Aistės Vaitkevičiūtės meno doktorantūros projekto gynimas
- 2022-08-12
- | Naujienos
- Komentarų: 0
2022 m. birželio 21 ir 23 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (I rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) apgintas Aistės Vaitkevičiūtės meno doktorantūros projektas „ORGANIŠKOJI PLATONO VIENOVĖS IDĖJA HILOMORFINIUOSE SPEKTRINĖS MUZIKOS PROCESUOSE“.
Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. dr. Mārtiņš Viļums.
Birželio 21 d. 17 val.
Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferoje (Gedimino pr. 42, Vilnius)
MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS
Programa:
Aistė Vaitkevičiūtė. Kompozicija klarnetui solo in Bb lūžiai (2016)
Aistė Vaitkevičiūtė. Kompizicija balsui, fleitai, altui, arfai The Mouth of India (2017–2020)
I. Summer Poem
II. Are You a Hindu?
Aistė Vaitkevičiūtė. Kompozicija lygių balsų ansambliui, instrumentiniam ansambliui ir savadarbių varpelių instaliacijai I Ring This Bell (2021–2022)
Birželio 23 d. 14 val.
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)
MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS
Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas prof. dr. Ričardas Kabelis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Tarybos nariai:
prof. Rytis Mažulis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. (hp) dr. Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. Jānis Petraškevičs (Jāzepa Vītola Latvijas mūzikas akadēmija)
* Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42)
Anotacija
Jau daugiau nei šimtmetį stebimos intensyvios tembro pažinimo pastangos galutinai neišsemia šio reiškinio potencialo. Tiek moksliškai, tiek kūrybiškai kvestionuojant „tembras = instrumento spalva“ nuostatą, atveriamos vis subtilesnės šio parametro dimensijos ir meninės išraiškos trajektorijos. Visgi įvardintų dviejų plotmių – mokslinės ir kūrybinės – specializacinis atskirtumas palieka tinkamai nenušviestų plotmių, abipusiai skurdindamas jų intelektinius laukus. Šis darbas – tai dar viena pastanga glaudesnių ir produktyvesnių tokių tarpsritinių jungčių link. Tyrimo objektas: skirtingos tembro traktavimo apraiškos ir jų ryšys su bendresniais patyrimo, suvokimo dėsningumais. Formuluojamas tiriamojo darbo tikslas: išgryninti kompozicinio tembro traktavimo principus kontinuumo – kategorinio suvokimo kontradikcijos požiūriu. Darbo naujumą ir aktualumą ponuoja tarpdisciplininė prieiga. Darbe išryškinta kategorinio ir tolydaus patyrimo kontradikcija leidžia išvesti kompozicinio tembro traktavimo modelį. Išskiriamos 4 kompozicinio tembro traktavimo strategijos: grupavimo strategija; struktūrinio organizavimo strategija; niuansavimo strategija; tolydžių formacijų strategija.
Gabrieliaus Simo Sapiegos meno doktorantūros projekto gynimas
- 2022-08-12
- | Naujienos
- Komentarų: 0
2022 m. birželio 20 ir 22 d.Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (I rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) apgintas Gabrieliaus Simo Sapiegos meno doktorantūros projektas „ORGANIŠKOJI PLATONO VIENOVĖS IDĖJA HILOMORFINIUOSE SPEKTRINĖS MUZIKOS PROCESUOSE“.
Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Stefano Gervasoni , tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė
Birželio 20 d. 17 val.
LMTA Jurgio Karnavičiaus auditorija (Gedimino pr. 42, Vilnius)
MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS
Programa:
Gabrielius Simas Sapiega. Kompozicija simfoniniam orkestrui Timée (2022)
Gabrielius Simas Sapiega. Kompozicija fleitai, fortepijonui ir violončelei Mundus vult decipi (2021)
Gabrielius Simas Sapiega. Kompozicija smuikui solo Atomism (2020)
Gabrielius Simas Sapiega. Kompozicija akordeonui ir baritonui Trois voiles (2019)
Birželio 22 d. 14 val.
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)
MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS
Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas prof. dr. Ričardas Kabelis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Tarybos nariai:
prof. Rytis Mažulis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. dr. Antanas Kučinskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. dr. Naglis Kardelis (Vilniaus universitetas)
prof. Jānis Petraškevičs (Jāzepa Vītola Latvijas mūzikas akadēmija)
* Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42)
Anotacija
Spektralizmas (pranc. musique spectral) – viena ryškiausių XX a. II p.–XXI a. I p. muzikos kompozicinių srovių, kurios pagrindas – garso akustinių parametrų panauda. Šios muzikos kompoziciniai sprendimai glaudžiai siejami su garso sonogramos pateiktimis, jų analize. Toks kompozicinis metodas orientuojamas į spektro savybių manipuliaciją, jungimą, transformavimą, todėl paties garso analizė ir jo koduojamų garso signalų atvaizdavimas laikomas analogija garso tembro reprezentavimui. Ši 1970 metais susiformavusi muzikinė kryptis grindžiama tuometine IRCAMo ir Ensemble l’Itinéraire veikla. Pirmą kartą terminas „spektralizmas“ buvo pavartotas 1979 metais kompozitoriaus spektralisto, filosofo Hugues Dufourto (1943) straipsnyje „Musique spectral“ (liet. Spektrinė muzika). 2003 metais vykusi „Spektrinės muzikos konferencija“ pasiūlė iš naujo peržiūrėti šį terminą, jį apibrėžti kaip „visą muziką, kurioje tembras yra svarbus struktūros ar muzikos kalbos elementas“. Vykstantys reiškiniai susiję su šios muzikos definicija ar joje taikomų kompozicinių technikų integracija kūrybinio proceso metu, teikia prielaidas ją analizuoti ir iš naujo peržvelgti visai kitu, filosofijos muzikoje aspektu. Šioje muzikoje vienas svarbiausių prekompozicijos metu vyraujančių ir kompoziciniams sprendimams įtaką darančių elementų – spektras. Todėl šio darbo autorius, suvokdamas spektro reikšmę, predikciją galutiniame garsiniame kūrybos proceso rezultate, partitūroje, įžvelgdamas jo svarbą, daro prielaidą, jog iš tiesų, tai turėtų būti sietina su tam tikromis organicizmo idėjomis filosofijos plotmėje. Kadangi spektras traktuojamas kaip substancija, materijos ir formos vienovė (hilomorfizmas), „gyvasis organizmas“, tad šiame darbe yra mėginama į jį žvelgti organiškumo, materijos ir formos, hilomorfizmo įžvalgų muzikoje kryptimi. Tyrinėjant spektrinę muziką yra svarbu išgryninti materijos ir formos klausimus labai siaura kryptimi, kuri atvestų iki tokios žiūros, kuri būdinga Platono ir Aristotelio filosofijoje, kaip spektrinės muzikos kūrybinio proceso mąstymo principas – formos priartinimas prie taisyklės, kurioje atrandama vieta atsitiktinumui teleologiniu požiūriu. Tokiu atveju hilomorfizmas bus sutapatintas su spektrine kūryba tarsi žmogaus sąmonės įžvelgiamas dizainas suvokiant ir/ar formuojant materijos formos vienovę. Atitinkamos idėjos taikyme, viskas kas nėra organiška, laikoma negyva materija, daugiau ar mažiau turint potencialą įgyti formą, numatytąjį santykių įspaudą materijoje, spektro atžvilgiu, t. y. determinuojant grynąjį spektralizmą, bet nenustumiant į šalį postspektralizmo. Neabejotinai, jog šio darbo autoriaus idėjas ir mintis įkvėpė unikali Naglio Kardelio (1970) „Vienovės įžvalga Platono filosofijoje“ (2007) studija. Vis dėlto, Gabrielius Simas Sapiega į šį reiškinį žvelgia žymiai plačiau, praplėsdamas filosofinio mąstymo lauką garsų mene, implikuodamas Platono filosofijos vienoviškumo koncepciją, kaip mąstymo struktūrą, analizuojant, suvokiant tapačius analogus spektrinėje muzikoje. Tokį požiūrį paskatino Gražinos Daunoravičienės-Žuklytės (1955) monografijoje „Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas“ (2016) ir kituose šios muzikologės straipsniuose vyraujančios struktūrinio, idėjinio ir filosofinio vienoviškumo žvalgymo užuominos. Dėl atitinkamų priežasčių, kaip idėjų grynumo, autentiškumo, jų tapatumo su spektralistų mintimis, į spektrinės muzikos reiškinį, šio darbo autorius, kaip kūrėjas, stengiasi žvelgti Antikos filosofų Platono, Aristotelio hilomorfizmo (materijos ir formos vienovės) idėjos kryptimi, daugiausiai analizuoja G. Grisey‘aus muzikinius kūrinius ir rašytinius šaltinius. Neabejotinai svarbią vietą šiame darbe užima autoriaus atliktos spektralistų rankraščių analizės, kurios pasirodo nors ir fragmentiškai, bet suformuoja spektrinės muzikos hilomorfinę aprėptį, Antikos filosofijos aspektu, kaip mąstymo principo dekodavimą.
Agnės Agnetės Mažulienės meno doktorantūros projekto gynimas
- 2022-08-12
- | Naujienos
- Komentarų: 0
2022 m. birželio 2 ir 23 d. LMTA apgintas Agnės Agnetės Mažulienės meno doktorantūros projektas „FIGŪRINĖS MUZIKOS KOMPOZICIJOS SAMPRATA IR KŪRYBINIAI ASPEKTAI“.
Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Ričardas Kabelis, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė
Birželio 20 d. 19 val.
LMTA Jurgio Karnavičiaus auditorija (Gedimino pr. 42, Vilnius)
MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS
PROGRAMA
Agnė Agnetė Mažulienė. Kompozicija simfoniniam orkestrui Specularis (2022)
Agnė Agnetė Mažulienė. Kompozicija instrumentiniam ansambliui Fractus (2020)
Agnė Agnetė Mažulienė. Kompozicija styginių orkestrui Volumen (2019)
Agnė Agnetė Mažulienė. Kompozicija vokaliniam ansambliui Tuo taku (2019)
Agnė Agnetė Mažulienė. Kompozicija mišriam chorui O luce eterna (2018)
Birželio 23 d. 10 val.
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)
MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS
Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).
Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas:
prof. Vaclovas Augustinas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Tarybos nariai:
prof. dr. Mārtiņš Viļums (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. dr. Audronė Žiūraitytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. Jānis Petraškevičs (Jāzepa Vītola Latvijas mūzikas akadēmija)
Anotacija
Meno tyrimo objektas – figūrinė muzikos kompozicija – iki šiol yra moksliškai neapibrėžtas kompozicijos tipas, vizualiai artimas Augenmusik, enigmatinės ir grafinės notacijos tradicijoms, tačiau pasižymintis savitais funkciniais garso ir ženklo sąveikos kriterijais. Siekiant atskleisti figūrinės kompozicijos tapatybę, darbe suformuojamas funkcinis notacijos tipų diferencijavimo modelis, identifikuojant jame skiriamąjį figūrinės notacijos požymį – struktūrinio kodo funkciją. Analizuojant figūrinių partitūrų pavyzdžius aptinkamos specifinės algoritminės komponavimo technikos (kanono ir jo atmainų, linearaus adityvumo, politempų, transpozicijų etc.) ir jų taikymo specifika integruojant vizualiuosius ir garsinius parametrus vieno lapo reduktyvioje partitūroje teikia pagrindą figūrinės muzikos kompozicijos (FMK) tipo apibrėžimui. Šios sąvokos legitimumas grindžiamas figūrinės kompozicijos, numeri figurati bei carmina figuratum reiškinių paralelėmis.
Darbe tyrinėjami XIV–XVI ir XX–XXI a. figūrinių partitūrų pavyzdžiai, darbo autorės figūrinių kompozicijų bei jų komponavimo proceso analizė atveria kūrybinį FMK potencialą ir jo perspektyvas bei inspiruoja tolesnius šios srities tyrinėjimus.