Herojaus identiteto raiškos trajektorijos šiuolaikiniame Lietuvos teatre

Doktorantas: Paulius Ignatavičius
Vadovai: prof. Jonas Vaitkus, prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė
Katedra: Vaidybos ir režisūros
Numatomas doktorantūros laikotarpis: 2017–2021

Anotacija

Paulius Ignatavičius

Šiandien Europai vis labiau liberalėjant, tuo pat metu galima pastebėti radikalėjimo suaktyvėjimą. Tai sąlygoja visuomenės susipriešinimą. Tarp žmonių atsiranda vis mažiau solidarumo, supratingumo ir vis daugiau susvetimėjimo, neapykantos. Atgimsta, regis, pradėjusios nykti pažiūros: nacionalizmas, rasizmas, homofobija, selekcija atsižvelgiant į identitetą. Identitetu manipuliuojama, jis virsta įrankiu karui, pykčiui, prievartai. Todėl šiandien žmogui ypatingai aktualu save „įsteigti arba persteigti – susikonstruoti tapatybę ir ją refleksyviai išgyventi”(Leonidas Donskis, 2008).

Šio meno doktorantūros projekto tiriamajame darbe siekiama atsakyti į klausimą, ar teatras gali būti įrankis žmogaus identitetui keisti ir, jeigu taip, tai kokiu būdu teatras keičia visuomenę? Kokie spektakliai, kurie nagrinėja herojaus tapatybės klausimus, yra pastatyti šiuolaikiniame Lietuvos teatre ir kiek įtakos herojaus identitetui ir jo raiškai turi šiuolaikinio Europinio teatro mados? Taip pat nagrinėjamas ir nacionalinio identiteto šiuolaikiniuose Lietuvos teatro spektakliuose klausimas. Kokį nacionalinį identitetą mato Lietuvos teatras, ir kokią tapatybę jis formuoja. Aš nepretenduosiu tapti tapatybės ekspertu, bet mėginsiu tiriamajame darbe suprasti, ką reiškia būti europiečiu, lietuviu, priskirti save prie vienokio ar kitokio socialinio darinio, kokias atsakomybes ši tapatybė implikuoja ir kaip ją gali įtakoti teatras.

Kūrybinė meno projekto dalis: spektaklis pagal Williamo Shakespeareo tragediją „Hamletas”. Manau, kad „Hamletas” yra ta medžiaga, kuri reikalauja iš kūrėjo sąžiningo atsakymo į klausimą, kokią tapatybę ir kokias vertybes renkiesi ir kokiam teatrui atstovauji. „Hamletas” yra esamojo laiko veidrodis, kuriame kiekvienas turi nebijoti išvysti savo ir savojo laiko visuomenės atvaizdą. Taipogi „Hamlete“ yra užkoduotas visuomenės identiteto virsmas, tai medžiaga, per kurią įmanoma suvesti sąskaitas su savo tėvų karta. Esminis „Hamleto“ klausimas – kodėl Hamletas turi būti tėvo keršto vykdytojas, kodėl jis turi būti tuo, ko iš jo reikalauja tėvas ir visuomenė, kodėl Hamletas turi būti Hamletu.