(Ne)tradiciniai garso formavimo būdai dumplėmis XX a. pab. – XXI a. pr. kūriniuose akordeonui

Doktorantas: Agnė Dūkštaitė
Darbo vadovai: doc. dr. Audra Versekėnaitė, prof. R. Sviackevičius

Anotacija

Agnė Dūkštaitė

XX amžiaus viduryje, galutinai susiformavus akordeono konstrukcijai, imta ieškoti šio instrumento identiteto, siekta praplėsti akordeono raiškos galimybių ribas. Todėl neatsitiktinai akordeonas, turintis tiek pučiamųjų, tiek klavišinių instrumentų bruožų, pateko į išplėstinių instrumentinių technikų ieškojimo sūkurį ir ilgainiui tapo universaliu modernių kompozicinių idėjų įrankiu. Nors dumplės nuo pat pirmųjų akordeono meno istorijos žingsnių atliko esminę oro srauto reguliavimo ir dinamikos funkciją, tačiau XX a. pab. – XXI a. pr. repertuare, tradicinius garso formavimo būdus papildžius įvairiomis artikuliacijos bei sonorikos technikomis, dumplių fenomenasšryškėjo kaip vienas sudėtingiausių akordeono komponentų, reikalaujančių iš atlikėjo ypatingo meistriškumo.

Šio tyrimo ribose bus siekiama susisteminti bei ištirti garso formavimo dumplėmis būdų raišką, išanalizuoti įvairių dumplių technikų (tremolo, rikošeto, vibrato ir kt.), artikuliacijos, dinamikos probleminius atlikimo aspektus ir pateikti rekomendacijas atlikėjams bei kompozitoriams. Dar viena svarbi šio tiriamojo darbo dalis – XX a. pab. – XXI a. pr. kūrinių akordeonui interpretacijų tyrimas, kuriuo bus siekiama atskleisti dumplių valdymo aspektus, nulemiančius atlikėjo interpretacijos savitumą.

Kūrybinėje dalyje numatoma atlikti su tyrimu susijusius kūrinius, siekiant atskleisti garso formavimo būdų dumplėmis interpretacinį aspektą. Koncertinės programos sudaromos konceptualiai, atskleidžiant tiek akordeono kaip solo, tiek su įvairiais instrumentais sąveikaujančio, instrumento galimybes, bei įvairias kompozicines idėjas. Dar viena svarbi kūrybinės meno projekto dalies sritis – skatinti gilesnį dumplių technikų suvokimą tarp Lietuvos kompozitorių, taip pat inspiruoti naujų kūrinių atsiradimą bei atlikimą.