Mykolo Bazaro meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. liepos 2 d. 14 val.  LMTA apgintas pianisto Mykolo Bazaro meno doktorantūros projektas „Istorinė improvizacija fortepijono mene: preliudavimas, fantazavimas ir ekstemporizavimas“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – Prof. Petras Geniušas, tiriamosios dalies vadovas– prof. habil. dr. Leonidas Melnikas.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Liepos 2 d. 14 val.
LMTA Centrinių rūmų Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS IR TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA
F. Schubert – Fantazija C-dur, Op. 15 („Klajūno fantazija“)
R. Schumann – Fantazija C-dur, Op. 17
M. Bazaras – Improvizaciniai preliudai

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ:
Prof. Rūta Rikterė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Aleksandra Žvirblytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Doc. Sergej Okruško (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Per Dahl (Stavangerio Universitetas)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – doc. Daumantas Kirilauskas
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė

Anotacija

Darbe yra aktualizuojama istorinė improvizacija akademinio fortepijono meno kontekstuose, siekiama atskleisti jos suvokimo ir atlikimo būdus. Tema gvildenama atsispiriant į istorinius šaltinius (tame tarpe mažai žinomus), liudijančius improvizacijos raidą Vakarų muzikos mene. Istorinės improvizacijos sąvoka įtvirtinama analizuojant XIX a. muzikavimo būdus perteikiančiose preliudavimo, fantazavimo ir ekstemporizavimo praktikose. Tyrimo metodologija suformuojama atsižvelgiant į improvizacijos tyrimų lauke vis gausėjančias šiuolaikines mokslines prieitis.
Improvizacijos muzikinės kalbos struktūra aiškinama per harmoninę bei faktūrinę analizę, galantiškų schemų tyrimą. Improvizacijos procesas nagrinėjamas kognityvinių, spontaniško muzikos atlikimo modelių aspektais. Tyrimo metu iškristalizuoti improvizavimo būdai ir modeliai yra išbandomi praktikoje. Jais paremta autoriaus meninė patirtis nagrinėjama atvejo studijoje.
Tyrime pirmą kartą analizuojami XIX a. improvizaciniai preliudai, XX a. pianistų fantazijos, pateikiami fortepijoninės improvizacijos modeliai. Iš esmės paneigiama populiari nuomonė, kad improvizacija yra kažkas, kas atliekama be pasiruošimo ir gaunasi savaime. Priešingai, parodoma kaip mokomasi improvizuoti, ruošiamasi scenoje vykstančiam spontaniškam kūrybos aktui.