HARPS bibliotekoje – nauja mokslo studija

Lietuvos muzikos ir teatro akademija išleido Ryčio Ambrazevičiaus ir Linos Navickaitės-Martinelli elektroninę mokslo studiją „Muzikos atlikimo raiškos suvokimas. Tarpkultūriniai aspektai ir lietuviškasis atvejis“.

Mokslo tyrimą ir studijos parengimą bei leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba.

Mokslo studijoje nagrinėjami įvairūs muzikos atlikimo ir jo suvokimo aspektai: muzikos atlikimo emocijų, atliekamos muzikos sudėtingumo, atlikėjo gestualumo ir jo komunikacinio potencialo, garso kaip esminio atlikėjo raiškos elemento niuansai. Aptardami platų tiriamų reiškinių kontekstą ir įtraukdami į analizę tiek lietuviškuosius etninės muzikos atlikimo ir jo suvokimo atvejus, tiek ir vakarietiškojo akademinės muzikos kanono bei jo plėtinių populiariojoje kultūroje pavyzdžius, studijos autoriai įkontekstina juos daugiakultūrėje erdvėje ir taip padeda pildyti tarpkultūrinių muzikos atlikimo meno tyrimų spragą Lietuvoje.

Studiją sudaro šeši skyriai, kuriuose pasitelkiant skirtingas metodologines prieigas ir keletą tarpusavyje susijusių teminių perspektyvų aprėpiami įvairūs muzikos atlikimo išraiškos ir jos suvokimo aspektai. Pirmame skyriuje „Atlikimo dėsniai“ (Rytis Ambrazevičius) apžvelgiami šio reiškinio esminiai bruožai, dėsningumų klasifikacija, pateikiama laiko ir aukščio domenų atlikimo dėsnių pavyzdžių. Svarbiausios skyriaus „Muzikinės emocijos“ (R. Ambrazevičius) temos – bazinės emocijos, dviejų dimensijų modelis, emocijų struktūra ir muzikinės emocijos, taip pat apžvelgiamas emocijų kodavimas, muzikinių emocijų tyrimas, tarpkultūriniai aspektai. Trečiasis studijos skyrius „Atlikėjo gestualumas garse ir komunikacijoje“ (Lina Navickaitė-Martinelli) skirtas apibrėžti ir aptarti tuos atlikėjo ir klausytojų komunikacijos proceso aspektus, kurie gali būti laikomi tam tikros emocijos, prasminio krūvio ir interpretacinės idėjos nešėjais. Ketvirtuoju skyriumi „Klasikinis crossover: tarpkultūrinė atlikimo raiška ir poveikis publikai“ (L. Navickaitė-Martinelli) siekiama įvardyti ir išanalizuoti tuos muzikavimo elementus ir sluoksnius, kuriuose, mėginant perimti kitos kultūrinės visatos kodus, vyksta reikšmingiausia adaptacija ir transformacija. Penktame skyriuje „Pianistas ir jo garsas: Jano Krzysztofo Brojos atvejis“ (L. Navickaitė-Martinelli) svarstoma apie garso svarbą muzikos atlikėjų mene, o tiksliau – apie pianistų prisilietimo prie instrumento svarbą. Paskutinysis studijos skyrius – „Muzikinių emocijų atpažinimo eksperimentas“ (R. Ambrazevičius).  Jame aprašomas eksperimentas, kuriuo siekta išsiaiškinti, kaip atpažįstamos bazinės emocijos, kokį poveikį tam turi poetinis tekstas ir sava (svetima) muzikinė kultūra, sužadinimo ir valentingumo dimensijos.

Mokslo studiją recenzavo prof. dr. Rima Povilionienė ir prof. dr. (hp) Rimantas Sliužinskas; redaktorė Asta Leskauskaitė, dailininkas Rokas Gelažius.

Rytis Ambrazevičius – menotyros mokslų daktaras, LMTA ir KTU profesorius, ESEM (European Seminar in Ethnomusicology) tarybos, kelių tarptautinių mokslo žurnalų redkolegijų, Lietuvos kompozitorių sąjungos, LATGA, AGATA narys. Moksliniai interesai: etnomuzikologija, muzikos ir kalbos akustika, muzikos psichologija. Pagrindinis tyrimų objektas – tradicinis dainavimas (lietuvių ir kitos tradicijos; atlikimas, stilistika, suvokimas, transkripcija, perėmimas). Per 80 mokslinių straipsnių, penkių monografijų, apie 200 straipsnių „Lietuvos muzikos enciklopedijoje“ ir daugiau nei 120 konferencijų pranešimų Lietuvoje ir užsienyje (Europoje, JAV, Japonijoje, Pietų Korėjoje) autorius ar bendraautoris. Skaitė paskaitas daugelyje Europos šalių. Monografija Priebalsių akustinės ypatybės: Palatalizacija ir balsingumas (2014) buvo apdovanota KTU premija, monografija Scales in Lithuanian Traditional Music: Acoustics, Cognition, and Contexts (2015) – KTU ir Lietuvos kompozitorių sąjungos premijomis. Darbų ciklas Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose įvertintas nacionaline Lietuvos mokslo premija (2017). Folkloro ansamblių “Intakas” ir „Mindrė“ vadovas, folkroko grupės „Atalyja“ narys, muzikinių kompozicijų autorius.

Lina Navickaitė-Martinelli – LMTA profesorė, vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos pirmininkė. Humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaro laipsnį įgijo Helsinkio universitete. Skaitė kviestines paskaitas Lietuvoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Serbijoje ir Suomijoje, organizuoja ir moderuoja meno, kultūros ir mokslo renginius, dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo, kultūros plėtros ir edukacijos projektuose. 2013 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įkūrė ir nuo tol kuruoja meninių tyrimų ir atlikimo studijų platformą HARPS. Navickaitės-Martinelli knygos Pokalbių siuita: 32 interviu ir interliudijos apie muzikos atlikimo meną (Vilnius: Versus aureus, 2010) ir Piano Performance in a Semiotic Key: Society, Musical Canon and Novel Discourses (Helsinkis: Suomijos semiotikos draugija, 2014) geriausių lietuvių muzikologijos darbų konkursuose už inovatyvius muzikos atlikimo meno tyrinėjimus buvo apdovanotos Onos Narbutienės (2011) ir Vytauto Landsbergio (2015) premijomis.

Mokslo studija kaip elektroninis leidinys paskelbta HARPS interneto svetainėje, siekiant užtikrinti atvirą prieigą visiems besidomintiems: https://harps.lmta.lt/biblioteka/muzikos-atlikimo-raiskos-suvokimas/.

HARPS informacija 
2023 05 15