Jono Jurkūno meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. birželio 13–14 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas kompozitoriaus Jono Jurkūno meno doktorantūros projektas „Apie akusmatiškumą. Neregimo garso apraiškos XX–XXI a. muzikos komponavimo kontekstuose“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – doc. dr. Ričardas Kabelis, tiriamosios dalies vadovas – doc. dr. Mārtiņš Viļums. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. birželio 13 d. 17 val.
MUZIKOS INOVACIJŲ STUDIJŲ CENTRAS (Gedimino pr. 42, Vilnius)

PERKLAUSOS PROGRAMA

Jonas Jurkūnas (1978)

Robotai ir žiedlapiai fortepijonui ir simfoniniam orkestrui (2016) – 26:00
100 pavasarių klarnetui, altui ir fortepijonui (2014) – 9:00
Du karveliai folkloro ansambliui ir simfoniniam orkestrui (2015) – 8:30
Savadarbis smulkaus gintaro vėrinys, paverstas skaičiais (angliškais) mišriam chorui (2015) – 4:30
Panko. Belaukiant Godo juostai (2017) – 2:30 (ištrauka)
Šilelis juostai (2015) – 2:30 (ištrauka)
Senų pažiūrų tema juostai (2014) – 2:30 (ištrauka)
Temporarily. Letter to Charles 4 balsams ir simfoniniam orkestrui (2013) – 4:00 (ištrauka)

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. birželio 14 d. 10 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Vaclovas Augustinas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, kompozicija);

TARYBOS NARIAI: prof. dr. Kerri Kotta (Estijos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Rytis Mažulis (LMTA, muzika, kompozicija), prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Mindaugas Urbaitis (LMTA, muzika, kompozicija);

RECENZENTAI: doc. dr. Ramūnas Motiekaitis (LMTA, muzika, kompozicija), prof. dr. Antanas Kučinskas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija

Darbe tyrinėjama neregimo garso fenomeno esminė savybė – akusmatiškumas ir jos ypatumai, bei atspindžiai konceptualioje kūrybinėje plotmėje. Akusmatiškumas – tai garso ir vaizdo tarpusavio santykio laipsnis. Garso regimybės aspektu padalintos muzikinės teritorijos žymi dvi atskiras ir sunkiai tarpusavyje kontaktuojančias akustiškumo ir elektroniškumo paradigmas. Šių paradigmų koncepcija sugretinama su J.–J. Nattiez (1990) suformuluotais trimis totalaus muzikos fakto (poietiniu, neutraliu ir esteziniu) lygmenimis. Akusmatiškumo pėdsakai aptariami istoriniais ir tarpdalykiniais aspektais: Pitagoras, krikščionybė, XX. a. pr. manifestai, pokaris, kino garso teorija (M. Chion 1994), Nejaukos Slėnis (M. Mori 1970).

Modeliuojamos trys hipotetinės akusmatiškumo ašys, hierarchiškai viena kitai pavaldžios ir susietos grįžtamuoju ryšiu. Akusmatiškumo ašių pagalba analizuojami elektroniškumo paradigmai priskirtini šiuolaikinės muzikos pavyzdžiai įskaitant ir asmeninę kūrybą.

Darbe teigiama, jog akusmatiškumo bruožai gali reikštis visomis ašimis, daugeliu semantinių sluoksnių vienu metu, savitai formuodami vertikalų ir hierarchinį muzikinio kūrinio būties ažūrą.