XI EPARM konferencija įvyko Liublianoje

Slovėnijoje, Liublianos universiteto muzikos akademijoje kovo 21–23 d. įvyko 11-oji Europos muzikos meninių tyrimų platformos EPARM konferencija, kurios viena organizatorių – LMTA profesorė, muzikologė, LMTA meninių tyrimų ir atlikimo studijų platformos HARPS koordinatorė Lina Navickaitė-Martinelli. EPARM – tai Europos aukštųjų muzikos mokyklų asociacijos AEC iniciatyva, kurios tikslas – dalytis muzikos srities meninių tyrimų žiniomis, įžvalgomis ir rezultatais, propaguoti tarptautinį meninių tyrimų diskursą, siūlyti naujas šios srities idėjas ir plėtros planus. Kasmet vis kitoje Europos aukštojoje muzikos mokykloje vykstančią konferenciją organizuoja tarptautinė darbo grupė, kurią sudaro Anna Maria Bordin (Turino Giuseppe’s Verdi valstybinė muzikos konservatorija), Paulas Craenenas (Hagos karališkoji konservatorija), Seanas Fergusonas (McGill universiteto Schulish muzikos mokykla Monrealyje), Matthiasas Hermannas (Štutgarto valstybinis muzikos ir scenos menų universitetas), Wei-Ya Lin (MDW – Muzikos ir scenos menų universitetas Vienoje), Lina Navickaitė-Martinelli (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir grupės pirmininkas Stephenas Broadas (Škotijos karališkoji konservatorija).

Šiųmetė EPARM konferencija sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus – nors iš pateiktų konferencijai paraiškų atrinkti tik 33 pranešimai, tačiau bendras delegatų skaičius visuomet būna gerokai didesnis, žmonės susirenka klausytis kolegų ir dalytis savomis idėjomis. Gausiai susirinkusiai publikai konferencijos atidarymo iškilmėje Lina Navickaitė-Martinelli kalbėjo: „Sunku patikėti, kad bendras dalyvių skaičius šiemet pasiekė rekordą – 184 dalyviai iš 27 šalių. Tačiau dar sunkiau patikėti, kad tai jau trečioji EPARM konferencija, surengta Europoje tuo pat metu vykstant karui. Siūlydama šių metų konferencijos temas darbo grupė apie tai galbūt aktyviai ir negalvojo, tačiau manau, kad tokie klausimai kaip meninių tyrimų reikšmė ir funkcija socialiniame kontekste bei antropocene, mūsų santykiai su įvairiais repertuarais ir mūsų gebėjimas plėtoti bei puoselėti įvairias, koegzistuojančias tyrimų kultūras – visa tai kviečia mus kaip bendruomenę ir kaip individus apmąstyti, kaip galime bent šiek tiek prisidėti prie geresnės muzikos, kultūros ir šio pasaulio.“

Plenarinę (keynote) paskaitą „Apie ką yra meniniai tyrimai?“ 2024-ųjų EPARM konferencijoje skaitė kompozitorius, medijų menininkas, elektroakustinės muzikos atlikėjas Rui Penha (Porto aukštoji muzikos ir scenos menų mokykla), pakvietęs klausytojus į filosofinius meninių praktikų, santykinių žinių ir akademinių meninių tyrimų samplaikos svarstymus. Dar vienas centrinis konferencijos renginys buvo plenarinė diskusija „Repertuarai kaip rezervuarai“. Apie koncertinių ir edukacinių institucijų susitelkimą ties vakarietiškuoju kanoniniu repertuaru, „senus“ ir „naujus“ repertuarus, apie menininkų tyrėjų vaidmenį artikuliuojant, formuojant ir transformuojant repertuarus nūdienos muzikos kultūroje diskutavo pianistė, Hagos karališkosios konservatorijos direktorė Lies Colman, kompozitorius ir dirigentas, Štutgarto muzikos akademijos studijų, mokymo ir meninių tyrimų viceprezidentas Matthiasas Hermannas, kompozitorius, elektroninės muzikos atlikėjas, Vienos Muzikos ir scenos menų universiteto MDW meninių tyrimų centro vadovas Johannesas Kretzas ir Liublianos muzikos akademijos profesorius, muzikologas Gregoras Pompe. Diskusiją moderavo LMTA profesorė, muzikologė Lina Navickaitė-Martinelli.

2024-ųjų EPARM konferencijos programa atspindėjo gyvybingą, įvairialypį ir nuolat besikeičiantį meninių muzikos tyrimų lauką: įvairias temas, požiūrius, instrumentus (tiek muzikinius, tiek metodologinius), šalis ir individualybes.