Paulės Gudinaitės meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. birželio 12–13 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas koncertmeisterės Paulės Gudinaitės meno doktorantūros projektas „Soneto interpretacija XX a. kamerinėje vokalinėje muzikoje: žodis–garsas, partitūra–atlikimas“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – prof. Irena Uss-Armonienė, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. birželio 12 d. 18:30 val.
DIDŽIOJI SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

KONCERTO PROGRAMA

Franz Schubert (1797–1828) – Sonett II („Sonetas II”) D. 629 balsui ir fortepijonui, ž. F. Petrarca (v. A. W. Schlegel); Sonett III („Sonetas III”) D. 630 balsui ir fortepijonui, ž. F. Petrarca (v. J. Diederich-Gries)
Hugo Wolf (1860–1903) – Vokalinis ciklas Drei Gedichte von Michelangelo („Trys Michelangelo dainos”) bosui ir fortepijonui, ž. M. Buonarroti (v. W. Robert-Tornow)
Tadeusz Baird (1928–1981) – Vokalinis ciklas Cztery sonety miłosne („Keturi meilės sonetai”) baritonui ir orkestrui (fortepijonui), ž. W. Shakespeare (v. M.  Słomczyński)
Onutė Narbutaitė (1956) – Vokalinis ciklas Sonnet à l‘Amour („Sonetas meilei”) aukštam balsui ir fortepijonui, ž. O. Milosz
Benjamin Britten (1913–1976) – Vokalinis ciklas Seven Sonnets of Michelangelo („Septyni Michelangelo sonetai”) tenorui ir fortepijonui, ž. M. Buonarroti

Solistai: Mindaugas Zimkus (tenoras), Giedrius Prunskus (baritonas)
Koncertą veda muzikologė Aistė Valentaitė

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. birželio 13 d. 14 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ – prof. Ramutė Vaitkevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, koncertmeisteris);

TARYBOS NARIAI: prof. Jurgis Karnavičius (LMTA, muzika, fortepijonas), prof. Erik Battaglia (Turino Giuseppe’s Verdi valstybinė konservatorija, muzika, koncertmeisteris), prof. habil. dr. Leonidas Melnikas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), doc. dr. Rima Povilionienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija);

RECENZENTĖS: doc. Audronė Kisieliūtė (LMTA, muzika, koncertmeisteris), doc. dr. Laima Budzinauskienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija

XIII amžiuje sukurtas ir iki šių dienų poetinei fantazijai iššūkį teikiantis sonetas literatūros srityje yra viena rafinuočiausių ir sudėtingiausių poetinės kūrybos formų. O muzikoje kaip žanras ar forma specialiau neišskiriamas sonetas yra retas, nedidelę kamerinės vokalinės muzikos dalį sudarantis, reiškinys.

Tiriamajame darbe, pasitelkiant šiam meno tyrimui sukurtą, ekfrazės ir intersemiotinio vertimo teorinę prieitį jungiantį, teorinį modelį, kompoziciniu (kūryba / kompozitoriaus tekstas) ir interpretaciniu (atlikimas / performatyvus tekstas) aspektais analizuojami literatūrinio soneto poetiniu pagrindu sukurti XX a. kamerinės vokalinės muzikos kūriniai. Naudojantis istoriniu, aprašomuoju, analitiniu, lyginamuoju, kritiniu mokslinės literatūros, kompleksiniu muzikos kūrinių ir empiriniu muzikos įrašų analizės metodais siekiama atskleisti literatūrinio soneto muzikinių interpretacijų (kūryba ir atlikimas) kaip vertimo praktikos ypatumus žanriniu, istoriniu ir kultūriniu aspektais. Vertimo teoriniame kontekste nuosekliai atskleidžiant soneto interpretacinę grandinę (žodis–garsas, partitūra–atlikimas), koncentruojamasi į kultūrinės interpretacijos požiūriu ypatingus kompozitoriaus Benjamino Britteno sukurtus du vokalinius ciklus: „Septyni Michelangelo sonetai“ tenorui ir fortepijonui op. 22, ž. M. Buonarroti (1940), ir „Šventieji Johno Donne’o sonetai“ aukštam balsui ir fortepijonui op. 35, ž. J. Donne’o (1945), išryškinamos juose kompozitoriaus ir atlikėjų naudotos makro- ir mikrostruktūrų vertimo strategijos.

Eglės Juciūtės meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. birželio 21–22 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas fleitininkės Eglės Juciūtės meno doktorantūros projektas „XVIII–XXI a. fleitos vibrato: kontekstai ir interpretacijos“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – doc. Ilzė Urbanė, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Laima Budzinauskienė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. birželio 21 d. 16 val.
DIDŽIOJI SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

KONCERTO PROGRAMA

André Jolivet (1905–1974) – Chant de Linos fleitai ir fortepijonui
Carl Reinecke (1824–1910) – Koncertas fleitai op. 283
Jurgis Juozapaitis (1942) – Afroditė fleitai solo
Antanas Kučinskas (1968) – Užburtoji fleita fleitai ir juostai
Andrius Maslekovas (1985) – Incantation of the Freezing Haze fleitai solo

Koncertmeisterė – Lina Šatkutė

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. birželio 22 d. 10 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Algirdas Budrys (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, klarnetas);

TARYBOS NARIAI: prof. dr. Rytis Ambrazevičius (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Juozas Rimas (LMTA, muzika, obojus), prof. Vilnis Strautinš (Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija, muzika, fleita), prof. dr. Audronė Žiūraitytė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija);

RECENZENTAI: doc. dr. Robertas Beinaris (LMTA, muzika, obojus), doc. dr. Kamilė Rupeikaitė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija

Šiandieniniuose fleitininkų atlikimuose neretai pasigendame suplanuoto, apmąstyto vibrato: jis dažnai neapskaičiuotas, neatitinkantis stilistikos, tam tikros kūrinio auros. Fleita unikali tuo, jog, grojant šiuo instrumentu, atlikėjas turi pats formuoti oro srovės plotį ir kryptį, nėra jokio pūstuko, kurio pagalba oras būtų valdomas. Vibrato – tai oro pulsavimu išgaunamas muzikos kalbos elementas, atliekamas siekiant pagyvinti skambesį, suintensyvinti crescendo, suteikti ilgai tęsiamai natai prasmės, ekspresijos, intensyvumo. Atlikime ir muzikos pedagogikoje dažnai nelygiavertės būna kokybiško garso ir muzikalumo paieškos: besimokantieji tiesiog negali išreikšti savo įvaizdžių muzika dėl nepakankamos technikos, siaurų garso spektro galimybių. Siejant tai su prasmingo vibrato paieškomis, galima teigti, kad įvairūs dirbtiniai garso „purtymai“ dažniau kenkia atlikėjams nei padeda; labai svarbu išlaikyti kokybišką, lygų, tinkamą garsą ir nemaskuoti jo silpnumo ar nestabilumo vibrato. Vibrato taip pat gali būti išgaunamas lūpomis ar skruostais, tačiau šie metodai nėra pageidaujami. Taisyklingas gilus kvėpavimas, jaučiant diafragmos raumenis, oro srovės greitis, plotis bei kryptis itin svarbu vibrato išgavimui, nes tai lemia garso stiprį, tembrą. Vibrato yra unikalus muzikos kalbos elementas, neatsiejama fleitos skambesio dalis. Žymiausi fleitininkai dažniausiai atsisako vibrato tik tada, kai tą lemia sąmoningas muzikinis sprendimas. Įtaigaus, paveikaus vibrato naudojimas turėtų būti sinonimas saikingam vibrato.

Jono Jurkūno meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. birželio 13–14 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas kompozitoriaus Jono Jurkūno meno doktorantūros projektas „Apie akusmatiškumą. Neregimo garso apraiškos XX–XXI a. muzikos komponavimo kontekstuose“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – doc. dr. Ričardas Kabelis, tiriamosios dalies vadovas – doc. dr. Mārtiņš Viļums. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. birželio 13 d. 17 val.
MUZIKOS INOVACIJŲ STUDIJŲ CENTRAS (Gedimino pr. 42, Vilnius)

PERKLAUSOS PROGRAMA

Jonas Jurkūnas (1978)

Robotai ir žiedlapiai fortepijonui ir simfoniniam orkestrui (2016) – 26:00
100 pavasarių klarnetui, altui ir fortepijonui (2014) – 9:00
Du karveliai folkloro ansambliui ir simfoniniam orkestrui (2015) – 8:30
Savadarbis smulkaus gintaro vėrinys, paverstas skaičiais (angliškais) mišriam chorui (2015) – 4:30
Panko. Belaukiant Godo juostai (2017) – 2:30 (ištrauka)
Šilelis juostai (2015) – 2:30 (ištrauka)
Senų pažiūrų tema juostai (2014) – 2:30 (ištrauka)
Temporarily. Letter to Charles 4 balsams ir simfoniniam orkestrui (2013) – 4:00 (ištrauka)

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. birželio 14 d. 10 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Vaclovas Augustinas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, kompozicija);

TARYBOS NARIAI: prof. dr. Kerri Kotta (Estijos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Rytis Mažulis (LMTA, muzika, kompozicija), prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Mindaugas Urbaitis (LMTA, muzika, kompozicija);

RECENZENTAI: doc. dr. Ramūnas Motiekaitis (LMTA, muzika, kompozicija), prof. dr. Antanas Kučinskas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija

Darbe tyrinėjama neregimo garso fenomeno esminė savybė – akusmatiškumas ir jos ypatumai, bei atspindžiai konceptualioje kūrybinėje plotmėje. Akusmatiškumas – tai garso ir vaizdo tarpusavio santykio laipsnis. Garso regimybės aspektu padalintos muzikinės teritorijos žymi dvi atskiras ir sunkiai tarpusavyje kontaktuojančias akustiškumo ir elektroniškumo paradigmas. Šių paradigmų koncepcija sugretinama su J.–J. Nattiez (1990) suformuluotais trimis totalaus muzikos fakto (poietiniu, neutraliu ir esteziniu) lygmenimis. Akusmatiškumo pėdsakai aptariami istoriniais ir tarpdalykiniais aspektais: Pitagoras, krikščionybė, XX. a. pr. manifestai, pokaris, kino garso teorija (M. Chion 1994), Nejaukos Slėnis (M. Mori 1970).

Modeliuojamos trys hipotetinės akusmatiškumo ašys, hierarchiškai viena kitai pavaldžios ir susietos grįžtamuoju ryšiu. Akusmatiškumo ašių pagalba analizuojami elektroniškumo paradigmai priskirtini šiuolaikinės muzikos pavyzdžiai įskaitant ir asmeninę kūrybą.

Darbe teigiama, jog akusmatiškumo bruožai gali reikštis visomis ašimis, daugeliu semantinių sluoksnių vienu metu, savitai formuodami vertikalų ir hierarchinį muzikinio kūrinio būties ažūrą.