Fiksuoto ir nefiksuoto muzikinių tekstų santykis italų baroko vokalinėje muzikoje: teorija ir atlikimo praktikos

Doktorantė: Rūta Vosyliūtė
Vadovės: prof. Sigutė Stonytė, prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė
Katedra: Dainavimo
Numatomas doktorantūros laikotarpis: 2014–2018

Anotacija

Rūta Vosyliūtė

Rūtos Vosyliūtės tiriamojo darbo tema – „Fiksuoto ir nefiksuoto muzikinių tekstų santykis italų baroko vokalinėje muzikoje: teorija ir atlikimo praktikos“ – baroko muzikoje atskleidžia dalinai arba nepilnai notografiškai fiksuoto muzikinio teksto fenomeną. Šiame darbe remiamasi moderniais XX a. tekstologijos mokslo tyrimais, iškeliančiais naują požiūrį į tekstą – kaip ženklais fiksuojamą notografiją ir muzikos akustinę formą. Siekiama susisteminti ir aktualiai interpretuoti italų baroko fiksuoto ir nefiksuoto muzikinių tekstų techniškąsias instrukcijas, atskleisti ir įprasminti vokalinės technikos sąsajas su verbalinio teksto, afektų teorijos, retorinių situacijų sąlygotumu bei kritiškai įvertinti baroko atlikimo praktikos teorijų autorių bei atlikėjų-virtuozų įsteigtas improvizacinio meno tradicijas vokalinės technikos raidos požiūriu. Tyrimų tikslas – istorinių baroko vokalinės technikos šaltinių studijų ir meninio tyrimo pagrindu atskleisti italų baroko vokalinės technikos specifiškumą, kas įgalintų šio laikotarpio partitūrų adekvatų „perskaitymą“ ir sukurtų prielaidas autentiškai kūrinio interpretacijai. Svarbi praktinė muzikologinio ir meninio tyrimo sąveika sąlygoja teoriškai pagrįstą improvizuojamų italų baroko vokalinių technikų praktikos įsisavinimą ir stilingą XVII–XVIII a. italų kompozitorių (Ignazio Donati, Sigismondo D’India, Alessandro Stradella, Giovanni Bononcini, Niccolo Jommelli) vokalinės muzikos atlikimą.