Ernestos Juškaitės meno doktorantūros projekto gynimas

2022 m. rugpjūčio 29 ir 30 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (I rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) apgintas Ernestos Juškaitės meno doktorantūros projektas „VOKIŠKOJO LIED VERTIMO PRAKTIKA LIETUVOJE TEKSTINĖS–MUZIKINĖS FORMOS POŽIŪRIU“.

Projekto kūrybinės dalies vadovė prof. Asta Krikščiūnaitė
Projekto tiriamosios dalies vadovė: prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė

Rugpjūčio 29 d. 14 val.
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

Programa:

Maurice Ravel (1875–1937)
Shéhérazade (1898):
I. Asie
II. La flûte enchantée
III. L’indifférent

Gustav Mahler (1860–1911)
Lieder eines fahrenden Gesellen (1884–1885):
I. Wenn mein Schatz Hochzeit macht
II. Ging heut’ Morgen über’s Feld
III. Ich hab’ ein glühend Messer
IV. Die zwei blauen Augen von meinem Schatz

Gustav Mahler
Blicke mir nicht in die Lieder! Iš Rückert Lieder (1901–1902)
Um Mitternacht iš Rückert Lieder

Hugo Wolf (1860–1903)
Mignon. Kennst du das Land (1875)

Richard Strauss (1864–1949)
Meinem Kinde Op. 37 Nr. 3 (1897)
Malven TrV 297 (1948)
Zueignung Op. 10 Nr. 1 (1883)

Rugpjūčio 30 d. d. 10 val. 
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkė:
prof. Regina Maciūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
prof. Irena Milkevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. dr. Rūta Brūzgienė (Mykolo Romerio universitetas)
prof. dr. Audronė Žiūraitytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. Jānis Petraškevičs (Jāzepa Vītola Latvijas mūzikas akadēmija)

* Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42)

Anotacija

XX a. antrosios pusės Lietuvoje vyravusi politinė – kultūrinė situacija sudarė sąlygas rastis vokiškojo Lied žanro kūrinių vertimams į lietuvių kalbą, dėl to, esant ženkliems vokiškosios ir lietuviškosios sintaksės skirtumams, kilo keblumų dėl pilnaverčio muzikinio ir interpretacinio kūrinių išpildymo, kas atsispindi Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) archyve rastoje Richardo Strausso (1864 – 1949) ir Gustavo Mahlerio (1860 – 1911) dainų įrašų medžiagoje. Klausant šių Lied kompozicijų tuomečio atlikimo lietuvių kalba, kilo nemažai klausimų apie sovietmečiu vykdytus dainų verbalinių tekstų vertimo būdus, po vertimo proceso pakitusias kūrinių konstruktų sistemas ir kūrinio perkėlimo į kitą kalbą pasekmes atlikimui. Tokio tyrimo vykdymui buvo pasitelktas ne tik muzikos, bet ir vertimo studijų mokslas. Tyrimo objektas – Strausso ir Mahlerio dainų, rastų LRT archyve, sovietmečiu vykdyti vertimai į lietuvių kalbą, atlikti profesionalių bei neprofesionalių vertėjų. Darbo aktualumas grindžiamas tarpdisciplininio tyrimo lauku, menkai nagrinėtu Lietuvoje, tačiau turinčiu nemenką reikšmę ne tik Lied žanro atlikėjams, bet ir vertimo studijų atstovams – vertėjams, kuriems šiame darbe pateikti tyrimo rezultatai galės pasitarnauti, kaip orientyras, vykdant vokalinio kūrinio vertimą, ir padės kaip įmanoma labiau išvengti konstrukcinių kūrinio pokyčių, atsirandančių po netinkamo vertimo proceso. Tyrimo tikslas – išnagrinėti, kokias pasekmes kūrinio atlikimui sudarė po vertimo proceso pakitusios sintaksinio, akcentinio ir retorinio konstrukto sistemos, išsiaiškinti, ar yra įmanoma koreguoti kūrinio vertimo tekste atsiradusias kritines vietas ir, jeigu įmanoma, kokia to kaina muzikinio teksto atžvilgiu.