Balio Vaitkaus meno doktorantūros projekto gynimas

Gruodžio 7 ir 9 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas klavesinininko Balio Vaitkaus meno doktorantūros projektas „Dinamikos fenomenas baroko muzikoje klavesinui“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – prof. Giedrė Lukšaitė Mrázková, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas
2015 m. gruodžio 7 d. 19 val.
DIDŽIOJI SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

KONCERTO PROGRAMA
Johann Sebastian Bach (1685–1750)
– Goldbergo variacijos, BWV 988
– Koncertas D-dur klavesinui ir orkestrui, BWV 1054

Dalyvauja: Rasa Vosyliūtė-Mickūnienė, Irma Bakševičienė, Agnė Švagždytė, Dalia Suraučiūtė-Gotoveckienė, Vilija Pranskienė, Ieva Daugirdaitė (smuikai), Birutė Bagdonienė (altas), Onutė Švabauskaitė (violončelė), Arūnas Kučinskas (kontrabosas)
Vakarą veda dr. Eglė Šeduikytė-Korienė

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas
2015 m. gruodžio 9 d. 10 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ – prof. Rūta Rikterė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, fortepijonas);
TARYBOS NARIAI: prof. dr. Rubén López Cano (Katalonijos aukštoji muzikos mokykla, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. habil. dr. Leonidas Melnikas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Sergejus Okruško (LMTA, muzika, fortepijonas), prof. Virginija Survilaitė (LMTA, muzika, vargonai);
RECENZENTAI: doc. Gediminas Kviklys (LMTA, muzika, vargonai), dr. Laima Budzinauskienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija
XX a. pirmosios pusės klavyrinės muzikos istorija nuspalvinta gausių pastangų įskiepyti klavesinui kai kurias jo skambesniojo brolio fortepijono garso niuansavimo galimybes. Šiuo aspektu minėtina inovatyvių Paryžiaus instrumentų dirbtuvių Érard ir Pleyel veikla, kurią stimuliavo pasaulinės šlovės sulaukusios pirmosios koncertuojančios klavesinininkės Wandos Landowskos kūryba. Tačiau klavesino modernizavimo rezultatai anaiptol nebuvo sėkmingi ir nepadėjo šiam instrumentui ištrūkti iš šešėlio. Negana to, didžiąją šimtmečio dalį klavesinui buvo prilipdyta abejotina dinamiškai neįgalaus instrumento šlovė, kurią laipsniškai pradėjo keisti istorine tradicija pagrįstos interpretacijos šalininkai, atsigręžę į išlikusius autentiškus klavesino aukso amžiaus – baroko epochos – instrumentus.
Autorius savo darbu aiškinasi priežastis, dėl kurių kadaise „tobuliausias pasaulio instrumentas“ (Jean Denis, 1650) besikeičiant dinamikos sampratai buvo nuvertintas. Keliama prielaida, kad klavesino dinamikos galimybių negalima vertinti vadovaujantis romantiniu ir XX a. dinamikos suvokimu ir kad baroko laikmečio ekspresyvaus muzikavimo poreikiams tenkinti klavesinas turėjo gausų įvairių dinamikos priemonių arsenalą. Darbo tikslas – baroko laikmečio teorinių traktatų, instrumento sandaros ir natų pavyzdžių analizės bei akustinio tyrimo priemonėmis pagrįsti, jog tariamas klavesino garso išgavimo ribotumas ir atlikėjo valdomų niuansų spektras buvo adekvačiai proporcingi tiek solinio, tiek ansamblinio baroko epochos klavesino repertuaro idiomoms.