Audriaus Stonio meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. gruodžio 16 ir 18 d.  LMTA apgintas režisieriaus Audriaus Stonio meno doktorantūros projektas „Peizažas Lietuvių autorinės dokumentikos kine: konstravimas, reikšmė, kaita”.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Arūnas Matelis, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Lina Kaminskaitė–Jančorienė, projekto tiriamosios dalies konsultantas – Tue Steen Muller.

Gruodžio 16 d. 18 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Dokumentinis filmas „Laiko tiltai“ (2018 m.)
Režisieriai Audrius Stonys, Kristine Briede

Gruodžio 18 d. 10 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas:
Prof. RAMŪNAS GREIČIUS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
Doc. dr. GIEDRĖ BEINORIŪTĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
SERGEI LOZNITSA (tarptautiniu lygiu pripažintas menininkas)
Prof. dr. AUŠRA MARTIŠIŪTĖ-LINARTIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. NATALIJA ARLAUSKAITĖ (Vilniaus universitetas)

Recenzentai:
Kūrybinės dalies – prof. JANINA LAPINSKAITĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, teatras ir kinas C 002, kinas)
Tiriamosios dalies – doc. dr. RENATA ŠUKAITYTĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)

Gynimas vyks nuotoliniu būdu. Norintys stebėti gynimą prašome registruotis iki gruodžio 14 d. el. paštu: daiva.buivydiene@lmta.lt  (nurodant vardą, pavardę ir kurią dieną norite dalyvauti).

Anotacija

Globalus šiuolaikinis pasaulis atnešė naujų iššūkių. Kultūrinio, tautinio unifikavimosi tendencijos vėl verčia atsigręžti į peizažą, kaip kinematografinę erdvę, kurioje skleidžiasi unikali istorinė tautinė atmintis.
Būtinybę išryškinti peizažo vaidmenį kūrybinėje dokumentikoje pajutau susidūręs su neretai pasitaikančiu dokumentikos praktikų požiūriu, kad peizažas dokumentiniame kine yra antrinis, tarnaujantis fonu pasakojamai istorijai. Iki šiol daugelis režisierių mano, kad peizažą atsineša pats personažas ir bet kokia kūrybinė intervencija, konstruojant peizažą ar jį pajungiant filmo dramaturgijai, prieštarauja dokumentinio kino prigimčiai. Dokumentiniame kine peizažas labai dažnai traktuojamas kaip nevalingai atsirandantis veiksmo fonas, o bandymas koreguoti, formuoti, parinkti peizažą priimamas kaip dokumentinės tiesos deformacija.
Filmo „Laiko tiltai” kūrybinė patirtis leidžia teigti, kad žmogaus laikinumo ir peizažo sąlyginio amžinumo antitezė gali formuoti filmo dramaturginę ašį. Peizažas tampa ne veiksmo fonu, bet aktyviu pasakojimo struktūros elementu. Peizažo pagalba transformuojama erdvė ir laikas. Pirmo plano personažo vidinis pasaulis atspindimas ir įprasminamas būtent peizažinėje erdvėje. Čia skleidžiasi žiūrovo asociatyvinę, emocinę, istorinę atmintį žadinantys ženklai. Filme vyksta gamtos, kraštovaizdžio personifikacija. Šviesotamsos žaismas lietuvių autorių dokumentiniuose filmuose yra daugiau nei vizualinės kalbos elementas – istorijos dramaturginė konstrukcija kuriama per peizažo transformacijas. Žodžiai, tiesioginis ar užkadrinis pasakojimas yra pakeičiami žmogaus ir peizažo santykių dialektika. Dramaturginiame filmo konstrukte peizažui skiriama ne pagalbinė, foninė funkcija, o pagrindinė, formuojanti filmo naratyvą ir idėjinę liniją.

Živilės Elenos Mičiulytės meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. gruodžio 16 ir 17 d.  LMTA apgintas režisierės Živilės Elenos Mičiulytės meno doktorantūros projektas „Post-tiesos fenomenas kine ir teatre: kūrybinės strategijos”.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – doc. dr. Janina Lapinskatė, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Ramunė Balevičiūtė, projekto tiriamosios dalies konsultantė – doc. dr. Renata Šukaitytė.

Gruodžio 16 d. 17 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Spektaklis „Paskutinį kartą atnaujinta“ (2017, Klaipėdos jaunimo teatras) / Režisierė ir pjesės bendraautorė – Živilė Mičiulytė
Dokumentinis filmas „Tiriamieji žurnalistai“ („Film Jam“, gamyboje, planuojama premjera 2021) / Režisierė ir montažo režisierė – Živilė Mičiulytė

Gruodžio 17 d. 10 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas:
Prof. RAMŪNAS GREIČIUS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Tarybos nariai:
Prof. ARŪNAS MATELIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
SERGEI LOZNITSA (tarptautiniu lygiu pripažintas menininkas)
Prof. dr. AUŠRA MARTIŠIŪTĖ-LINARTIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Doc. dr. NERIJUS ČEPULIS (Kauno technologijos universitetas)

Recenzentai:
Kūrybinės dalies – doc. dr. NERIJUS MILERIUS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, teatras ir kinas C 002, kinas)
Tiriamosios dalies – doc. dr. LINA KAMINSKAITĖ-JANČORIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, istorija H 005)

Gynimas vyks nuotoliniu būdu. Norintys stebėti gynimą prašome registruotis iki gruodžio 14 d. el. paštu: daiva.buivydiene@lmta.lt  (nurodant vardą, pavardę ir kurią dieną norite dalyvauti).

Anotacija

Post-tiesos (angl. post-truth) fenomenas šiomis dienomis yra plačiai žinomas socialinių, politikos bei komunikacijos mokslų kontekstuose ir apibūdina aplinkybes, kurioms esant visuomenė daug labiau linkusi tikėti emocingais pareiškimais nei objektyviais faktais; žmonės vis labiau linkę tikėti alternatyviais faktais, jei su juose išsakomais argumentais jie linkę sutikti, nei objektyviais, patvirtintais ir racionaliais argumentais, jeigu pastarieji nėra priimtini jų susiformavusiai pasaulėžiūrai – tokiais argumentais patikėti yra sunkiau. Tokia pasikeitusi socialinė situacija neišvengiamai daro didelę įtaką menui, taip pat ir konkrečiai šio tyrimo objektams – teatrui bei dokumentiniam kinui. Vienas iš meno tikslų visuomet buvo reflektuoti jį supantį pasaulį, ne išimtis ir ši situacija, kai teatro ir dokumentinio kino darbais yra apmąstoma vis labiau įsigalinti tiesos krizė, post-tiesos fenomenas. Tyrimo objektas – post-tiesos fenomeno įvairiapusis reflektavimas teatro bei dokumentinio kino kūriniuose. Šis objektas išskaidytas į smulkesnes spektaklių ir dokumentinių filmų kūrimo strategijas, kurios reflektuoja pačių kūrėjų kritiką šiai situacijai ir įspėjimus apie galimus post-tiesos eros pavojus bei grėsmes, taip pat atliepia post-tiesos visuomenėje gyvenančios publikos poreikius bei lūkesčius. Šios strategijos yra išskiriamos tiek nagrinėjant jau sukurtus kitų režisierių darbus, tiek kuriant praktinius šio tyrimo kūrinius, t. y. spektaklį („Paskutinį kartą atnaujinta“, 2017) ir dokumentinį filmą („Tiriamieji žurnalistai“, planuojama premjera – 2021).

Raimondos Žiūkaitės meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. gruodžio 9 ir 11 d.  LMTA apgintas kompozitorės Raimondos Žiūkaitės meno doktorantūros projektas „Tercinio trigarsio (triados) neorymaniškoji interpretacija: transformacijos į komponavimo sistemą perspektyva”.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – doc. dr. Mārtiņš Viļums, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Gruodžio 9 d. 18 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Raimonda Žiūkaitė. Trumpametražė opera Salz ist mein Erbe (2020)
Raimonda Žiūkaitė. Elektroninė kompozicija Orbifold (2017)
Raimonda Žiūkaitė. Kompozicija 5 elektrinėms gitaroms Wormholes of the Mind (2019)
Raimonda Žiūkaitė. Kompozicija balsui, gyvajai ir fiksuotajai elektronikai Virgo Rosa (2020)
Raimonda Žiūkaitė. Kompozicija styginių orkestrui 1000 burnų/1000 mouths (2020)

Gruodžio 11 d. 10 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas:
Prof. MINDAUGAS URBAITIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
Doc. dr. MARIUS BARANAUSKAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. habil. dr. WOJCIECH WIDŁAK (Krokuvos muzikos akademija)
Prof. dr. RIMA POVILIONIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. AUDRONĖ ŽIŪRAITYTĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Recenzentai:
Kūrybinės dalies – prof. RYTIS MAŽULIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika C001, kompozicija)
Tiriamosios dalies – prof. dr. ANTANAS KUČINSKAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003, muzikologija)

Gynimas vyks nuotoliniu būdu. Norintys stebėti gynimą prašome registruotis iki gruodžio 7 d. el. paštu: daiva.buivydiene@lmta.lt  (nurodant vardą, pavardę ir kurią dieną norite dalyvauti).

Anotacija

Tyrimo išeities tašku pasirenkamas trigarsis (triada) – ne vienos epochos muzikos struktūrose vyravęs akordas, laikytas tobulu sąskambiu, natūraliu gamtos fenomenu. Apžvelgus istorinę terciškumo raidą ir ieškant trigarsių funkcionavimo XXI a. muzikinėje kompozicijoje galimybių, dėmesys atkreipiamas į nefunkcinius trigarsių ryšius, kuriuos nagrinėja neorymaniška teorija (neo-Riemannian theory). Tai pastaruosius 30 metų ypač Šiaurės Amerikos muzikologijoje klestinti analitinė sistema, apjungianti XIX a. vokiečių teoretikų, kurių įtakingiausias buvo H. Riemannas, idėjas ir XX a. analitines technikas (pvz., setų teoriją). Taikant neorymaninę analizę, t. y. trigarsių sekos logiką interpretuojant kaip matematinės grupės elementų muzikines transformacijas, išryškėja ryšiai, kurių nematyti analizuojant įprasta funkcine (laipsnių) analize. Atrandamos trigarsio vidinės sandaros ypatybės, leidžiančios nuoseklią transformaciją minimalia balsavada, tačiau tokį jų sisteminių jungčių potencialą maskavo keliose muzikos istorijos epochose dominavę funkcinio jungimo būdai.
Vis tik svarbiausias meninio tyrimo tikslas – atrasti trigarsio neorymaniškoje interpretacijoje glūdinčias kompozicines galimybes. Siekiama ne tik pritaikyti naujojo rymaniškumo idėjas ir technikas komponavimo procese, bet ir remiantis teorijos daugialypumu, kiekviename kūrinyje atrasti naują trigarsių sklaidos aspektą, taip kuriant savitą komponavimo braižą, triados sąvoką išplečiant nuo triados-trigarsio kaip harmoninio sąskambio funkcinės harmonijos kontekste iki abstraktaus triados modelio, taikomo kitiems muzikiniams parametrams.

Boženos Čiurlionienės meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. gruodžio 9 ir 10 d.  LMTA apgintas kompozitorės Boženos Čiurlionienės meno doktorantūros projektas „Tritonio sampratos kismas ir sisteminis konstruktyvizmas XX a. kompozicijose”.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – Prof. Rytis Mažulis, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Gruodžio 9 d. 17 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Božena Čiurlionienė. Confessiones (2020)
Božena Čiurlionienė. Time (2019) (Monday, Tuesday, Wednesday, Thursday, Friday, Saturday, Sunday)
Božena Čiurlionienė. Xertz (2018)
Božena Čiurlionienė. Dead End (2019). 8-as kūrinys iš albumo Automatic Mind

Gruodžio 10 d. 9 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas:
Prof. VACLOVAS AUGUSTINAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
Prof. dr. RIČARDAS KABELIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. habil. dr. WOJCIECH WIDŁAK (Krokuvos muzikos akademija)
Prof. dr. RIMA POVILIONIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. ANTANAS KUČINSKAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Recenzentai:
Kūrybinės dalies – prof. MINDAUGAS URBAITIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika C 001, kompozicija)
Tiriamosios dalies – doc. dr. AUDRA VERSEKĖNAITĖ-EFTHYMIOU (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003, muzikologija)

Gynimas vyks nuotoliniu būdu. Norintys stebėti gynimą prašome registruotis iki gruodžio 7 d. el. paštu: daiva.buivydiene@lmta.lt  (nurodant vardą, pavardę ir kurią dieną norite dalyvauti).

Anotacija

Šio tyrimo objektas – tritonis – turi plačią savo sampratos kismo istoriją, o tai lemia ir itin įvairiapusį analizės spektrą. Nepaisant mažo objekto dydžio, tritonis pasižymi ypatinga ne vien savo skambesio, bet ir savo teorinės problematikos įtampa. Tyrime išanalizuotas tritonio sampratos kismas muzikos teorijoje bei kompozicinėje praktikoje nuo viduramžiais galiojusios tritonio draudimo taisyklės mi contra fa diabolus in musica est iki jo įsigalėjimo disonuojančiuose sąskambiuose ir klasicizmo funkcinės harmonijos sistemoje. Pasitelkus teorinių ir individualių kompozicinių sistemų kontekstą bei akustikos tyrimus, darbe išskleista ekstensyvi tritonio sampratos teorinė ir kūrybinė evoliuciją XX amžiaus kompozicijoje. Ryškių pokario avangardo kompozicijų pagrindu tiriamas tritonio simetriškumo fenomeno konstruktyvumas XX a. kompozicijų serijose, harmonijoje, vertikalėje bei diagonalėje. Aptariamos tritonio deaktualizacijos priežastys ir jo funkcionavimo formos XX a. antrosios pusės muzikos kompozicijose. Atskleista tritonio fenomeno projektinė bei konstruktyvioji raiška individualioje kūryboje.
Tritonio sampratos kismo tyrimas išryškino keturis svarbiausius jo teorinės epistemologijos bei kūrybinės būties etapus. Tai draudimo-vengimo fazė (G. Dufay, J. des Prez, J. Obrecht), nuoseklaus įsigalėjimo-apoteozės fazė (C. E. Bach, W. A. Mozart, L. van Beethoven), apoteozė (F. Liszt, J. M. Hauer, A. Schönberg, A. Webern, L. Nono, P. Boulez, K. Stockhausen) ir deaktualizacijos fazė G. Grisey, H. M. Górecki, B. Čiurlionienė). Tritonio tyrimas leido apčiuopti kelis fundamentalius garsų meno dėsnius. Pirma, egzistuoja visuminė, universali muzikos elementų sąryšio sistema ir, antra, tačiau pastarosios dėsniai yra reliatyvūs ir galioja tik tam tikrame istorinio kismo kontekste.