Boženos Čiurlionienės meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. gruodžio 9 ir 10 d.  LMTA apgintas kompozitorės Boženos Čiurlionienės meno doktorantūros projektas „Tritonio sampratos kismas ir sisteminis konstruktyvizmas XX a. kompozicijose”.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – Prof. Rytis Mažulis, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Gruodžio 9 d. 17 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Božena Čiurlionienė. Confessiones (2020)
Božena Čiurlionienė. Time (2019) (Monday, Tuesday, Wednesday, Thursday, Friday, Saturday, Sunday)
Božena Čiurlionienė. Xertz (2018)
Božena Čiurlionienė. Dead End (2019). 8-as kūrinys iš albumo Automatic Mind

Gruodžio 10 d. 9 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas:
Prof. VACLOVAS AUGUSTINAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
Prof. dr. RIČARDAS KABELIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. habil. dr. WOJCIECH WIDŁAK (Krokuvos muzikos akademija)
Prof. dr. RIMA POVILIONIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. ANTANAS KUČINSKAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Recenzentai:
Kūrybinės dalies – prof. MINDAUGAS URBAITIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika C 001, kompozicija)
Tiriamosios dalies – doc. dr. AUDRA VERSEKĖNAITĖ-EFTHYMIOU (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003, muzikologija)

Gynimas vyks nuotoliniu būdu. Norintys stebėti gynimą prašome registruotis iki gruodžio 7 d. el. paštu: daiva.buivydiene@lmta.lt  (nurodant vardą, pavardę ir kurią dieną norite dalyvauti).

Anotacija

Šio tyrimo objektas – tritonis – turi plačią savo sampratos kismo istoriją, o tai lemia ir itin įvairiapusį analizės spektrą. Nepaisant mažo objekto dydžio, tritonis pasižymi ypatinga ne vien savo skambesio, bet ir savo teorinės problematikos įtampa. Tyrime išanalizuotas tritonio sampratos kismas muzikos teorijoje bei kompozicinėje praktikoje nuo viduramžiais galiojusios tritonio draudimo taisyklės mi contra fa diabolus in musica est iki jo įsigalėjimo disonuojančiuose sąskambiuose ir klasicizmo funkcinės harmonijos sistemoje. Pasitelkus teorinių ir individualių kompozicinių sistemų kontekstą bei akustikos tyrimus, darbe išskleista ekstensyvi tritonio sampratos teorinė ir kūrybinė evoliuciją XX amžiaus kompozicijoje. Ryškių pokario avangardo kompozicijų pagrindu tiriamas tritonio simetriškumo fenomeno konstruktyvumas XX a. kompozicijų serijose, harmonijoje, vertikalėje bei diagonalėje. Aptariamos tritonio deaktualizacijos priežastys ir jo funkcionavimo formos XX a. antrosios pusės muzikos kompozicijose. Atskleista tritonio fenomeno projektinė bei konstruktyvioji raiška individualioje kūryboje.
Tritonio sampratos kismo tyrimas išryškino keturis svarbiausius jo teorinės epistemologijos bei kūrybinės būties etapus. Tai draudimo-vengimo fazė (G. Dufay, J. des Prez, J. Obrecht), nuoseklaus įsigalėjimo-apoteozės fazė (C. E. Bach, W. A. Mozart, L. van Beethoven), apoteozė (F. Liszt, J. M. Hauer, A. Schönberg, A. Webern, L. Nono, P. Boulez, K. Stockhausen) ir deaktualizacijos fazė G. Grisey, H. M. Górecki, B. Čiurlionienė). Tritonio tyrimas leido apčiuopti kelis fundamentalius garsų meno dėsnius. Pirma, egzistuoja visuminė, universali muzikos elementų sąryšio sistema ir, antra, tačiau pastarosios dėsniai yra reliatyvūs ir galioja tik tam tikrame istorinio kismo kontekste.