Jurgio Aleknavičiaus meno doktorantūros projekto gynimas

2019 m. gruodžio 11–12 d. LMTA bus ginamas pianisto Jurgio Aleknavičiaus meno doktorantūros projektas „Fortepijono mokyklos samprata, raida ir įtaka nūdienos atlikimo meno paradigmoms“.

Kūrybinės dalies vadovas – prof. Jurgis  Karnavičius, tiriamosios dalies vadovas – prof. habil. dr. Leonidas Melnikas, konsultantė – doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

2019 m. gruodžio 11 d., trečiadienį, 19 val. 
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA
F. Schubert – Sonata c-moll, D958
M. Ravel – Ciklas „Atspindžiai“
S. Prokofiev – Sonata Nr. 7 B-dur

2019 m. gruodžio 12 d., ketvirtadienį, 14 val.
LMTA Juozo Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ:
Prof. Rūta Rikterė

TARYBOS NARIAI:
Prof. Birutė Vainiūnaitė
Dr. Julian Hellaby
Prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė
Prof. dr. Audronė Žiūraitytė

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – Prof. Sergej Okruško
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė

Anotacija

Fortepijono mokykla – tai istoriškai besikeičiantis ir besivystantis reiškinys, kurio centrinė figūra yra atlikėjas, siekiantis suvokti ir savo atlikimu perteikti kompozitoriaus muzikiniame tekste įprasmintas kūrybines idėjas.

Tiriant mokyklų įtaką nūdienos atlikimo paradigmoms, koncentruojamasi į tris esmines paradigmas: konceptualiąją, vokalinę ir koloristinę. Šių paradigmų tyrimas leidžia pasiaiškinti reikšmingus klausimus: kuo remiantis galima išskirti ir susisteminti kūrinių interpretavimo praktikas; kokį vaidmenį šiame procese vaidina atlikėjo asmeninės savybės, aplinka bei mados prioritetai; ar pedagoginė genealogija leidžia įžvelgti būdingiausius fortepijono mokyklos bruožus; kokią įtaką atlikėjo interpretacijai daro kompozitorių kūrybinis stilius, konkrečios šalies kultūra ir estetinės vertybės? Šių aspektų analizė padeda atsakyti į pagrindinį šiame darbe gvildenamą klausimą – kaip ir kodėl susiformavo minėtos atlikimo meno paradigmos.