Mykolo Bazaro meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. liepos 2 d. 14 val.  LMTA apgintas pianisto Mykolo Bazaro meno doktorantūros projektas „Istorinė improvizacija fortepijono mene: preliudavimas, fantazavimas ir ekstemporizavimas“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – Prof. Petras Geniušas, tiriamosios dalies vadovas– prof. habil. dr. Leonidas Melnikas.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Liepos 2 d. 14 val.
LMTA Centrinių rūmų Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS IR TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA
F. Schubert – Fantazija C-dur, Op. 15 („Klajūno fantazija“)
R. Schumann – Fantazija C-dur, Op. 17
M. Bazaras – Improvizaciniai preliudai

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ:
Prof. Rūta Rikterė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Aleksandra Žvirblytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Doc. Sergej Okruško (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Per Dahl (Stavangerio Universitetas)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – doc. Daumantas Kirilauskas
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė

Anotacija

Darbe yra aktualizuojama istorinė improvizacija akademinio fortepijono meno kontekstuose, siekiama atskleisti jos suvokimo ir atlikimo būdus. Tema gvildenama atsispiriant į istorinius šaltinius (tame tarpe mažai žinomus), liudijančius improvizacijos raidą Vakarų muzikos mene. Istorinės improvizacijos sąvoka įtvirtinama analizuojant XIX a. muzikavimo būdus perteikiančiose preliudavimo, fantazavimo ir ekstemporizavimo praktikose. Tyrimo metodologija suformuojama atsižvelgiant į improvizacijos tyrimų lauke vis gausėjančias šiuolaikines mokslines prieitis.
Improvizacijos muzikinės kalbos struktūra aiškinama per harmoninę bei faktūrinę analizę, galantiškų schemų tyrimą. Improvizacijos procesas nagrinėjamas kognityvinių, spontaniško muzikos atlikimo modelių aspektais. Tyrimo metu iškristalizuoti improvizavimo būdai ir modeliai yra išbandomi praktikoje. Jais paremta autoriaus meninė patirtis nagrinėjama atvejo studijoje.
Tyrime pirmą kartą analizuojami XIX a. improvizaciniai preliudai, XX a. pianistų fantazijos, pateikiami fortepijoninės improvizacijos modeliai. Iš esmės paneigiama populiari nuomonė, kad improvizacija yra kažkas, kas atliekama be pasiruošimo ir gaunasi savaime. Priešingai, parodoma kaip mokomasi improvizuoti, ruošiamasi scenoje vykstančiam spontaniškam kūrybos aktui.

Mantauto Katino meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. liepos 10 d. 10 val.  LMTA apgintas pianisto Mantauto Katino meno doktorantūros projektas „Sulamitos Aronovsky pianizmo ugdymo mokykla – atlikimo meno tradicijų tąsa“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – Prof. Petras Geniušas, tiriamosios dalies vadovas– prof. habil. dr. Leonidas Melnikas.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Liepos 10 d. 10 val.
LMTA Centrinių rūmų Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS IR TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

L. van Beethoven – Sonata Nr. 17 d-moll, Op. 31 Nr. 2
F. Schubert – Impromptu Nr. 4 As-dur, Op. 90, D. 899
F. Liszt – Sonata h-moll

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ:
Prof. Rūta Rikterė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Aleksandra Žvirblytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Doc. Daumantas Kirilauskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Audronė Žiūraitytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Per Dahl (Stavangerio Universitetas)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – prof. Sergej Okruško
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Lina Navickaitė- Martinelli

Anotacija

Londono pianistų konkurso įkūrėjos ir žiuri pirmininkės bei reikšmingo fortepijono pedagogikos autoriteto Sulamitos Aronovsky pianizmo ugdymo principai. Ši pianistė Lietuvoje gimė, mokėsi, pradėjo kūrybinę veiklą, dėstė ir gyveno daugiau nei 30 metų, vėliau persikėlė į Jungtinę Karalystę, kur jos pedagoginis talentas ir veikla tapo visuotinai pripažinti. Aronovsky pianizmo ugdymo principų turinys išgryninamas pagal garso ir frazės, atlikimo stiliaus, kūrinio struktūros bei atlikimo psichologijos parametrus. Darbe keliama prielaida, kad Aronovsky pedagogika remiasi gyvąja patirtimi pagrįsta pianizmo ugdymo sistema, kurios efektyvumas, vientisumas ir savitumas suteikia pagrindą ją vadinti individualia mokykla. Darbo autoriaus pokalbiai su Aronovsky ir interviu su vienuolika jos mokinių, tarp kurių tokios muzikos asmenybės kaip Vovka Ashkenazy’is, Davidas Fanningas, Ianas Fountainas ir kt., leidžia teigti, kad šiais laikais, kai nacionalinės mokyklos savo buvusia forma iš esmės nebeegzistuoja, daugiausia išskirtinumo Aronovsky pedagoginiam braižui suteikia tai, kad savo mokytojų, ypač Aleksandro Goldenveizerio, pianizmo ugdymo esmę savo gyvojoje praktikoje ji įtvirtino ir išlaikė beveik nepakitusią. Manytina, kad Aronovsky pianizmo ugdymo principų visuma yra vienas gryniausių XX a. vidurio rusų fortepijono mokyklos tęstinumo pavyzdžių.

Vytenio Gursčio meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. liepos 1 d. 14 val.  LMTA apgintas Vytenio Gursčio (fleita) meno doktorantūros projektas „Somatikos teorijos ir praktikos bei jų taikymas grojantiems fleita“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Valentinas Gelgotas, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Audronė Žiūraitytė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Liepos 1 d. 14 val.
LMTA Centrinių rūmų Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS IR TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

S. Bach – Sonata fleitai ir klavyrui h-moll, BWV 1030
G. Hue – Fantazija
S. Prokofiev – Sonata fleitai ir fortepijonui, Op. 94
A. Jolivet – Chant de Linos

Solistai:
Gediminas Kviklys, klavesinas
Simona Zajančauskaitė, fortepijonas

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS:
Prof. dr. Robertas Beinaris (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Petras Vyšniauskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. Adomas Kontautas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Per Dahl (Stavangerio universitetas)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – prof. Algirdas Vizgirda
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli

Anotacija

Somatika (gr. soma – kūnas) apibrėžtina kaip holistinis saviedukacijos procesas, kurio metu atrandamas sau tinkamiausias būdas tikslingai judėti be įtampos. Somatikos sritis įtraukia daug disciplinų: mediciną, fizioterapiją, kinesteziologiją, psichologiją, taip pat įvairias praktikas, technikas, mąstysenos ir kūno valdymo metodus – jogą, meditaciją, Tai chi ir kt. Autoriaus meninis tyrimas koncentruojasi į proto, mąstymo ir emocijų įtaką atlikėjo fiziologijai. Fleita, nors ir vadinama „skersine“, iš tikrųjų laikoma įstrižai kūno, pasukus galvą šiek tiek į kairę. Tai sąlygoja nesimetrišką kūno laikyseną, kuri reikalauja nuodugnaus, sisteminio supratimo apie kūno dalių sąveiką ir balansą. Tiriamojo darbo tikslas – sukurti naujausiomis somatikos teorijomis ir praktikomis pagrįstą grojimo fleita metodiką, suteikiančią atlikėjams platų spektrą tobulinimosi priemonių, individualiai atrandant tinkamiausią būdą judėti, produktyviai įsisavinti naujus įgūdžius ir pasiekti maksimalius meninius rezultatus.

Giedrės Muralytės-Eriksonės meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. liepos 1 d. 10 val.  LMTA apgintas pianistės (koncertmeisteris) Giedrės Muralytės meno doktorantūros projektas „H. Purcello muzikos rekomponavimas ir kūrybos principų realizavimas B. Britteno vokaliniuose cikluose“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – doc. dr. Laima Budzinauskienė, tiriamosios dalies vadovė – prof. Irena Uss-Armonienė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Liepos 1 d. 10 val.
LMTA Centrinių rūmų Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS IR TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Henry Purcell. Dainos iš rinkinio Orpheus Britannicus
Benjamin Britten. Aranžuotos anglų, airių ir prancūzų liaudies dainos
Henry Purcell. Sonata smuikui ir klavyrui g-moll
Benjamin Britten-Henry Purcell. Realizacijos iš rinkinio Orpheus Britannicus
Benjamin Britten. Dainos iš ciklo balsui ir fortepijonui Sechs Hölderlin – Fragmente („Šeši Hölderlino fragmentai“), Op. 61 (ž. F. Hölderlin)
Benjamin Britten. Ciklas balsui ir fortepijonui Winter Words („Žiemos žodžiai“), Op. 52 (ž. T. Hardy)
Benjamin Britten-Henry Purcell. Realizuotas duetas Sound of the Trumpet („Trimito skambesys“)

Solistai: 
Laura Latvaitytė-Zaman (sopranas, Vokietija)
Romanas Kudriašovas (baritonas, Didžioji Britanija)
Viktorija Zabrodaitė (fleita)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS: 
Prof. Donatas Katkus (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Nijolė Ralytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. Audronė Kisieliūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Martin Boiko (Jazepo Vytuolo Latvijos muzikos akademija)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – dr. Eglė Kižytė-Ramonienė
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Audronė Žiūraitytė

Anotacija

Darbe siekiama atskleisti įvairią Henry’io Purcello (1659–1695) įtaką originaliems Benjamino Britteno (1913–1976) kūriniams, ištirti Britteno-Purcello realizacijas bei jų koreliaciją su originaliais Britteno ciklais balsui ir fortepijonui Winter Words („Žiemos žodžiai“) op. 52 ir Sechs Hölderlin–Fragmente („Šeši Hölderlino fragmentai“) op. 61. Analizuojant pasirinktus kūrinius teoriniu ir interpretaciniu aspektais, dėmesys koncentruojamas į cikliškumo sampratą bei ciklo struktūros vientisumą. Darbe ištirta realizacijų termino semantika ir, remiantis realizacijų palyginimu su rekompozicijos sąvoka, pagrįstas termino tinkamumas Britteno kūriniams, įžvelgta šio reiškinio įtaka pastarojo kompozitoriaus originaliems ciklams balsui ir fortepijonui. Britteno-Purcello realizacijų Orpheus Britannicus bei Britteno ciklų balsui ir fortepijonui Winter Words („Žiemos žodžiai“) op. 52, Sechs Hölderlin – Fragmente („Šeši Hölderlino fragmentai“) op. 61 analizei pritaikyta darbe susietų mikrotematizmo ir intertekstualumo teorijų sintezė. Remiantis semiotinės ištarties kriterijais bei mikrotematinių darinių analizių įžvalgomis lyginamosios analizės būdu tyrinėtos Britteno-Purcello realizacijų interpretacijos. Darbe siekta interpretacijos sampratą susieti su visumine kūrinio architektonika, nubrėžiant mikrotematizmo teorija grindžiamas interpretacijos gaires.

Mariaus Baranausko meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. birželio 29 d. 11 val. LMTA apgintas kompozitoriaus Mariaus Baranausko meno doktorantūros projektas „Gamelano ir simfoninio orkestrų struktūriniai principai ir komponavimo strategijos“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. dr. Rimantas Janeliauskas, tiriamosios dalies vadovas – doc. dr. Mārtiņš Viļums.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Birželio 29 d. 11 val.
LMTA Centrinių rūmų Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS IR TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Trapezium 10 instrumentų
3 Palaiminimai vargonams
Palaiminimai simfoniniam orkestrui
Delta Cephei tamtamui ir violončelei su įgarsinimu
Alrediph tamtamui ir simfoniniam orkestrui (tik partitūra) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS:
Prof. dr. Ričardas Kabelis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Mindaugas Urbaitis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. Vaclovas Augustinas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Rima Povilionienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Martin Boiko (Jazepo Vytuolo Latvijos muzikos akademija)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – prof. Rytis Mažulis
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Antanas Kučinskas

Anotacija

Mariaus Baranausko tiriamasis darbas „Gamelano ir simfoninio orkestrų struktūriniai principai ir komponavimo strategijos“ atskleidžia pagrindinius orkestro, kaip visuminės struktūros principus bei būdingas orkestrinės muzikos komponavimo strategijas. Išryškinami dviejų skirtingų pasaulio muzikos kultūrų – europinio simfoninio orkestro bei Indonezijos gamelano – struktūriniai principai, atskleidžiamos jų tarpusavio sąveikos galimybės, išryškinami skirtingų kultūrų orkestrinio mąstymo sąlyčio taškai, pritaikymo kompozicinėje praktikoje variantai, patikslinami orkestro kriterijai. Darbas remiasi hipoteze, jog egzistuoja universali orkestro struktūros sistema, kurios pagrindu galima apibūdinti skirtingų kultūrų bei skirtingų tipų orkestrus. Todėl, nepaisant europinio ir gamelano orkestrų skirtingumo, šiuo struktūriniu pagrindu įmanoma rezultatyvi jų tarpusavio sąveika komponavimo aspektu. Tiriamajame darbe apibrėžiami pagrindiniai orkestro struktūriniai elementai, sudaromas visuminis orkestro struktūros modelis. Šio modelio pagrindu nagrinėjama struktūrinių elementų sklaida simfoninėje bei gamelano muzikoje, išskiriami ryškiausi orkestrų tipai ir struktūriniai komponavimo principai. Taip pat atskleidžiamos tyrinėjamų orkestrų sąveikos galimybės, darbo autoriaus kūrinio Alrediph analizės pavyzdžiu pademonstruojamas kompozicinis struktūrinių elementų sąveikos aspektas.