Vincenzo De Martino meno doktorantūros projekto gynimas

2021 m. birželio 21 ir 23 d. LMTA apgintas pianisto Vincenzo De Martino meno doktorantūros projektas „Primityvizmo XX a. muzikoje fortepijonui interpretacija“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Jurgis Karnavičius, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli.

Birželio 21 d. 18 val.
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

F. Mompou. Musica callada (Tyli muzika): pirmas sąsiuvinis
A. Ginastera. Sonata fortepijonui, Op. 22 Nr. 1
F. Mompou. Musica callada (Tyli muzika): antras sąsiuvinis
I. Stravinsky. Trys dalys iš baleto Petruška

Birželio 23 d. 10 val.
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkė:
Prof. ALEKSANDRA ŽVIRBLYTĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
Prof. SERGEJUS OKRUŠKO (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Dr. JULIAN HELLABY (Koventrio universitetas)
Prof. dr. RIMA POVILIONIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. AUDRONĖ ŽIŪRAITYTĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Anotacija

XX a. įvairios meno srovės Europoje radosi kaip reakcija į nusivylimą giluminiais politinės ir socialinės-ekonominės pusiausvyros, mokslo ir technologijų pažangos bei kasdienio gyvenimo pokyčiais. Viena iš šių srovių, primityvizmas, formavosi kaip priešprieša modernumui, skatindama grįžimą prie paprastesnio, labiau į žmogų orientuoto gyvenimo būdo, atrodžiusio patraukliu su to meto nevakarietiškų visuomenių gyvenimu ir papročiais geriau susipažinusiems europiečiams. Akademinės muzikos kompozitoriai nebuvo išimtis: nauji įspūdžiai buvo lyg gaivaus oro gūsis jų kūrybai, įkvėptai įvairių šaltinių iš pačių tolimiausių geografinių vietovių, suteikiančių jų kūriniams neginčijamą egzotinę aurą. Fortepijoninės muzikos tradiciją, įsitvirtinusią išgrynintoje ir kanonizuotoje instrumentinės raiškos paradigmoje, galiausiai taip pat paveikė šios įtakos: taip, pavyzdžiui, atsiskleidė perkusiškumo vaidmuo platesnei tembrinei įvairovei atsivėrusioje fortepijoninėje muzikoje. Šiame tiriamajame darbe gilinamasi į meninės primityvizmo srovės ir fortepijoninio atlikimo sąsajas XX a.: menininkas tyrėjas siekia nustatyti primityvizmo stiliumi kurtos fortepijoninės muzikos bendrąsias ypatybes ir jų raiškos būdus įvairių kompozitorių primityvistų kūryboje; nagrinėjami aktualiausi tokio repertuaro atlikimo aspektai.