Ritos Mačiliūnaitės-Dočkuvienės meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. gruodžio 19–20 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas kompozitorės Ritos Mačiliūnaitės-Dočkuvienės meno doktorantūros projektas „Muzikinės naracijos komponavimo būdai postdraminiame teatre“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Mindaugas Urbaitis, tiriamosios dalies vadovas – prof. dr. Antanas Kučinskas, konsultantė – prof. dr. Rasa Vasinauskaitė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. gruodžio 19 d. 17 val.
MUZIKOS INOVACIJŲ STUDIJŲ CENTRAS (Gedimino pr. 42, Vilnius)

PERKLAUSOS PROGRAMA

Rita Mačiliūnaitė-Dočkuvienė (1985)

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. gruodžio 20 d. 10 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. dr. Ričardas Kabelis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, kompozicija);

TARYBOS NARIAI: prof. Vaclovas Augustinas (LMTA, muzika, kompozicija), prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), doc. Hans Peter Stubbe Teglbjærg (Danijos Karališkoji muzikos akademija, muzika, kompozicija), prof. dr. Audronė Žiūraitytė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija);

RECENZENTAI: doc. dr. Ramūnas Motiekaitis (LMTA, muzika, kompozicija), doc. dr. Judita Žukienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija

Darbe išskiriama ir analizuojama postdraminio teatro kryptis (autorė ją įvardija postdraminiu muzikinės naracijos teatru (toliau – PMNT)), pasižyminti muzikinio diskurso viršenybe, kuriai būdingas draminio teksto arba jo nuoseklumo atsisakymas. Čia kalbama apie teatro kryptį, susiformavusią iš muzikinių įvykių teatralizacijos, kurioje išplėstas muzikinis diskursas suponuoja naują muzikinės spektaklio partitūros prasmę. PMNT siejamas su draminio naratyvo muzikalizavimu arba naujo muzikinio naratyvo / diskurso, būdingo postdraminiam teatrui, sukūrimu. Darbe nustatyta, jog muzikinė naracija gali būti sukomponuota kompozitoriaus, kuriama repeticijų metu, atlikimo-komunikacijos procese ir pasitelkus aktoriaus / muzikanto balso galimybes, judesius, gestus, lokacijos pasikeitimus, erdvės ypatumus, o taip pat veikiama papildomų veiksnių (garso efektų, medijos technologijų) bei žiūrovų suvokimo.

Tyrimo objekto pasirinkimą lėmė ne vien naujų teatro reiškinių susiformavimas ir muzikos, kaip vieno iš lygiaverčių teatro meno elementų, iškilimas bendrajame teatro kontekste, bet ir asmeninis autorės interesas bei kūrybinė veikla. Kadangi autorės, – kaip teatro kompozitorės, – praktinės veiklos objektas yra tapatus šio darbo objektui – ji atlieka tyrimą atstovaudama tiek mokslinei, tiek meninei / praktinei pusėms ir tyrimo kontekste įgyja dalyvaujančios stebėtojos vaidmenį. Muzika darbe tyrinėjama naratologiniu aspektu, tačiau ne dėl siekio ją priartinti prie literatūros, o dėl joje egzistuojančių naratyvinių konstravimo principų. Kūrinių analizė vykdoma trimis etapais:
1. Išskiriamos dvi muzikinio komponavimo kategorijos: (1) komponavimas garsiniais elementais; (2) teatrinių elementų muzikalizavimas);
2. Kategorijos, siekiant detalios komponavimo būdų analizės, pagal esminius priemonių požymius, suskaidomos į smulkesnes grupes;
3. Aptariamas naratyvinio diskurso bruožų komponavimas muzikiniame lygmenyje.

Iliustracija – Olgos Lapinos spektaklis „Kodas: HAMLET”, Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Aistės Bružaitės meno doktorantūros projekto gynimas

Gruodžio 14 ir 15 dienomis „Organum“ koncertų salėje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas kanklininkės Aistės Bružaitės meno doktorantūros projektas „XX a. pab.–XXI a. pr. koncertinių kanklių repertuaro pokyčiai ir šiuolaikinės atlikimo tendencijos“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – prof. Lina Naikelienė, tiriamosios dalies vadovė – prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė, konsultantės – prof. Rūta Rikterė ir doc. dr. Laima Budzinauskienė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. gruodžio 14 d. 18 val.
ORGANUM KONCERTŲ SALĖ (J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius)

KONCERTO „KONCERTINĖS KANKLĖS. MUZIKA ŠIANDIEN“ PROGRAMA

I dalis
Vaida Striaupaitė-Beinarienė (1977) – Vandens atspindžiai (2017, fortepijonui/kanklėms, Aistės Bružaitės transkripcija įgarsintoms kanklėms solo, premjera)
Matti Kontio (1984) – Ką kalba bažnyčios varpai? / Mitä soivat kirkonkellot? (2002, kantelėms, transkripcija kanklėms solo)
Valerij Kikta (1941) – „Mirštantis kentauras“ iš Diptiko apie Bourdelle skulptūras / “Умирающий Кентавр” из Диптиха по скульптурам Бурделя (1972, arfai, transkripcija kanklėms solo);
„Vaiduokliškas vežimėlis“ iš siuitos Nuo Ossijos / “Призрачная колесница Кухулина“ из сюиты Из Оссиана (1968, arfai, transkripcija kanklėms solo)
Kira Maidenberg (1985) – Nuo Kirkės iki Charibdės / От Цирцеи к Харибде (2010, kanklėms solo)
Kristine Ojala (1973) – 4 žaidimai / 4 spēles (2000, kuoklėms, transkripcija kanklėms solo)

II dalis
Lukrecija Petkutė (1988) – Religare (2010, smuikui, kanklėms, fagotui ir kontrabosui, premjera)
Albertas Navickas (1986) – aš ilgai stovėsiu ant kranto, o tu vis plauksi upe (2010, smuikui, įgarsintoms kanklėms, fagotui ir kontrabosui, premjera)
Alexander Ryndin (1962) – Mokytojo žodis / Magister verba (2017, smuikui, kanklėms ir violončelei, premjera)
Šarūnas Nakas (1962) – Paveikta moteris (2017, kanklių rinkiniui ir pučiamųjų grupei, premjera)

Atlikėjai: Aistė Bružaitė (kanklės, įgarsintos kanklės, autentinės kanklės), Ingrida Rupaitė-Petrikienė (smuikas), Tomas Ramančiūnas (violončelė), Donatas Bagurskas (kontrabosas), Darius Stoskeliūnas (fagotas), Lietuvos kariuomenės orkestras (vadovas ir dirigentas Egidijus Ališauskas)

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. gruodžio 15 d. 9.30 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Vytautas Tetenskas (Klaipėdos universiteto Menų akademija, muzika, birbynė);
TARYBOS NARIAI: prof. Vaclovas Augustinas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, kompozicija), Wilfried Scharf (Antono Brucknerio muzikos, teatro ir šokio universitetas, muzika, citra), prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), , prof. dr. Audronė Žiūraitytė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija);
RECENZENTĖS: doc. dr. Vytautė Markeliūnienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), doc. Aušrelė Juškevičienė (LMTA, muzika, kanklės).

Anotacija
XX a. pabaigoje koncertinių kanklių repertuaras smarkiai kito. Profesionalėjant kanklininkių atlikimo mokyklai, vis daugiau kompozitorių susidomėjo šiuo lietuvišku instrumentu bei savo kūryboje išreiškė inovatyvias (neįprastas kanklių muzikos atlikėjams ir klausytojams) idėjas. Darbe pasirinktas nagrinėti kanklių ir kamerinių ansamblių (kurių sudėtyje yra koncertinės kanklės) repertuaras, jo ypatumai ir kaita XX a. pab. – XXI a. pr. laikotarpyje, analizuojami originalūs kanklių kūriniai, apžvelgiama jų istorinė raida, gilinamasi į instrumento specifiką, atlikimo technines galimybes ir grojimo būdų įvairovę. Išskiriami svarbiausi ir ryškiausi soliniai kūriniai koncertinėms kanklėms, pristatomi jų autoriai. Atskirai analizuojamas „klasikinis“ ir šiuolaikinis kanklių repertuaras, jo pokyčiai ir dabartinės kūrimo tendencijos. Pateikiamas tyrimas (ir jo rezultatai), kurio metu buvo apklausti Lietuvos kompozitoriai ir muzikologai, kad būtų nustatytos bendrosios koncertinių kanklių galimybių įžvalgos, įvertinta jų padėtis šiuolaikiniame profesionaliosios muzikos kontekste. Darbe detaliai pristatomi ir klasifikuojami koncertinių kanklių atlikimo būdai, sudaryta lentelė, kurioje susisteminti tradiciniai ir netradiciniai grojimo koncertinėmis kanklėmis būdai, pateikiami jų pavyzdžiai ir žymėjimo ženklai. Atskirai apžvelgiamas kankliavimas naujomis įgarsintomis kanklėmis, kurios jau sulaukė didelio kompozitorių susidomėjimo ir įsitvirtino profesionaliosios šiuolaikinės muzikos kontekste. Darbe pateikiama informacija ir apie lietuviškoms kanklėms giminingus užsienio šalių instrumentus, bandoma įžvelgti tam tikrų sąsajų atlikimo srityje. Nagrinėjamos naujausios su atlikimu sietinos kūrinių koncertinėms kanklėms tendencijos, išskiriant pagrindinius niuansus, sunkumus, su kuriais tenka susidurti atlikėjui. Analizuojami keturi šiuolaikiniai koncertinių kanklių repertuaro kūriniai (E. Medekšaitės „Pjesė G.r.“, V. Germanavičiaus „Sningant magnolijų žiedais“, K. Maidenberg „От Цирцеи к Харибде“, Š. Nako „Paveikta moteris“), išsiskiriantys naujomis idėjomis ir originaliais atlikimo būdais.