Sakralumas kūryboje fortepijonui: ženklai ir interpretacija

Doktorantė: Gabija Rimkutė
Vadovės: prof. Veronika Vitaitė, doc. dr. Judita Žukienė
Katedra: Fortepijono
Doktorantūros laikotarpis: 2010–2014

Anotacija

Gabija Rimkutė

Šio meninio tyrimo objektas yra fortepijoninė muzika religine tematika. Į tyrinėjimo sritį taip pat patenka ir kūriniai, kuriuose religiškumas nėra išreikštas tiesiogiai, tačiau žinoma, kad jie sukurti religinių inspiracijų įtakoje. 300 metų fortepijono istorija rodo, kad šis instrumentas niekuomet nebuvo siejamas su religija – priešingai, XIX a. estetikos įtakoje susiformavusios pianizmo vertybės daugeliu aspektų prieštarauja religinei pasaulėžiūrai. Ši prieštara, o kartu ir puikūs šio žanro pavyzdžiai – C. Francko, F. Liszto, O. Messiaeno, A. Pärto religiškumu persmelkta kūryba fortepijonui – inspiravo norą tyrinėti sritį, dažnai nepelnytai liekančią kitų fortepijono vertybių šešėlyje. Tyrinėjant nuspręsta apsiriboti XX–XXI a. laikotarpiu.

Vienas iš tyrimo tikslų yra atrasti ir apibrėžti kompozicinius sakralumo raiškos metodus, tendencingai pasireiškiančius religinės muzikos kompozitorių kūryboje, bei išsiaiškinti, kiek tie metodai yra universalūs ir kiek specifiški kuriant šio žanro muziką fortepijonui. Apibendrinančių išvadų siekiama atliekant ryškiausių XX–XXI a. užsienio kompozitorių religinės tematikos kūrinių analizes sakralumo raiškos aspektu. Ypatingas dėmesys darbe skiriamas O. Messiaeno fortepijoninės kūrybos ir jo muzikinės-teologinės koncepcijos analizei. Taip pat svarbią vietą tyrime užima ir lietuvių kompozitorių – A. Remesos, M. Natalevičiaus, A. Martinaičio – kūrinių religine tematika analizės.

Darbe pabrėžiamas ir interpretacinis tyrinėjamos muzikos aspektas. Šiuo tyrimu siekiama iškelti ir suformuluoti pagrindines problemas, kurios pianistui iškyla susidūrus su religinės muzikos fortepijonui atlikimu. Siekiant apibrėžti šio netradicinio žanro muzikos atlikimo specifiką daugiausia remiamasi autorės asmenine atlikėjiška patirtimi. Teorinę tyrimo dalį papildo praktinė veikla – analizuojami kūriniai nuolat atliekami viešuose koncertuose. Derinant teorinę ir praktinę veiklas tikimasi prisidėti prie šio žanro muzikos populiarinimo, tinkamo jos įvertinimo ir gilesnio supratimo.