Aistės Bružaitės meno doktorantūros projekto gynimas

Gruodžio 14 ir 15 dienomis „Organum“ koncertų salėje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas kanklininkės Aistės Bružaitės meno doktorantūros projektas „XX a. pab.–XXI a. pr. koncertinių kanklių repertuaro pokyčiai ir šiuolaikinės atlikimo tendencijos“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – prof. Lina Naikelienė, tiriamosios dalies vadovė – prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė, konsultantės – prof. Rūta Rikterė ir doc. dr. Laima Budzinauskienė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. gruodžio 14 d. 18 val.
ORGANUM KONCERTŲ SALĖ (J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius)

KONCERTO „KONCERTINĖS KANKLĖS. MUZIKA ŠIANDIEN“ PROGRAMA

I dalis
Vaida Striaupaitė-Beinarienė (1977) – Vandens atspindžiai (2017, fortepijonui/kanklėms, Aistės Bružaitės transkripcija įgarsintoms kanklėms solo, premjera)
Matti Kontio (1984) – Ką kalba bažnyčios varpai? / Mitä soivat kirkonkellot? (2002, kantelėms, transkripcija kanklėms solo)
Valerij Kikta (1941) – „Mirštantis kentauras“ iš Diptiko apie Bourdelle skulptūras / “Умирающий Кентавр” из Диптиха по скульптурам Бурделя (1972, arfai, transkripcija kanklėms solo);
„Vaiduokliškas vežimėlis“ iš siuitos Nuo Ossijos / “Призрачная колесница Кухулина“ из сюиты Из Оссиана (1968, arfai, transkripcija kanklėms solo)
Kira Maidenberg (1985) – Nuo Kirkės iki Charibdės / От Цирцеи к Харибде (2010, kanklėms solo)
Kristine Ojala (1973) – 4 žaidimai / 4 spēles (2000, kuoklėms, transkripcija kanklėms solo)

II dalis
Lukrecija Petkutė (1988) – Religare (2010, smuikui, kanklėms, fagotui ir kontrabosui, premjera)
Albertas Navickas (1986) – aš ilgai stovėsiu ant kranto, o tu vis plauksi upe (2010, smuikui, įgarsintoms kanklėms, fagotui ir kontrabosui, premjera)
Alexander Ryndin (1962) – Mokytojo žodis / Magister verba (2017, smuikui, kanklėms ir violončelei, premjera)
Šarūnas Nakas (1962) – Paveikta moteris (2017, kanklių rinkiniui ir pučiamųjų grupei, premjera)

Atlikėjai: Aistė Bružaitė (kanklės, įgarsintos kanklės, autentinės kanklės), Ingrida Rupaitė-Petrikienė (smuikas), Tomas Ramančiūnas (violončelė), Donatas Bagurskas (kontrabosas), Darius Stoskeliūnas (fagotas), Lietuvos kariuomenės orkestras (vadovas ir dirigentas Egidijus Ališauskas)

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. gruodžio 15 d. 9.30 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Vytautas Tetenskas (Klaipėdos universiteto Menų akademija, muzika, birbynė);
TARYBOS NARIAI: prof. Vaclovas Augustinas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, kompozicija), Wilfried Scharf (Antono Brucknerio muzikos, teatro ir šokio universitetas, muzika, citra), prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), , prof. dr. Audronė Žiūraitytė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija);
RECENZENTĖS: doc. dr. Vytautė Markeliūnienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), doc. Aušrelė Juškevičienė (LMTA, muzika, kanklės).

Anotacija
XX a. pabaigoje koncertinių kanklių repertuaras smarkiai kito. Profesionalėjant kanklininkių atlikimo mokyklai, vis daugiau kompozitorių susidomėjo šiuo lietuvišku instrumentu bei savo kūryboje išreiškė inovatyvias (neįprastas kanklių muzikos atlikėjams ir klausytojams) idėjas. Darbe pasirinktas nagrinėti kanklių ir kamerinių ansamblių (kurių sudėtyje yra koncertinės kanklės) repertuaras, jo ypatumai ir kaita XX a. pab. – XXI a. pr. laikotarpyje, analizuojami originalūs kanklių kūriniai, apžvelgiama jų istorinė raida, gilinamasi į instrumento specifiką, atlikimo technines galimybes ir grojimo būdų įvairovę. Išskiriami svarbiausi ir ryškiausi soliniai kūriniai koncertinėms kanklėms, pristatomi jų autoriai. Atskirai analizuojamas „klasikinis“ ir šiuolaikinis kanklių repertuaras, jo pokyčiai ir dabartinės kūrimo tendencijos. Pateikiamas tyrimas (ir jo rezultatai), kurio metu buvo apklausti Lietuvos kompozitoriai ir muzikologai, kad būtų nustatytos bendrosios koncertinių kanklių galimybių įžvalgos, įvertinta jų padėtis šiuolaikiniame profesionaliosios muzikos kontekste. Darbe detaliai pristatomi ir klasifikuojami koncertinių kanklių atlikimo būdai, sudaryta lentelė, kurioje susisteminti tradiciniai ir netradiciniai grojimo koncertinėmis kanklėmis būdai, pateikiami jų pavyzdžiai ir žymėjimo ženklai. Atskirai apžvelgiamas kankliavimas naujomis įgarsintomis kanklėmis, kurios jau sulaukė didelio kompozitorių susidomėjimo ir įsitvirtino profesionaliosios šiuolaikinės muzikos kontekste. Darbe pateikiama informacija ir apie lietuviškoms kanklėms giminingus užsienio šalių instrumentus, bandoma įžvelgti tam tikrų sąsajų atlikimo srityje. Nagrinėjamos naujausios su atlikimu sietinos kūrinių koncertinėms kanklėms tendencijos, išskiriant pagrindinius niuansus, sunkumus, su kuriais tenka susidurti atlikėjui. Analizuojami keturi šiuolaikiniai koncertinių kanklių repertuaro kūriniai (E. Medekšaitės „Pjesė G.r.“, V. Germanavičiaus „Sningant magnolijų žiedais“, K. Maidenberg „От Цирцеи к Харибде“, Š. Nako „Paveikta moteris“), išsiskiriantys naujomis idėjomis ir originaliais atlikimo būdais.