Loretos Vaskovos meno doktorantūros projekto gynimas

2019 m. gruodžio 18–19 d. LMTA bus ginamas teatro režisierės Loretos Vaskovos meno doktorantūros projektas „Dokumentinis teatras: verbatim kūrimo būdai“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – doc. Yana Ross, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Gruodžio 18 d., trečiadienį, 18 val. 
LMTA Balkono teatre (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS 

PROGRAMA
Dokumentiniai spektakliai:
„Personalas“
„Šimtas metų vaikystės“
„Supeherojai“ (neviešintas)
„Ramybės stotelės“

Gruodžio 19 d., ketvirtadienį, 10 val.
LMTA Juozo Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ:
Prof. Nelė Klimienė-Savičenko (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Aidas  Giniotis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Doc. Zane Kreicberga (Latvijos kultūros akademija)
Doc. dr. Ramunė Balevičiūtė-Liugienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Rasa Vasinauskaitė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – prof. Darius Meškauskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Anotacija

Tiriamajame darbe „Dokumentinis teatras: verbatim kūrimo būdai“ nagrinėjama viena iš labiausiai paplitusių dokumentinio teatro formų – verbatim. Teatro režisieriai, aktoriai ir dramaturgai tokio tipo spektaklius kuria remdamiesi asmenų interviu, susijusiais su gvildenama tema. Ši forma atsirado XX a. 8-tajame dešimt. Anglijos periferiniame „Viktorijos“ teatre (angl. Victoria Theatre). XXI a. verbatim sąvokos apibrėžimo ribos išsiplėtė, o forma pakito. Pavyzdžiui, atsirado naujas vaidybos būdas: ausinukų verbatim (angl. headphone – verbatim) arba savarankiška muzikinė kryptis.
Daugumoje kritikos darbų, susijusių su verbatim forma, trūksta šiuolaikinės įvairovės analizės. Dėl šios priežasties tyrimo objektu pasirinktos verbatim pjesės ir darbe „Dokumentinis teatras: verbatim kūrimo būdai“ išskirti ir apibūdinti penki pagrindiniai verbatim pjesių tipai: grynasis, negrynasis, mišrusis, semi-verbatim, quasi-verbatim. Jie išnagrinėti remiantis darbo autorės sukurtomis pjesėmis „Personalas“ (2016), „Šimtas metų vaikystės“ (2018) ir patirtimi, įgyta įvairiose tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse bei stažuotėse.

Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Jurgio Aleknavičiaus meno doktorantūros projekto gynimas

2019 m. gruodžio 11–12 d. LMTA bus ginamas pianisto Jurgio Aleknavičiaus meno doktorantūros projektas „Fortepijono mokyklos samprata, raida ir įtaka nūdienos atlikimo meno paradigmoms“.

Kūrybinės dalies vadovas – prof. Jurgis  Karnavičius, tiriamosios dalies vadovas – prof. habil. dr. Leonidas Melnikas, konsultantė – doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

2019 m. gruodžio 11 d., trečiadienį, 19 val. 
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA
F. Schubert – Sonata c-moll, D958
M. Ravel – Ciklas „Atspindžiai“
S. Prokofiev – Sonata Nr. 7 B-dur

2019 m. gruodžio 12 d., ketvirtadienį, 14 val.
LMTA Juozo Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ:
Prof. Rūta Rikterė

TARYBOS NARIAI:
Prof. Birutė Vainiūnaitė
Dr. Julian Hellaby
Prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė
Prof. dr. Audronė Žiūraitytė

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – Prof. Sergej Okruško
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė

Anotacija

Fortepijono mokykla – tai istoriškai besikeičiantis ir besivystantis reiškinys, kurio centrinė figūra yra atlikėjas, siekiantis suvokti ir savo atlikimu perteikti kompozitoriaus muzikiniame tekste įprasmintas kūrybines idėjas.

Tiriant mokyklų įtaką nūdienos atlikimo paradigmoms, koncentruojamasi į tris esmines paradigmas: konceptualiąją, vokalinę ir koloristinę. Šių paradigmų tyrimas leidžia pasiaiškinti reikšmingus klausimus: kuo remiantis galima išskirti ir susisteminti kūrinių interpretavimo praktikas; kokį vaidmenį šiame procese vaidina atlikėjo asmeninės savybės, aplinka bei mados prioritetai; ar pedagoginė genealogija leidžia įžvelgti būdingiausius fortepijono mokyklos bruožus; kokią įtaką atlikėjo interpretacijai daro kompozitorių kūrybinis stilius, konkrečios šalies kultūra ir estetinės vertybės? Šių aspektų analizė padeda atsakyti į pagrindinį šiame darbe gvildenamą klausimą – kaip ir kodėl susiformavo minėtos atlikimo meno paradigmos.

Ugnės Antanavičiūtės-Kubickienės meno doktorantūros projekto gynimas

2019 m. gruodžio 11–12 d. LMTA bus ginamas pianistės (kamerinis ansamblis) Ugnės Antanavičiūtės-Kubickienės meno doktorantūros projektas „Atlikimo darna mišrios sudėties ansambliuose“.

Kūrybinės dalies vadovė – doc. dr. Indrė Baikštytė, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

2019 m. gruodžio 11 d., trečiadienį, 17.30 val. 
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Carl Reinecke (1824–1910) – Trio klarnetui, altui ir fortepijonui A-dur, op. 264 (1903). Dalys:
Moderato (Allegro)
Intermezzo (Moderato)
Legende (Andante)
Finale (Allegro moderato) 
Ugnė Giedraitytė (g. 1984) – „Au-dessus“ balsui, klarnetui, altui ir fortepijonui (Kūrinio premjera, 2019)
Leo Smit (1900–1943) – Trio klarnetui, altui ir fortepijonui (1938)
Sergej Prokofjev (1891–1953) – Uvertiūra Hebrajų temomis klarnetui, styginių kvartetui ir fortepijonui c-moll, Op. 34 (1919)

2019 m. gruodžio 12 d., ketvirtadienį, 10 val.
LMTA Juozo Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS:
Prof. Rimantas Armonas

TARYBOS NARIAI:
Prof. Jurgis  Karnavičius
Dr. Julian Hellaby
Prof. habil. dr. Leonidas Melnikas
Prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – prof. Audronė Pšibilskienė
Meno projekto tiriamosios dalies – doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli

Anotacija

Ugnės Antanavičiūtės-Kubickienės tiriamasis darbas „Atlikimo darna mišrios sudėties ansambliuose“ atskleidžia kintantį požiūrį į ansamblį ir  išryškina atlikimo problemas, sietinas su fundamentalia darnos kategorija. Tyrimui plėtoti pasirinkta probleminė perspektyva atveria specifinių atlikimo užduočių, trikdžių, gebėjimų ir galimybių kompleksą. Darnos paradigma faktiškai aprėpia visus būtinus aspektus, reikalingus tiek atlikimui, tiek ir ansamblinio muzikavimo analizei bei vertinimui. Tiriamojo darbo tikslas yra atskleisti mišraus ansamblio proceso specifiką ir trikdžius, ansamblinės darnos kategoriją nagrinėjant ekspresijos ir sinchronizacijos aspektais. Ekspresijos ir sinchronizacijos aspektai išryškina ansamblio atlikimo ypatumus, apimančius ne tik ekspresyvų atlikimą (garso kokybė, tembras, dinamikos įvairovė ir t. t.), vertikalų ansamblio sutapimą, bet ir kelių žmonių užmojį bei galimybes bendradarbiauti, komunikuoti, siekti emocinio kelių žmonių sambūvio. Tyrime buvo jungiami du retai kartu nagrinėjami ekspresijos ir sinchronizacijos dėmenys. Darbo plėtotei buvo svarbi muzikologijos, atlikimo studijų ir meninių tyrimų prieigų bei praktinės patirties sąveika, taip pat darbo autorės-pianistės-ansamblių narės praktinės įžvalgos. Darbe pateikiamas autorės sukurtas originalus ansamblio narių komunikavimo modelis ir jo taikymo praktikoje analizė.

Giedrės Žarėnaitės-Molenaar meno doktorantūros projekto gynimas

2019 m. gruodžio 10–11 d. LMTA bus ginamas smuikininkės Giedrės Žarėnaitės-Molenaar meno doktorantūros projektas „Smuikininko funkcijų kaita griežiant solo ir ansambliuose: atlikimo ir komunikacijos aspektai“.

Kūrybinės dalies vadovė – prof. Ingrida Armonaitė-Galinienė, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli, konsultantė – prof. dr. Rūta Lipinaitytė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

2019 m. gruodžio 10 d., antradienį, 17 val. 
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA:
Arvo Pärt – Fratres
Wolfgang Amadeus Mozart – Styginių kvartetas Nr. 17, K.458
Sergei Prokofiev – Sonata smuikui ir fortepijonui Nr. 2, Op. 94a

ATLIKĖJAI:
Ramunė Grakauskaitė (smuikas)
Monika Augulytė (altas)
Gintarė Kaminskaitė (violončelė)
Simona Zajančauskaitė (fortepijonas)
Sebastiaan Molenaar (mušamieji)

2019 m. gruodžio 11 d., trečiadienį, 10 val.
LMTA Juozo Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS:
Prof. Petras Radzevičius

TARYBOS NARIAI:
Prof. Jonas Tankevičius
Dr. Julian Hellaby
Prof. habil. dr. Leonidas Melnikas
Prof. dr. Rima Povilionienė

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – doc. Gediminas Dačinskas
Meno projekto tiriamosios dalies – prof dr. Audronė Žiūraitytė

Anotacija

Giedrės Žarėnaitės-Molenaar tiriamojo darbo tema – „Smuikininko funkcijų kaita griežiant solo ir ansambliuose: atlikimo ir komunikacijos aspektai“. Inspiracija tyrimui tapo ta aplinkybė, kad griežimas smuiku solo gana reikšmingai skiriasi nuo muzikavimo ansambliuose ir orkestruose. Priklausomai nuo ansamblio sudėties ir paties smuikininko pozicijos (pavyzdžiui, styginių kvartete) muzikas privalo išnaudoti skirtingus smuikavimo aspektus, atsižvelgti į ansamblinio muzikavimo psichologiją. Šiame tiriamajame darbe persipinant meninės praktikos, muzikos atlikimo studijų ir sociologijos mokslo aspektams bei tyrimo metodams, jis tampa tarpdisciplininio meninio tyrimo pavyzdžiu, kurio tikslas – ištirti smuikininko solisto ir smuikininko kaip ansamblio nario profesinės veiklos techninius, socialinius bei atlikėjiškus ypatumus, pagrindžiant smuikininko polifunkcionalumo bei tam tikrų psichologinių žinių, veikiančių meninės veiklos rezultatą, būtinumą.

Iliustracijai panaudotas Majos Djokic paveikslo Violinists fragmentas.

Juliano Hellaby paskaita-koncertas „Fortepijoninio atlikimo subjektas“

Gruodžio 10 d. 13 val. LMTA J. Karoso salėje (Gedimino pr. 42) meninių tyrimų paskaitą-koncertą surengs pianistas ir tyrėjas iš Jungtinės Karalystės, monografijų apie atlikimo meną autorius dr. Julianas Hellaby.

FORTEPIJONINIO ATLIKIMO SUBJEKTAS

Topoi (topic) kaip „muzikinio diskurso subjekto“ idėja pirmąsyk pasirodė Leonardo Ratnerio knygoje Klasikinė muzika: ekspresija, forma ir stilius (1980), o kartu su topoi radosi ir pagreitį įgavo savita muzikinės reikšmės teorija. Vėlesnieji autoriai, kaip antai Raymond’as Monelle’is (2000, 2006) pakreipė šią teoriją semiotine linkme ir praplėtė Ratnerio XVIII a. žiūros tašką romantiniu laikotarpiu – dar kiek vėliau juo pasekė Kofi Agawu (2009) ir Janice Dickensheets (2012). Monelle’is fragmentiškai užsiminė ir apie topoi XX bei XXI amžių muzikoje. Be to, apie topoi naudojimą XX a. kompozitorių kūryboje šiek tiek rašė Walteris Frischas (2008) ir Johanna Frymoyer (2017).

Tačiau esminis laikotarpis, kuriame tarpsta didžioji dalis topoi teorijos – XVIII a. Pažymėtina, kad netgi itin išsamiame Oxfordo topoi teorijos vadove (Oxford Handbook of Topic Theory, 2014) menkai aptariamas bet kuris kitas repertuaras, išskyrus klasicistinį laikotarpį, o su topoi susijęs atlikimas apskritai paminėtas tik probėgšmomis (trijuose skyriuose nagrinėjama Mozarto muzikos interpretacija). Tad šios paskaitos tikslas – praplėsti stilistinio ir semantinio tematizmo studijas, įvertinant, kaip atlikimas gali atspindėti numanomą topoi buvimą įvairių stilių ir laikotarpių muzikoje.

Pianistinėje praktikoje stilistinių ir semantinių konceptų suvokimas gali nulemti interpretacinius pasirinkimus, ypač jei tematika nėra įvardyta kūrinio ar jo dalies pavadinime (pvz., Menuetas G-dur), tačiau atrandama stambesniame kūrinyje, kaip antai sonatoje ar baladėje. Pvz., valso topoi identifikavimas Chopino Baladėje ar medžioklės topoi – klasikinės sonatos dalyje suteiks interpretacinių įžvalgų, kurios atsispindės atlikime.

Paskaitoje Fortepijoninio atlikimo subjektas bus nagrinėjami topoi ir interpretacijos sąryšiai, skambės Juliano Hellaby atliekama C. P. E. Bacho, W. A. Mozarto, F. Chopino, M. Balakirevo ir Johno Irelando muzika. Bus siekiama atsakyti į klausimą, kaip semantinio subjekto suvokimas informuoja platesnį interpretacinį žvilgsnį ir suponuoja galimus atlikimo modelius.

Paskaita vyks anglų kalba.

Juliano Hellaby knygos

Julian Hellaby (PhD) – britų pianistas ir tyrėjas, muzikos interpretacijos ir fortepijoninio atlikimo specialistas. Žymaus britų pianisto Deniso Matthews mokinys, fortepijono studijas baigė Londono Karališkojoje muzikos akademijoje. Kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas koncertavo Europoje, Azijoje, Vidurio Rytuose ir Pietų Afrikoje, įrašė keletą CD, surengė rečitalius Londono Wigmore Hall, Purcell Room ir St Martin-in-the-Fields, dėstė Koventrio universitete ir Londono muzikos koledže. J. Hellaby yra dviejų monografijų prestižinėse leidyklose autorius: Reading Musical Interpretation (Ashgate, 2009) ir The Mid-Twentieth-Century Concert Pianist: An English Experience (Routledge, 2018).

Maloniai kviečiame!

HARPS patirtis – meninių tyrimų renginiuose Olandijoje ir Portugalijoje

LMTA meninių tyrimų ir atlikimo studijų platformos HARPS veikla, LMTA tyrėjų patirtis ir institucijos plėtra meninių tyrimų srityje tampa vis labiau pastebima ir vertinama tarptautiniuose kontekstuose. 2019 m. spalio 29–lapkričio 4 d. HARPS vadovė, Mokslo centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Lina Navickaitė-Martinelli buvo pakviesta skaityti plenarines (keynote) paskaitas dviejuose tarptautiniuose meninių tyrimų renginiuose.

Spalio 29 d. Leidene vyko Karališkosios Hagos konservatorijos rengiama kasmetinė menininkų tiriamųjų darbų vadovų studijų diena. Konservatorijoje vykdomus meninius tyrimus ir magistro studijas kuruojantys administracijos atstovai pristatė magistrantūros studijų programos pokyčius ir su tuo susijusius lūkesčius, buvo aptariamos plagiato problemos. Tiriamųjų darbų vadovai pasidalijo konkrečiomis jiems kylančiomis problemomis, kurios buvo aptariamos ir sprendžiamos į atskiras grupeles suskirstytų studijų dienos dalyvių. Visi Hagos konservatorijoje ginami tiriamieji darbai yra talpinami į skaitmeninį Tyrimų katalogą (didžioji šios tarptautinės meninių tyrimų duomenų bazės dalis yra viešai prieinama https://www.researchcatalogue.net/) – buvo pristatomos naudojimosi juo plonybės.

Studijų dienos metu kasmet skaitoma viena plenarinė paskaita – šiemet tai buvo dr. Linos Navickaitės-Martinelli paskaita apie meno verbalizavimo problemas „The Relevance of the Play-Write: Scripts and Narratives of Artistic Research in Higher Education“. Remiantis AEC Polifonia projekto meninių tyrimų darbo grupės parengtu vadovu (Polifonia Handbook „Perspectives on 2nd cycle Programms in Higher Music Education: Combining a Research Orientation with Professional Relevance“) ir asmenine vadovavimo menininkų tyrėjų darbams patirtimi, paskaitoje buvo aptarta magistrantūros studijų sąsajų su meno doktorantūra svarba ir bendresnės meninių patirčių virsmo metodologiškai pagrįstu tekstu problemos.

Spalio 30 – lapkričio 3 d. Aveiro universiteto Komunikacijos ir menų katedroje vyko 3-asis meninių tyrimų simpoziumas „Hands-on Research“. Šio simpoziumo išskirtinumas – paraleliai vykstantys atskirų instrumentų „Hands-on…“ simpoziumai, skirti konkretesnės tematikos – fleitos, gitaros, chorinio dainavimo ir kt. – pranešimams ir koncertiniams pasirodymams. Šiųmečiame „Hands-on Piano“ simpoziume savo meninius tyrimus pristatė pianistas, LMTA meno daktaras Motiejus Bazaras (paskaita-rečitalis „Rethinking Habits of Practicing through Nicolas Slonimsky Thesaurus Of Scales And Melodic Patterns and Jerry Bergonzi Inside Improvisation series“) ir koncertmeisterė, LMTA meno licenciatė Agnė Jurkūnienė (pranešimas „Art and Craft: Synthesis and Differentiation in Pianist-Accompanist Activities“). Lina Navickaitė-Martinelli lapkričio 3 d. „Hands-on Piano“ skaitė plenarinę paskaitą apie socialinį atlikėjų angažuotumą ir šiuolaikines medijas „Fingers on the Pulse: Contemporary Pianist as a Public Figure“.

Aveiro universitete veikianti informacinė meninių tyrimų platforma IMPAR (International Meetings and Publications on Artistic Research), tarsi portugališkas HARPS atitikmuo – sparčiai kylanti meninių tyrimų terpė. Jos iniciatyva organizuojami meninių tyrimų renginiai, leidžiamas internetinis žurnalas IMPAR International Journal for Artistic Research in Music.