Audriaus Stonio meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. gruodžio 16 ir 18 d.  LMTA apgintas režisieriaus Audriaus Stonio meno doktorantūros projektas „Peizažas Lietuvių autorinės dokumentikos kine: konstravimas, reikšmė, kaita”.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Arūnas Matelis, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Lina Kaminskaitė–Jančorienė, projekto tiriamosios dalies konsultantas – Tue Steen Muller.

Gruodžio 16 d. 18 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Dokumentinis filmas „Laiko tiltai“ (2018 m.)
Režisieriai Audrius Stonys, Kristine Briede

Gruodžio 18 d. 10 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas:
Prof. RAMŪNAS GREIČIUS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
Doc. dr. GIEDRĖ BEINORIŪTĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
SERGEI LOZNITSA (tarptautiniu lygiu pripažintas menininkas)
Prof. dr. AUŠRA MARTIŠIŪTĖ-LINARTIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. NATALIJA ARLAUSKAITĖ (Vilniaus universitetas)

Recenzentai:
Kūrybinės dalies – prof. JANINA LAPINSKAITĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, teatras ir kinas C 002, kinas)
Tiriamosios dalies – doc. dr. RENATA ŠUKAITYTĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)

Gynimas vyks nuotoliniu būdu. Norintys stebėti gynimą prašome registruotis iki gruodžio 14 d. el. paštu: daiva.buivydiene@lmta.lt  (nurodant vardą, pavardę ir kurią dieną norite dalyvauti).

Anotacija

Globalus šiuolaikinis pasaulis atnešė naujų iššūkių. Kultūrinio, tautinio unifikavimosi tendencijos vėl verčia atsigręžti į peizažą, kaip kinematografinę erdvę, kurioje skleidžiasi unikali istorinė tautinė atmintis.
Būtinybę išryškinti peizažo vaidmenį kūrybinėje dokumentikoje pajutau susidūręs su neretai pasitaikančiu dokumentikos praktikų požiūriu, kad peizažas dokumentiniame kine yra antrinis, tarnaujantis fonu pasakojamai istorijai. Iki šiol daugelis režisierių mano, kad peizažą atsineša pats personažas ir bet kokia kūrybinė intervencija, konstruojant peizažą ar jį pajungiant filmo dramaturgijai, prieštarauja dokumentinio kino prigimčiai. Dokumentiniame kine peizažas labai dažnai traktuojamas kaip nevalingai atsirandantis veiksmo fonas, o bandymas koreguoti, formuoti, parinkti peizažą priimamas kaip dokumentinės tiesos deformacija.
Filmo „Laiko tiltai” kūrybinė patirtis leidžia teigti, kad žmogaus laikinumo ir peizažo sąlyginio amžinumo antitezė gali formuoti filmo dramaturginę ašį. Peizažas tampa ne veiksmo fonu, bet aktyviu pasakojimo struktūros elementu. Peizažo pagalba transformuojama erdvė ir laikas. Pirmo plano personažo vidinis pasaulis atspindimas ir įprasminamas būtent peizažinėje erdvėje. Čia skleidžiasi žiūrovo asociatyvinę, emocinę, istorinę atmintį žadinantys ženklai. Filme vyksta gamtos, kraštovaizdžio personifikacija. Šviesotamsos žaismas lietuvių autorių dokumentiniuose filmuose yra daugiau nei vizualinės kalbos elementas – istorijos dramaturginė konstrukcija kuriama per peizažo transformacijas. Žodžiai, tiesioginis ar užkadrinis pasakojimas yra pakeičiami žmogaus ir peizažo santykių dialektika. Dramaturginiame filmo konstrukte peizažui skiriama ne pagalbinė, foninė funkcija, o pagrindinė, formuojanti filmo naratyvą ir idėjinę liniją.

Živilės Elenos Mičiulytės meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. gruodžio 16 ir 17 d.  LMTA apgintas režisierės Živilės Elenos Mičiulytės meno doktorantūros projektas „Post-tiesos fenomenas kine ir teatre: kūrybinės strategijos”.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – doc. dr. Janina Lapinskatė, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Ramunė Balevičiūtė, projekto tiriamosios dalies konsultantė – doc. dr. Renata Šukaitytė.

Gruodžio 16 d. 17 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Spektaklis „Paskutinį kartą atnaujinta“ (2017, Klaipėdos jaunimo teatras) / Režisierė ir pjesės bendraautorė – Živilė Mičiulytė
Dokumentinis filmas „Tiriamieji žurnalistai“ („Film Jam“, gamyboje, planuojama premjera 2021) / Režisierė ir montažo režisierė – Živilė Mičiulytė

Gruodžio 17 d. 10 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas:
Prof. RAMŪNAS GREIČIUS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Tarybos nariai:
Prof. ARŪNAS MATELIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
SERGEI LOZNITSA (tarptautiniu lygiu pripažintas menininkas)
Prof. dr. AUŠRA MARTIŠIŪTĖ-LINARTIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Doc. dr. NERIJUS ČEPULIS (Kauno technologijos universitetas)

Recenzentai:
Kūrybinės dalies – doc. dr. NERIJUS MILERIUS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, teatras ir kinas C 002, kinas)
Tiriamosios dalies – doc. dr. LINA KAMINSKAITĖ-JANČORIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, istorija H 005)

Gynimas vyks nuotoliniu būdu. Norintys stebėti gynimą prašome registruotis iki gruodžio 14 d. el. paštu: daiva.buivydiene@lmta.lt  (nurodant vardą, pavardę ir kurią dieną norite dalyvauti).

Anotacija

Post-tiesos (angl. post-truth) fenomenas šiomis dienomis yra plačiai žinomas socialinių, politikos bei komunikacijos mokslų kontekstuose ir apibūdina aplinkybes, kurioms esant visuomenė daug labiau linkusi tikėti emocingais pareiškimais nei objektyviais faktais; žmonės vis labiau linkę tikėti alternatyviais faktais, jei su juose išsakomais argumentais jie linkę sutikti, nei objektyviais, patvirtintais ir racionaliais argumentais, jeigu pastarieji nėra priimtini jų susiformavusiai pasaulėžiūrai – tokiais argumentais patikėti yra sunkiau. Tokia pasikeitusi socialinė situacija neišvengiamai daro didelę įtaką menui, taip pat ir konkrečiai šio tyrimo objektams – teatrui bei dokumentiniam kinui. Vienas iš meno tikslų visuomet buvo reflektuoti jį supantį pasaulį, ne išimtis ir ši situacija, kai teatro ir dokumentinio kino darbais yra apmąstoma vis labiau įsigalinti tiesos krizė, post-tiesos fenomenas. Tyrimo objektas – post-tiesos fenomeno įvairiapusis reflektavimas teatro bei dokumentinio kino kūriniuose. Šis objektas išskaidytas į smulkesnes spektaklių ir dokumentinių filmų kūrimo strategijas, kurios reflektuoja pačių kūrėjų kritiką šiai situacijai ir įspėjimus apie galimus post-tiesos eros pavojus bei grėsmes, taip pat atliepia post-tiesos visuomenėje gyvenančios publikos poreikius bei lūkesčius. Šios strategijos yra išskiriamos tiek nagrinėjant jau sukurtus kitų režisierių darbus, tiek kuriant praktinius šio tyrimo kūrinius, t. y. spektaklį („Paskutinį kartą atnaujinta“, 2017) ir dokumentinį filmą („Tiriamieji žurnalistai“, planuojama premjera – 2021).

Raimondos Žiūkaitės meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. gruodžio 9 ir 11 d.  LMTA apgintas kompozitorės Raimondos Žiūkaitės meno doktorantūros projektas „Tercinio trigarsio (triados) neorymaniškoji interpretacija: transformacijos į komponavimo sistemą perspektyva”.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – doc. dr. Mārtiņš Viļums, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Gruodžio 9 d. 18 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Raimonda Žiūkaitė. Trumpametražė opera Salz ist mein Erbe (2020)
Raimonda Žiūkaitė. Elektroninė kompozicija Orbifold (2017)
Raimonda Žiūkaitė. Kompozicija 5 elektrinėms gitaroms Wormholes of the Mind (2019)
Raimonda Žiūkaitė. Kompozicija balsui, gyvajai ir fiksuotajai elektronikai Virgo Rosa (2020)
Raimonda Žiūkaitė. Kompozicija styginių orkestrui 1000 burnų/1000 mouths (2020)

Gruodžio 11 d. 10 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas:
Prof. MINDAUGAS URBAITIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
Doc. dr. MARIUS BARANAUSKAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. habil. dr. WOJCIECH WIDŁAK (Krokuvos muzikos akademija)
Prof. dr. RIMA POVILIONIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. AUDRONĖ ŽIŪRAITYTĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Recenzentai:
Kūrybinės dalies – prof. RYTIS MAŽULIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika C001, kompozicija)
Tiriamosios dalies – prof. dr. ANTANAS KUČINSKAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003, muzikologija)

Gynimas vyks nuotoliniu būdu. Norintys stebėti gynimą prašome registruotis iki gruodžio 7 d. el. paštu: daiva.buivydiene@lmta.lt  (nurodant vardą, pavardę ir kurią dieną norite dalyvauti).

Anotacija

Tyrimo išeities tašku pasirenkamas trigarsis (triada) – ne vienos epochos muzikos struktūrose vyravęs akordas, laikytas tobulu sąskambiu, natūraliu gamtos fenomenu. Apžvelgus istorinę terciškumo raidą ir ieškant trigarsių funkcionavimo XXI a. muzikinėje kompozicijoje galimybių, dėmesys atkreipiamas į nefunkcinius trigarsių ryšius, kuriuos nagrinėja neorymaniška teorija (neo-Riemannian theory). Tai pastaruosius 30 metų ypač Šiaurės Amerikos muzikologijoje klestinti analitinė sistema, apjungianti XIX a. vokiečių teoretikų, kurių įtakingiausias buvo H. Riemannas, idėjas ir XX a. analitines technikas (pvz., setų teoriją). Taikant neorymaninę analizę, t. y. trigarsių sekos logiką interpretuojant kaip matematinės grupės elementų muzikines transformacijas, išryškėja ryšiai, kurių nematyti analizuojant įprasta funkcine (laipsnių) analize. Atrandamos trigarsio vidinės sandaros ypatybės, leidžiančios nuoseklią transformaciją minimalia balsavada, tačiau tokį jų sisteminių jungčių potencialą maskavo keliose muzikos istorijos epochose dominavę funkcinio jungimo būdai.
Vis tik svarbiausias meninio tyrimo tikslas – atrasti trigarsio neorymaniškoje interpretacijoje glūdinčias kompozicines galimybes. Siekiama ne tik pritaikyti naujojo rymaniškumo idėjas ir technikas komponavimo procese, bet ir remiantis teorijos daugialypumu, kiekviename kūrinyje atrasti naują trigarsių sklaidos aspektą, taip kuriant savitą komponavimo braižą, triados sąvoką išplečiant nuo triados-trigarsio kaip harmoninio sąskambio funkcinės harmonijos kontekste iki abstraktaus triados modelio, taikomo kitiems muzikiniams parametrams.

Boženos Čiurlionienės meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. gruodžio 9 ir 10 d.  LMTA apgintas kompozitorės Boženos Čiurlionienės meno doktorantūros projektas „Tritonio sampratos kismas ir sisteminis konstruktyvizmas XX a. kompozicijose”.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – Prof. Rytis Mažulis, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Gruodžio 9 d. 17 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Božena Čiurlionienė. Confessiones (2020)
Božena Čiurlionienė. Time (2019) (Monday, Tuesday, Wednesday, Thursday, Friday, Saturday, Sunday)
Božena Čiurlionienė. Xertz (2018)
Božena Čiurlionienė. Dead End (2019). 8-as kūrinys iš albumo Automatic Mind

Gruodžio 10 d. 9 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas:
Prof. VACLOVAS AUGUSTINAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
Prof. dr. RIČARDAS KABELIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. habil. dr. WOJCIECH WIDŁAK (Krokuvos muzikos akademija)
Prof. dr. RIMA POVILIONIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. ANTANAS KUČINSKAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Recenzentai:
Kūrybinės dalies – prof. MINDAUGAS URBAITIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika C 001, kompozicija)
Tiriamosios dalies – doc. dr. AUDRA VERSEKĖNAITĖ-EFTHYMIOU (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003, muzikologija)

Gynimas vyks nuotoliniu būdu. Norintys stebėti gynimą prašome registruotis iki gruodžio 7 d. el. paštu: daiva.buivydiene@lmta.lt  (nurodant vardą, pavardę ir kurią dieną norite dalyvauti).

Anotacija

Šio tyrimo objektas – tritonis – turi plačią savo sampratos kismo istoriją, o tai lemia ir itin įvairiapusį analizės spektrą. Nepaisant mažo objekto dydžio, tritonis pasižymi ypatinga ne vien savo skambesio, bet ir savo teorinės problematikos įtampa. Tyrime išanalizuotas tritonio sampratos kismas muzikos teorijoje bei kompozicinėje praktikoje nuo viduramžiais galiojusios tritonio draudimo taisyklės mi contra fa diabolus in musica est iki jo įsigalėjimo disonuojančiuose sąskambiuose ir klasicizmo funkcinės harmonijos sistemoje. Pasitelkus teorinių ir individualių kompozicinių sistemų kontekstą bei akustikos tyrimus, darbe išskleista ekstensyvi tritonio sampratos teorinė ir kūrybinė evoliuciją XX amžiaus kompozicijoje. Ryškių pokario avangardo kompozicijų pagrindu tiriamas tritonio simetriškumo fenomeno konstruktyvumas XX a. kompozicijų serijose, harmonijoje, vertikalėje bei diagonalėje. Aptariamos tritonio deaktualizacijos priežastys ir jo funkcionavimo formos XX a. antrosios pusės muzikos kompozicijose. Atskleista tritonio fenomeno projektinė bei konstruktyvioji raiška individualioje kūryboje.
Tritonio sampratos kismo tyrimas išryškino keturis svarbiausius jo teorinės epistemologijos bei kūrybinės būties etapus. Tai draudimo-vengimo fazė (G. Dufay, J. des Prez, J. Obrecht), nuoseklaus įsigalėjimo-apoteozės fazė (C. E. Bach, W. A. Mozart, L. van Beethoven), apoteozė (F. Liszt, J. M. Hauer, A. Schönberg, A. Webern, L. Nono, P. Boulez, K. Stockhausen) ir deaktualizacijos fazė G. Grisey, H. M. Górecki, B. Čiurlionienė). Tritonio tyrimas leido apčiuopti kelis fundamentalius garsų meno dėsnius. Pirma, egzistuoja visuminė, universali muzikos elementų sąryšio sistema ir, antra, tačiau pastarosios dėsniai yra reliatyvūs ir galioja tik tam tikrame istorinio kismo kontekste.

Mykolo Bazaro meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. liepos 2 d. 14 val.  LMTA apgintas pianisto Mykolo Bazaro meno doktorantūros projektas „Istorinė improvizacija fortepijono mene: preliudavimas, fantazavimas ir ekstemporizavimas“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – Prof. Petras Geniušas, tiriamosios dalies vadovas– prof. habil. dr. Leonidas Melnikas.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Liepos 2 d. 14 val.
LMTA Centrinių rūmų Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS IR TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA
F. Schubert – Fantazija C-dur, Op. 15 („Klajūno fantazija“)
R. Schumann – Fantazija C-dur, Op. 17
M. Bazaras – Improvizaciniai preliudai

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ:
Prof. Rūta Rikterė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Aleksandra Žvirblytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Doc. Sergej Okruško (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Per Dahl (Stavangerio Universitetas)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – doc. Daumantas Kirilauskas
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė

Anotacija

Darbe yra aktualizuojama istorinė improvizacija akademinio fortepijono meno kontekstuose, siekiama atskleisti jos suvokimo ir atlikimo būdus. Tema gvildenama atsispiriant į istorinius šaltinius (tame tarpe mažai žinomus), liudijančius improvizacijos raidą Vakarų muzikos mene. Istorinės improvizacijos sąvoka įtvirtinama analizuojant XIX a. muzikavimo būdus perteikiančiose preliudavimo, fantazavimo ir ekstemporizavimo praktikose. Tyrimo metodologija suformuojama atsižvelgiant į improvizacijos tyrimų lauke vis gausėjančias šiuolaikines mokslines prieitis.
Improvizacijos muzikinės kalbos struktūra aiškinama per harmoninę bei faktūrinę analizę, galantiškų schemų tyrimą. Improvizacijos procesas nagrinėjamas kognityvinių, spontaniško muzikos atlikimo modelių aspektais. Tyrimo metu iškristalizuoti improvizavimo būdai ir modeliai yra išbandomi praktikoje. Jais paremta autoriaus meninė patirtis nagrinėjama atvejo studijoje.
Tyrime pirmą kartą analizuojami XIX a. improvizaciniai preliudai, XX a. pianistų fantazijos, pateikiami fortepijoninės improvizacijos modeliai. Iš esmės paneigiama populiari nuomonė, kad improvizacija yra kažkas, kas atliekama be pasiruošimo ir gaunasi savaime. Priešingai, parodoma kaip mokomasi improvizuoti, ruošiamasi scenoje vykstančiam spontaniškam kūrybos aktui.

Mantauto Katino meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. liepos 10 d. 10 val.  LMTA apgintas pianisto Mantauto Katino meno doktorantūros projektas „Sulamitos Aronovsky pianizmo ugdymo mokykla – atlikimo meno tradicijų tąsa“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – Prof. Petras Geniušas, tiriamosios dalies vadovas– prof. habil. dr. Leonidas Melnikas.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Liepos 10 d. 10 val.
LMTA Centrinių rūmų Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS IR TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

L. van Beethoven – Sonata Nr. 17 d-moll, Op. 31 Nr. 2
F. Schubert – Impromptu Nr. 4 As-dur, Op. 90, D. 899
F. Liszt – Sonata h-moll

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ:
Prof. Rūta Rikterė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Aleksandra Žvirblytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Doc. Daumantas Kirilauskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Audronė Žiūraitytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Per Dahl (Stavangerio Universitetas)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – prof. Sergej Okruško
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Lina Navickaitė- Martinelli

Anotacija

Londono pianistų konkurso įkūrėjos ir žiuri pirmininkės bei reikšmingo fortepijono pedagogikos autoriteto Sulamitos Aronovsky pianizmo ugdymo principai. Ši pianistė Lietuvoje gimė, mokėsi, pradėjo kūrybinę veiklą, dėstė ir gyveno daugiau nei 30 metų, vėliau persikėlė į Jungtinę Karalystę, kur jos pedagoginis talentas ir veikla tapo visuotinai pripažinti. Aronovsky pianizmo ugdymo principų turinys išgryninamas pagal garso ir frazės, atlikimo stiliaus, kūrinio struktūros bei atlikimo psichologijos parametrus. Darbe keliama prielaida, kad Aronovsky pedagogika remiasi gyvąja patirtimi pagrįsta pianizmo ugdymo sistema, kurios efektyvumas, vientisumas ir savitumas suteikia pagrindą ją vadinti individualia mokykla. Darbo autoriaus pokalbiai su Aronovsky ir interviu su vienuolika jos mokinių, tarp kurių tokios muzikos asmenybės kaip Vovka Ashkenazy’is, Davidas Fanningas, Ianas Fountainas ir kt., leidžia teigti, kad šiais laikais, kai nacionalinės mokyklos savo buvusia forma iš esmės nebeegzistuoja, daugiausia išskirtinumo Aronovsky pedagoginiam braižui suteikia tai, kad savo mokytojų, ypač Aleksandro Goldenveizerio, pianizmo ugdymo esmę savo gyvojoje praktikoje ji įtvirtino ir išlaikė beveik nepakitusią. Manytina, kad Aronovsky pianizmo ugdymo principų visuma yra vienas gryniausių XX a. vidurio rusų fortepijono mokyklos tęstinumo pavyzdžių.

Vytenio Gursčio meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. liepos 1 d. 14 val.  LMTA apgintas Vytenio Gursčio (fleita) meno doktorantūros projektas „Somatikos teorijos ir praktikos bei jų taikymas grojantiems fleita“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Valentinas Gelgotas, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Audronė Žiūraitytė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Liepos 1 d. 14 val.
LMTA Centrinių rūmų Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS IR TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

S. Bach – Sonata fleitai ir klavyrui h-moll, BWV 1030
G. Hue – Fantazija
S. Prokofiev – Sonata fleitai ir fortepijonui, Op. 94
A. Jolivet – Chant de Linos

Solistai:
Gediminas Kviklys, klavesinas
Simona Zajančauskaitė, fortepijonas

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS:
Prof. dr. Robertas Beinaris (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Petras Vyšniauskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. Adomas Kontautas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Per Dahl (Stavangerio universitetas)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – prof. Algirdas Vizgirda
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli

Anotacija

Somatika (gr. soma – kūnas) apibrėžtina kaip holistinis saviedukacijos procesas, kurio metu atrandamas sau tinkamiausias būdas tikslingai judėti be įtampos. Somatikos sritis įtraukia daug disciplinų: mediciną, fizioterapiją, kinesteziologiją, psichologiją, taip pat įvairias praktikas, technikas, mąstysenos ir kūno valdymo metodus – jogą, meditaciją, Tai chi ir kt. Autoriaus meninis tyrimas koncentruojasi į proto, mąstymo ir emocijų įtaką atlikėjo fiziologijai. Fleita, nors ir vadinama „skersine“, iš tikrųjų laikoma įstrižai kūno, pasukus galvą šiek tiek į kairę. Tai sąlygoja nesimetrišką kūno laikyseną, kuri reikalauja nuodugnaus, sisteminio supratimo apie kūno dalių sąveiką ir balansą. Tiriamojo darbo tikslas – sukurti naujausiomis somatikos teorijomis ir praktikomis pagrįstą grojimo fleita metodiką, suteikiančią atlikėjams platų spektrą tobulinimosi priemonių, individualiai atrandant tinkamiausią būdą judėti, produktyviai įsisavinti naujus įgūdžius ir pasiekti maksimalius meninius rezultatus.

Giedrės Muralytės-Eriksonės meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. liepos 1 d. 10 val.  LMTA apgintas pianistės (koncertmeisteris) Giedrės Muralytės meno doktorantūros projektas „H. Purcello muzikos rekomponavimas ir kūrybos principų realizavimas B. Britteno vokaliniuose cikluose“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – doc. dr. Laima Budzinauskienė, tiriamosios dalies vadovė – prof. Irena Uss-Armonienė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Liepos 1 d. 10 val.
LMTA Centrinių rūmų Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS IR TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Henry Purcell. Dainos iš rinkinio Orpheus Britannicus
Benjamin Britten. Aranžuotos anglų, airių ir prancūzų liaudies dainos
Henry Purcell. Sonata smuikui ir klavyrui g-moll
Benjamin Britten-Henry Purcell. Realizacijos iš rinkinio Orpheus Britannicus
Benjamin Britten. Dainos iš ciklo balsui ir fortepijonui Sechs Hölderlin – Fragmente („Šeši Hölderlino fragmentai“), Op. 61 (ž. F. Hölderlin)
Benjamin Britten. Ciklas balsui ir fortepijonui Winter Words („Žiemos žodžiai“), Op. 52 (ž. T. Hardy)
Benjamin Britten-Henry Purcell. Realizuotas duetas Sound of the Trumpet („Trimito skambesys“)

Solistai: 
Laura Latvaitytė-Zaman (sopranas, Vokietija)
Romanas Kudriašovas (baritonas, Didžioji Britanija)
Viktorija Zabrodaitė (fleita)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS: 
Prof. Donatas Katkus (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Nijolė Ralytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. Audronė Kisieliūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Martin Boiko (Jazepo Vytuolo Latvijos muzikos akademija)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – dr. Eglė Kižytė-Ramonienė
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Audronė Žiūraitytė

Anotacija

Darbe siekiama atskleisti įvairią Henry’io Purcello (1659–1695) įtaką originaliems Benjamino Britteno (1913–1976) kūriniams, ištirti Britteno-Purcello realizacijas bei jų koreliaciją su originaliais Britteno ciklais balsui ir fortepijonui Winter Words („Žiemos žodžiai“) op. 52 ir Sechs Hölderlin–Fragmente („Šeši Hölderlino fragmentai“) op. 61. Analizuojant pasirinktus kūrinius teoriniu ir interpretaciniu aspektais, dėmesys koncentruojamas į cikliškumo sampratą bei ciklo struktūros vientisumą. Darbe ištirta realizacijų termino semantika ir, remiantis realizacijų palyginimu su rekompozicijos sąvoka, pagrįstas termino tinkamumas Britteno kūriniams, įžvelgta šio reiškinio įtaka pastarojo kompozitoriaus originaliems ciklams balsui ir fortepijonui. Britteno-Purcello realizacijų Orpheus Britannicus bei Britteno ciklų balsui ir fortepijonui Winter Words („Žiemos žodžiai“) op. 52, Sechs Hölderlin – Fragmente („Šeši Hölderlino fragmentai“) op. 61 analizei pritaikyta darbe susietų mikrotematizmo ir intertekstualumo teorijų sintezė. Remiantis semiotinės ištarties kriterijais bei mikrotematinių darinių analizių įžvalgomis lyginamosios analizės būdu tyrinėtos Britteno-Purcello realizacijų interpretacijos. Darbe siekta interpretacijos sampratą susieti su visumine kūrinio architektonika, nubrėžiant mikrotematizmo teorija grindžiamas interpretacijos gaires.

Mariaus Baranausko meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. birželio 29 d. 11 val. LMTA apgintas kompozitoriaus Mariaus Baranausko meno doktorantūros projektas „Gamelano ir simfoninio orkestrų struktūriniai principai ir komponavimo strategijos“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. dr. Rimantas Janeliauskas, tiriamosios dalies vadovas – doc. dr. Mārtiņš Viļums.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Birželio 29 d. 11 val.
LMTA Centrinių rūmų Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS IR TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Trapezium 10 instrumentų
3 Palaiminimai vargonams
Palaiminimai simfoniniam orkestrui
Delta Cephei tamtamui ir violončelei su įgarsinimu
Alrediph tamtamui ir simfoniniam orkestrui (tik partitūra) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS:
Prof. dr. Ričardas Kabelis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Mindaugas Urbaitis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. Vaclovas Augustinas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Rima Povilionienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Martin Boiko (Jazepo Vytuolo Latvijos muzikos akademija)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – prof. Rytis Mažulis
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Antanas Kučinskas

Anotacija

Mariaus Baranausko tiriamasis darbas „Gamelano ir simfoninio orkestrų struktūriniai principai ir komponavimo strategijos“ atskleidžia pagrindinius orkestro, kaip visuminės struktūros principus bei būdingas orkestrinės muzikos komponavimo strategijas. Išryškinami dviejų skirtingų pasaulio muzikos kultūrų – europinio simfoninio orkestro bei Indonezijos gamelano – struktūriniai principai, atskleidžiamos jų tarpusavio sąveikos galimybės, išryškinami skirtingų kultūrų orkestrinio mąstymo sąlyčio taškai, pritaikymo kompozicinėje praktikoje variantai, patikslinami orkestro kriterijai. Darbas remiasi hipoteze, jog egzistuoja universali orkestro struktūros sistema, kurios pagrindu galima apibūdinti skirtingų kultūrų bei skirtingų tipų orkestrus. Todėl, nepaisant europinio ir gamelano orkestrų skirtingumo, šiuo struktūriniu pagrindu įmanoma rezultatyvi jų tarpusavio sąveika komponavimo aspektu. Tiriamajame darbe apibrėžiami pagrindiniai orkestro struktūriniai elementai, sudaromas visuminis orkestro struktūros modelis. Šio modelio pagrindu nagrinėjama struktūrinių elementų sklaida simfoninėje bei gamelano muzikoje, išskiriami ryškiausi orkestrų tipai ir struktūriniai komponavimo principai. Taip pat atskleidžiamos tyrinėjamų orkestrų sąveikos galimybės, darbo autoriaus kūrinio Alrediph analizės pavyzdžiu pademonstruojamas kompozicinis struktūrinių elementų sąveikos aspektas.