Fortepijono ir medinių pučiamųjų instrumentų ansamblis: tembrinės-akustinės sąsajos

Doktorantė: Maria Mirovskaya
Vadovai: prof. Dalia Balsytė, prof. habil. dr. Leonidas Melnikas
Katedra: Kamerinio ansamblio
Numatomas doktorantūros laikotarpis: 2017–2021

Anotacija

Maria Mirovskaya

Fortepijono ir pučiamųjų instrumentų ansamblis – gana specifinis garso tembrų derinys, kuriame ypatingai atsiskleidžia tiek klavišinis instrumentas, tiek ir mediniai pučiamieji. Kameriniam fortepijono su styginiais instrumentais ansambliui dedikuota daug mokslinių darbų, kurie apima įvairius šios meno rūšies veiklos aspektus. Tačiau ansamblinio grojimo fortepijonu ir pučiamaisiais sritis yra dar mažai išanalizuota, o šių ansamblių tembrinio derinimo komponentas kol kas neištirtas, nors esama daug kūrinių, parašytų būtent tokiai instrumentų sudėčiai.

Teorinei fortepijono ir pučiamųjų instrumentų skambėjimo sąsajos analizei reikalingas bendras aspektas, kuris padėtų atskleisti ryškiausius tokio kamerinio muzikavimo požymius ir bruožus. Daugelio tyrėjų nuomone, būtent tembras, kuris yra savotiškas garso „portretas“, ir yra pagrindinė skambesio pateikimo kokybė bei charakteristika. Tai yra svarbus informacijos kanalas muzikinio kūrinio meninio turinio perdavimui, tačiau garso tembras yra ne taip giliai ištyrinėtas kaip garsas, ritmas, dinamika ir pan.

Tarp darbo metodų numatyti akustiniai ir tembriniai tyrimai repeticijų, koncertų ir garso įrašų studijose metu: įeinančio fortepijono garso srauto kartu su medinių pučiamųjų instrumentų garsais spektrinė analizė, taip pat gautų duomenų apdorojimas ir adaptavimas įvairiems interpretaciniams sprendimams ir rekomendacijos atlikėjams. Be to, planuojama išbandyti ta pačia ansamblio sudėtimi skambinti skirtingose akustinėse erdvėse.

Šio darbo tikslas yra ištirti Lietuvos ir užsienio akademinių kompozitorių kūrinius, skirtus fortepijonui ir mediniams pučiamiesiems instrumentams, ir jų tembrines savybes pradedant brandaus romantizmo era. Fortepijonas kaip muzikinis instrumentas būtent nuo romantizmo epochos labiausiai priartėjo prie mūsų dienų modelių, o mediniai pučiamieji taip pat nuo XIX a. vidurio nepatyrė reikšmingų konstrukcijos pokyčių.

Meno projekto kūrybinė dalis parengta atliepiant tiriamojo darbo tikslą. Koncertuose skambės skirtingu epochų, stilių ir autorių kūriniai medinių pučiamųjų instrumentų (fleita, obojus, klarnetas, fagotas) su fortepijonu duetams, trio, kvartetams, kvintetams bei sekstetams. Be to, į viešųjų koncertų programas įtraukti kameriniai kūriniai styginiams ir pučiamiesiems su fortepijonu. Planuojama taip pat įrašyti plokštelę su ryškiausiais kūriniais, atskleidžiančiais tembrinę įvairovę ir skirtingos kilmės instrumentų sąsajas.