Somatikos teorijos ir praktikos bei jų taikymas grojantiems fleita

Doktorantas: Vytenis Gurstis
Vadovai: prof. Valentinas Gelgotas, prof. dr. Audronė Žiūraitytė
Katedra: Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų
Numatomas doktorantūros laikotarpis: 2016–2020

Anotacija

Vytenis Gurstis

Sąvoka somatika buvo pradėta vartoti tik aštuntame XX a. dešimtmetyje. Filosofas Thomas Hanna (1928–1990, JAV) somatikos terminą sukūrė iš graikų kalbos žodžio soma, kuris, nors yra tiesiogiai verčiamas kaip „kūnas“, Hannos knygoje Bodies in Revolt: A Primer in Somatic Thinking (1970: 35) buvo naujai interpretuotas kaip apibūdinantis kūno „pojūtį iš vidaus“.

Kūno ir mąstymo sąsajomis domėtasi jau nuo seno. Iš rytų filosofijos kilo daug įvairių praktikų, pradedant jau prieš mūsų erą gyvavusia jogos sistema, kovos menais, meditacija. Jų pagrindu XIX–XX a. pradėjo formuotis naujos koncepcijos: Alexanderio technika, Feldenkraiso ir Hannos metodai. Šių praktikų tikslas yra ne tik padėti išvengti traumų ir fizinio diskomforto, bet ir supažindinti žmones su optimaliu savo kūno veikimu ir mąstymo įtaka fiziologijai. Siekdami geresnių rezultatų, šiomis praktikomis labai greitai susidomėjo įvairių sričių profesionalai: sportininkai, šokėjai, medikai, psichologai ir muzikantai. Pastarieji dažnai yra vadinami „mažųjų raumenų atletais“, o dainuojant ar grojant pučiamaisiais instrumentais, kūno valdymo reikšmė tampa vienu iš pagrindinių veiksnių siekiant aukšto meninio rezultato. Vyraujančios teorijos nėra baigtinės: neuropsichologai ir somatikos specialistai atranda vis naujų būdų, kurie gilina žmogaus savasties suvokimą, atkreipia dėmesį į smegenų ir neuroimpulsų svarbą valdant kūną bei formuojant naujus įgūdžius bei įpročius.

Šis meninis tyrimas koncentruojasi į proto, mąstymo ir emocijų įtaką atlikėjo fiziologijai. Fleita, nors ir vadinama „skersine“, iš tikrųjų yra laikoma daugiau įstrižai kūno negu skersai, pasukus galvą šiek tiek į kairę. Tai sudaro nesimetrišką kūno laikyseną, kuri reikalauja nuodugnaus, sisteminio supratimo apie kūno dalių sąveiką ir balansą. Tyrimo tikslas – sukurti autorinę, naujausiomis somatikos teorijomis ir praktikomis pagrįstą grojimo fleita sistemą, padedančią atlikėjams tobulėti, produktyviai įsisavinti naujus įgūdžius ir pasiekti maksimalius meninius rezultatus.