherzando
8     Fuga quarta in A: With energy
9     Interludium: Fast
10   Fuga quinta in E: Fast
11   Interludium: Moderate
12   Fuga sexta in E♭: Quiet
13   Interludium: March
14   Fuga septima in A♭: Moderate
15   Interludium: Very broad
16   Fuga octava in D: With strength
17   Interludium: Very fast
18   Fuga nona in B♭: Moderate
19   Interludium: Very quiet
20   Fuga decima in D♭: Moderately fast
21   Interludium: Allegro pesante
22   Fuga undecima in B (Canon): Slow
23   Interludium: Valse
24   Fuga duodecima in F♯: Very quiet
25   Postludium: Solemn, broad

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. birželio 12 d. 11 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ – prof. Rūta Rikterė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, fortepijonas);

TARYBOS NARIAI: prof. dr. Kerri Kotta (Estijos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. habil. dr. Leonidas Melnikas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Sergejus Okruško (LMTA, muzika, fortepijonas), prof. Aleksandra Žvirblytė (LMTA, muzika, fortepijonas);

RECENZENTAI: doc. Daumantas Kirilauskas (LMTA, muzika, fortepijonas), doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija

Tiriamajame darbe tyrinėjamas pianisto meistriškumas techninių įgūdžių lavinimo ir muzikinio mąstymo pusiausvyros aspektu. Tyrimo kryptį lėmė suvokimas, jog meistriškumas yra svarbiausia savybė, užtikrinanti dalyvavimą šiuolaikinėje muzikos rinkoje, pateikiančioje vis įdomesnių iššūkių pianistams atlikėjams: kompetencijos ribos bandomos kompozitoriams įtraukiant vis išradingesnes technikas bei išraiškos priemones, inspiruotas ir neakademinėse muzikos kultūrose sutinkamomis idėjomis. Neretai pianistams tenka įsigilinti į savitą stilių, stengtis kuo įtikinamiau bei profesionaliau jį perteikti. Todėl siekiama atskleisti neakademinės muzikos atlikimo praktikų, praturtinančių akademinio pianisto techninius įgūdžius bei muzikinį mąstymą, pagrindžiančių pianisto atlikėjo, dalyvaujančio muzikos rinkoje, universalumo naudą, galimybes.

Problematika nagrinėjama įvairiais aspektais. Siekiant išryškinti pedagogikos galimą inertiškumą, fortepijono meno kultūra apibrėžiama kaip socialinės veiklos sfera, taikant Pierre’o Bourdieu lauko sociologijos apibrėžimą ir terminologiją. Nagrinėjama, kaip kito fortepijoninis repertuaras kanono sampratos ir šiuolaikinės muzikinės rinkos atžvilgiu. Remiantis suformuotu teorijos pagrindu, empiriniais kokybiniais ir kiekybiniais tyrimais, išryškinamos Lietuvos fortepijono pedagogikos vystymosi tendencijos bei nuostatos novatoriškumo aspektu, išsamiau nagrinėjamos pianistų refleksijos universalumo klausimais. Aptariami atlikimui reikšmingi muzikinio mąstymo ir muzikinio garso percepcijos principai, taip pat istoriškai ir idėjiškai susiklosčiusi technikos lavinimo būdų priešprieša bei autoriaus siūlymai taikyti neakademinės muzikos atlikimo praktikų elementus ritmui ir harmonijos įgūdžiams gerinti.

Martyno Aleksos nuotr.