Mantauto Katino meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. liepos 10 d. 10 val.  LMTA apgintas pianisto Mantauto Katino meno doktorantūros projektas „Sulamitos Aronovsky pianizmo ugdymo mokykla – atlikimo meno tradicijų tąsa“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – Prof. Petras Geniušas, tiriamosios dalies vadovas– prof. habil. dr. Leonidas Melnikas.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Liepos 10 d. 10 val.
LMTA Centrinių rūmų Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS IR TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

L. van Beethoven – Sonata Nr. 17 d-moll, Op. 31 Nr. 2
F. Schubert – Impromptu Nr. 4 As-dur, Op. 90, D. 899
F. Liszt – Sonata h-moll

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ:
Prof. Rūta Rikterė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Aleksandra Žvirblytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Doc. Daumantas Kirilauskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Audronė Žiūraitytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Per Dahl (Stavangerio Universitetas)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – prof. Sergej Okruško
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Lina Navickaitė- Martinelli

Anotacija

Londono pianistų konkurso įkūrėjos ir žiuri pirmininkės bei reikšmingo fortepijono pedagogikos autoriteto Sulamitos Aronovsky pianizmo ugdymo principai. Ši pianistė Lietuvoje gimė, mokėsi, pradėjo kūrybinę veiklą, dėstė ir gyveno daugiau nei 30 metų, vėliau persikėlė į Jungtinę Karalystę, kur jos pedagoginis talentas ir veikla tapo visuotinai pripažinti. Aronovsky pianizmo ugdymo principų turinys išgryninamas pagal garso ir frazės, atlikimo stiliaus, kūrinio struktūros bei atlikimo psichologijos parametrus. Darbe keliama prielaida, kad Aronovsky pedagogika remiasi gyvąja patirtimi pagrįsta pianizmo ugdymo sistema, kurios efektyvumas, vientisumas ir savitumas suteikia pagrindą ją vadinti individualia mokykla. Darbo autoriaus pokalbiai su Aronovsky ir interviu su vienuolika jos mokinių, tarp kurių tokios muzikos asmenybės kaip Vovka Ashkenazy’is, Davidas Fanningas, Ianas Fountainas ir kt., leidžia teigti, kad šiais laikais, kai nacionalinės mokyklos savo buvusia forma iš esmės nebeegzistuoja, daugiausia išskirtinumo Aronovsky pedagoginiam braižui suteikia tai, kad savo mokytojų, ypač Aleksandro Goldenveizerio, pianizmo ugdymo esmę savo gyvojoje praktikoje ji įtvirtino ir išlaikė beveik nepakitusią. Manytina, kad Aronovsky pianizmo ugdymo principų visuma yra vienas gryniausių XX a. vidurio rusų fortepijono mokyklos tęstinumo pavyzdžių.