Agnės Agnetės Mažulienės meno doktorantūros projekto gynimas

2022 m. birželio 2 ir 23 d. LMTA apgintas Agnės Agnetės Mažulienės meno doktorantūros projektas „FIGŪRINĖS MUZIKOS KOMPOZICIJOS SAMPRATA IR KŪRYBINIAI ASPEKTAI“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Ričardas Kabelis, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė

Birželio 20 d. 19 val.
LMTA Jurgio Karnavičiaus auditorija (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Agnė Agnetė Mažulienė. Kompozicija simfoniniam orkestrui Specularis (2022)
Agnė Agnetė Mažulienė. Kompozicija instrumentiniam ansambliui Fractus (2020)
Agnė Agnetė Mažulienė. Kompozicija styginių orkestrui Volumen (2019)
Agnė Agnetė Mažulienė. Kompozicija vokaliniam ansambliui Tuo taku (2019)
Agnė Agnetė Mažulienė. Kompozicija mišriam chorui O luce eterna (2018) 

Birželio 23 d. 10 val.
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas:
prof. Vaclovas Augustinas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:

prof. dr. Mārtiņš Viļums (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. dr. Audronė Žiūraitytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. Jānis Petraškevičs (Jāzepa Vītola Latvijas mūzikas akadēmija)

Anotacija

Meno tyrimo objektas – figūrinė muzikos kompozicija – iki šiol yra moksliškai neapibrėžtas kompozicijos tipas, vizualiai artimas Augenmusik, enigmatinės ir grafinės notacijos tradicijoms, tačiau pasižymintis savitais funkciniais garso ir ženklo sąveikos kriterijais. Siekiant atskleisti figūrinės kompozicijos tapatybę, darbe suformuojamas funkcinis notacijos tipų diferencijavimo modelis, identifikuojant jame skiriamąjį figūrinės notacijos požymį – struktūrinio kodo funkciją. Analizuojant figūrinių partitūrų pavyzdžius aptinkamos specifinės algoritminės komponavimo technikos (kanono ir jo atmainų, linearaus adityvumo, politempų, transpozicijų etc.) ir jų taikymo specifika integruojant vizualiuosius ir garsinius parametrus vieno lapo reduktyvioje partitūroje teikia pagrindą figūrinės muzikos kompozicijos (FMK) tipo apibrėžimui. Šios sąvokos legitimumas grindžiamas figūrinės kompozicijos, numeri figurati bei carmina figuratum reiškinių paralelėmis.
Darbe tyrinėjami XIV–XVI ir XX–XXI a. figūrinių partitūrų pavyzdžiai, darbo autorės figūrinių kompozicijų bei jų komponavimo proceso analizė atveria kūrybinį FMK potencialą ir jo perspektyvas bei inspiruoja tolesnius šios srities tyrinėjimus.