Tembro funkcija XX a. antros pusės – XXI a. komponavimo praktikoje: skambesio parametrų sąveikos aspektai

Doktorantė: Aistė Vaitkevičiūtė
Vadovai: doc. Raminta Šerkšnytė, doc. dr. Mārtiņš Viļums
Katedra: Kompozicijos
Numatomas doktorantūros laikotarpis: 2015-2020

Anotacija

Aistė Vaitkevičiūtė

Nors tembrą galima įvardyti kaip vieną iš neatsiejamų muzikos egzistavimo sąlygų, ilgą laiką jis buvo už teorinio muzikos diskurso akiračio ribų. Sąmoningesnį garso aukščių bei ritmikos aspektų traktavimą liudija ne tik analitinėje plotmėje susiformavusios tradicijos, bet jis akivaizdus ir pačiose kompozicinėse realijose (garso aukščių, ritmikos aspektų reprezentavimo tikslumas palyginti su tembrinių niuansų neapibrėžtumu fiksuotuose muzikiniuose tekstuose ir t. t.). Visgi XX a. (ypač antros jo pusės) muzikos pokyčiai, atsispindintys ir vis išsamiau tembrines specifikacijas fiksuojančiose partitūrose, skatina tembro parametrą integruoti į teorinį lauką, kaip svarų muzikinės raiškos bei formodaros faktorių.
Aktyvėjantis domėjimasis tembru nuo XIX a. iki pat XXI a. akivaizdus įvairiose akustinėse studijose. Sparčiai besivystančių technologijų pagalba atskleidžiami vis subtilesni faktoriai, lemiantys tembro suvokimą. Nors šie akustiniai faktai ženkliai prisideda prie tembro kaip garsinės duotybės pažinimo, vis dėlto, jie neatskleidžia kompozicinio santykio su tembru aspektų. Šiuo meno tyrimu siekiama išryškinti būtent kompozicines tembro raiškos perspektyvas, identifikuoti, pagrįsti bei susisteminti jo funkciją šiuolaikinėje muzikoje.