Gabrieliaus Simo Sapiegos meno doktorantūros projekto gynimas

2022 m. birželio 20 ir 22 d.Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (I rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) apgintas Gabrieliaus Simo Sapiegos meno doktorantūros projektas „ORGANIŠKOJI PLATONO VIENOVĖS IDĖJA HILOMORFINIUOSE SPEKTRINĖS MUZIKOS PROCESUOSE“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Stefano Gervasoni , tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė

Birželio 20 d. 17 val.
LMTA Jurgio Karnavičiaus auditorija (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

Programa:
Gabrielius Simas Sapiega. Kompozicija simfoniniam orkestrui Timée (2022)
Gabrielius Simas Sapiega. Kompozicija fleitai, fortepijonui ir violončelei Mundus vult decipi (2021)
Gabrielius Simas Sapiega. Kompozicija smuikui solo Atomism (2020)
Gabrielius Simas Sapiega. Kompozicija akordeonui ir baritonui Trois voiles (2019)

Birželio 22 d. 14 val.
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas prof. dr. Ričardas Kabelis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
prof. Rytis Mažulis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. dr. Antanas Kučinskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. dr. Naglis Kardelis (Vilniaus universitetas)
prof. Jānis Petraškevičs (Jāzepa Vītola Latvijas mūzikas akadēmija)

* Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42)

Anotacija

Spektralizmas (pranc. musique spectral) – viena ryškiausių XX a. II p.–XXI a. I p. muzikos kompozicinių srovių, kurios pagrindas – garso akustinių parametrų panauda. Šios muzikos kompoziciniai sprendimai glaudžiai siejami su garso sonogramos pateiktimis, jų analize. Toks kompozicinis metodas orientuojamas į spektro savybių manipuliaciją, jungimą, transformavimą, todėl paties garso analizė ir jo koduojamų garso signalų atvaizdavimas laikomas analogija garso tembro reprezentavimui. Ši 1970 metais susiformavusi muzikinė kryptis grindžiama tuometine IRCAMo ir Ensemble l’Itinéraire veikla. Pirmą kartą terminas „spektralizmas“ buvo pavartotas 1979 metais kompozitoriaus spektralisto, filosofo Hugues Dufourto (1943) straipsnyje „Musique spectral“ (liet. Spektrinė muzika). 2003 metais vykusi „Spektrinės muzikos konferencija“ pasiūlė iš naujo peržiūrėti šį terminą, jį apibrėžti kaip „visą muziką, kurioje tembras yra svarbus struktūros ar muzikos kalbos elementas“. Vykstantys reiškiniai susiję su šios muzikos definicija ar joje taikomų kompozicinių technikų integracija kūrybinio proceso metu, teikia prielaidas ją analizuoti ir iš naujo peržvelgti visai kitu, filosofijos muzikoje aspektu. Šioje muzikoje vienas svarbiausių prekompozicijos metu vyraujančių ir kompoziciniams sprendimams įtaką darančių elementų – spektras. Todėl šio darbo autorius, suvokdamas spektro reikšmę, predikciją galutiniame garsiniame kūrybos proceso rezultate, partitūroje, įžvelgdamas jo svarbą, daro prielaidą, jog iš tiesų, tai turėtų būti sietina su tam tikromis organicizmo idėjomis filosofijos plotmėje. Kadangi spektras traktuojamas kaip substancija, materijos ir formos vienovė (hilomorfizmas), „gyvasis organizmas“, tad šiame darbe yra mėginama į jį žvelgti organiškumo, materijos ir formos, hilomorfizmo įžvalgų muzikoje kryptimi. Tyrinėjant spektrinę muziką yra svarbu išgryninti materijos ir formos klausimus labai siaura kryptimi, kuri atvestų iki tokios žiūros, kuri būdinga Platono ir Aristotelio filosofijoje, kaip spektrinės muzikos kūrybinio proceso mąstymo principas – formos priartinimas prie taisyklės, kurioje atrandama vieta atsitiktinumui teleologiniu požiūriu. Tokiu atveju hilomorfizmas bus sutapatintas su spektrine kūryba tarsi žmogaus sąmonės įžvelgiamas dizainas suvokiant ir/ar formuojant materijos formos vienovę. Atitinkamos idėjos taikyme, viskas kas nėra organiška, laikoma negyva materija, daugiau ar mažiau turint potencialą įgyti formą, numatytąjį santykių įspaudą materijoje, spektro atžvilgiu, t. y. determinuojant grynąjį spektralizmą, bet nenustumiant į šalį postspektralizmo. Neabejotinai, jog šio darbo autoriaus idėjas ir mintis įkvėpė unikali Naglio Kardelio (1970) „Vienovės įžvalga Platono filosofijoje“ (2007) studija. Vis dėlto, Gabrielius Simas Sapiega į šį reiškinį žvelgia žymiai plačiau, praplėsdamas filosofinio mąstymo lauką garsų mene, implikuodamas Platono filosofijos vienoviškumo koncepciją, kaip mąstymo struktūrą, analizuojant, suvokiant tapačius analogus spektrinėje muzikoje. Tokį požiūrį paskatino Gražinos Daunoravičienės-Žuklytės (1955) monografijoje „Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas“ (2016) ir kituose šios muzikologės straipsniuose vyraujančios struktūrinio, idėjinio ir filosofinio vienoviškumo žvalgymo užuominos. Dėl atitinkamų priežasčių, kaip idėjų grynumo, autentiškumo, jų tapatumo su spektralistų mintimis, į spektrinės muzikos reiškinį, šio darbo autorius, kaip kūrėjas, stengiasi žvelgti Antikos filosofų Platono, Aristotelio hilomorfizmo (materijos ir formos vienovės) idėjos kryptimi, daugiausiai analizuoja G. Grisey‘aus muzikinius kūrinius ir rašytinius šaltinius. Neabejotinai svarbią vietą šiame darbe užima autoriaus atliktos spektralistų rankraščių analizės, kurios pasirodo nors ir fragmentiškai, bet suformuoja spektrinės muzikos hilomorfinę aprėptį, Antikos filosofijos aspektu, kaip mąstymo principo dekodavimą.

Agnės Agnetės Mažulienės meno doktorantūros projekto gynimas

2022 m. birželio 2 ir 23 d. LMTA apgintas Agnės Agnetės Mažulienės meno doktorantūros projektas „FIGŪRINĖS MUZIKOS KOMPOZICIJOS SAMPRATA IR KŪRYBINIAI ASPEKTAI“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Ričardas Kabelis, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė

Birželio 20 d. 19 val.
LMTA Jurgio Karnavičiaus auditorija (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Agnė Agnetė Mažulienė. Kompozicija simfoniniam orkestrui Specularis (2022)
Agnė Agnetė Mažulienė. Kompozicija instrumentiniam ansambliui Fractus (2020)
Agnė Agnetė Mažulienė. Kompozicija styginių orkestrui Volumen (2019)
Agnė Agnetė Mažulienė. Kompozicija vokaliniam ansambliui Tuo taku (2019)
Agnė Agnetė Mažulienė. Kompozicija mišriam chorui O luce eterna (2018) 

Birželio 23 d. 10 val.
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas:
prof. Vaclovas Augustinas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:

prof. dr. Mārtiņš Viļums (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. dr. Audronė Žiūraitytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
prof. Jānis Petraškevičs (Jāzepa Vītola Latvijas mūzikas akadēmija)

Anotacija

Meno tyrimo objektas – figūrinė muzikos kompozicija – iki šiol yra moksliškai neapibrėžtas kompozicijos tipas, vizualiai artimas Augenmusik, enigmatinės ir grafinės notacijos tradicijoms, tačiau pasižymintis savitais funkciniais garso ir ženklo sąveikos kriterijais. Siekiant atskleisti figūrinės kompozicijos tapatybę, darbe suformuojamas funkcinis notacijos tipų diferencijavimo modelis, identifikuojant jame skiriamąjį figūrinės notacijos požymį – struktūrinio kodo funkciją. Analizuojant figūrinių partitūrų pavyzdžius aptinkamos specifinės algoritminės komponavimo technikos (kanono ir jo atmainų, linearaus adityvumo, politempų, transpozicijų etc.) ir jų taikymo specifika integruojant vizualiuosius ir garsinius parametrus vieno lapo reduktyvioje partitūroje teikia pagrindą figūrinės muzikos kompozicijos (FMK) tipo apibrėžimui. Šios sąvokos legitimumas grindžiamas figūrinės kompozicijos, numeri figurati bei carmina figuratum reiškinių paralelėmis.
Darbe tyrinėjami XIV–XVI ir XX–XXI a. figūrinių partitūrų pavyzdžiai, darbo autorės figūrinių kompozicijų bei jų komponavimo proceso analizė atveria kūrybinį FMK potencialą ir jo perspektyvas bei inspiruoja tolesnius šios srities tyrinėjimus.

Doktorantūros vasaros mokykla

2021 m. rugpjūčio 17–20 d. LMTA Klaipėdos fakultete vyko Vasaros mokykla LMTA bei kitų aukštųjų mokyklų meno ir menotyros krypčių doktorantams.

Vasaros mokyklos tikslas – meninių tyrimų paradigmos įvietinimas Lietuvos mokslo ir meno tyrimų terpėje, praplečiant meninių tyrimų sampratą, stiprinant doktorantų gebėjimus rengti aukštesnės kokybės meno projektus ir juos pristatyti. Pastarąjį dešimtmetį tarptautinėje kultūros, mokslo ir švietimo erdvėje ypač išplitę meniniai tyrimai skatina naujų kultūros ir meno produktų atsiradimą, glaudesnį menininkų ryšį su visuomene, sklandesnę kūrybinių inovacijų plėtrą, sąlygoja efektingesnį tyrėjų ir menininkų bendradarbiavimą.

Vasaros mokyklos seminaruose ir paskaitose buvo pristatytos pagrindinės Europos aukštųjų mokyklų meninių tyrimų tendencijos, aptarti klausimai, iškylantys rengiant baigiamuosius meno projektus. Doktorantai buvo supažindinti su tokių projektų kūrimo ir modeliavimo strategijomis bei metodologijomis. Doktorantai pristatė savo meno projektus, akcentuodami tyrimų metodų pasirinkimą ir jų taikymą rengiant projektus, dalyvavo akademinės etikos, kūrybinio rašymo seminaruose, edukaciniame renginyje.

Projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba.

Vasaros mokyklos dėstytojai:

Ramunė Balevičiūtė – LMTA docentė, Humanitarinių mokslų daktarė, teatro kritikė ir tyrėja, knygų ir straipsnių autorė, taip pat knygų ir straipsnių rinktinių sudarytoja, leidinio „Teatro žurnalas“ vyriausioji redaktorė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto teatro istoriją, veda teatro kritikos seminarus, vadovauja baigiamiesiems darbams ir yra Meno istorijos ir teorijos katedros vedėja. Aktyviai dalyvauja meno doktorantūros veikloje. Svarbiausios interesų sritys: meniniai tyrimai, vaidyba, teatro ir kognityvinio mokslo sąsajos, teatras vaikams.

Lina Navickaitė-Martinelli – LMTA profesorė, vyresnioji mokslo darbuotoja. Humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaro laipsnį įgijo Helsinkio universitete. Skaitė kviestines paskaitas Lietuvoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Serbijoje ir Suomijoje, organizuoja ir moderuoja meno, kultūros ir mokslo renginius, dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo, kultūros plėtros ir edukacijos projektuose. Knygų „Pokalbių siuita: 32 interviu ir interliudijos apie muzikos atlikimo meną“ (2010) ir „Piano Performance in a Semiotic Key: Society, Musical Canon and Novel Discourses“ (2014) autorė. 2013 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įkūrė ir nuo tol kuruoja meninių tyrimų ir atlikimo studijų platformą HARPS. 2012–2014 m. ji buvo Europos aukštųjų muzikos mokyklų (AEC) projekto „Polifonia“ tarptautinės darbo grupės „Meniniai tyrimai“ narė, kartu su grupe parengė vadovą apie meninių tyrimų integravimą į magistrantūros studijas. Nuo 2017 m. – AEC muzikos meninių tyrimų platformos EPARM darbo grupės narė. Nuo 2016 m. kartu su tarptautiniais partneriais organizuoja muzikos atlikimo ir meninių tyrimų festivalį-konferenciją „Doctors in Performance“.

Johannes Maria Schmit – režisierius, išsilavinimą įgijo Vokietijoje, Ernsto Buscho aukštojoje teatro mokykloje, Berlyne. Dirbo įvairiuose teatruose ir nepriklausomuose projektuose. Ilgametį bendradarbiavimą su Berlyne gyvenančiu rašytoju ir aktoriumi Tucké Royale vainikavo debiutas kine; 2018 m. filmas pelnė pagrindinį prizą kino festivalyje „Max Ophüls Preis“. Johannes Maria Schmit taip pat skaito paskaitas ir veda praktinius užsiėmimus. Neseniai Ciuricho menų universitete vedė kursą apie šiuolaikines Stanislavskio sistemos interpretacijas. Nuo 2019 studijuoja meno doktorantūrą Stokholmo menų universitete. Jo tyrimų sritis “ režisieriaus ir aktorių bendradarbiavimas repeticijų procese.

Laimutė Jakavonytė – LMTA docentė, Humanitarinių mokslų (filosofija) daktarė. Nuo 1993 m. iki šiol dirba VU Filosofijos fakulteto Filosofijos katedroje, nuo 1990 m. iki šiol vadovauja Lietuvos muzikos akademijos Filosofijos ir kultūros mokslų katedrai. Nuo 1997 m. veda seminarus, kursus Valstybės tarnautojo etikos, Bendravimo etikos ir kultūros, Efektyvaus ir etiško bendradarbiavimo, Dalykinio etiketo ir protokolo temomis. Nuolat dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Tobulinosi ir dėstė Kopenhagos universitete (Danija), Džordžtauno universitete (JAV), Centrinės Europos universitete (Vengrija), Kembridžo universitete (Jungtinė Karalystė), Lundo universitete (Švedija), Sofijos universitete (Bulgarija), Marijos Kiuri Skladowskos Universitete Liubline (Lenkija). Skaitė pranešimus keliose dešimtyse prestižinių mokslinių konferencijų ir kongresų, dalyvavo organizuojant ne vieną tarptautinį mokslininkų forumą Lietuvoje.

Laima  Sruoginis – rašytoja, vertėja. Baigė Rutgerso universitetą (Naujojo Džersio valstija). Nuo 1994 m. Vilniaus universitete ir Vytauto Didžiojo universitete dėsto poezijos vertimo teoriją ir kūrybinį rašymą. Parašė knygas Lenino galva ant padėklo (Lenin’s Head on a Platter 2008), Vaiduoklis Hanos salone (The Ghost in Hannah’s Parlor 2009), Vertėjas (The Interpreter 2011), vadovėlį Rašyti gali kiekvienas (2010), knygą Kelionė į širdies užkampius (Journey into the Backwaters of the Heart 2012), romaną Tai ne mano dangus (This is Not My Sky 2014). Į anglų kalbą verčia XX–XXI a. pradžios lietuvių poeziją ir prozą. Yra parašiusi novelę ir 6 pjeses, kurios buvo atliktos Europoje, Honkonge ir JAV. Pelnė nemažai padovanojimų, tokių kaip National Endowment for the Arts grant in Literature ir dvi Fulbraito stipendijas.

Barbara Lüneburg‘s artistic worlds are rooted in the classical and extend deeply into contemporary music and multimedia performance. Lüneburg has appeared as a soloist and composer across Europe, both Americas, Asia and New Zealand, and worked as artistic director and violinist of ensemble Intégrales, an ensemble for contemporary chamber music, for almost twenty years. Countless compositions were written for and in collaboration with her. Barbara Lüneburg has featured on CDs and DVDs documenting the versatility and highest standard of her performing abilities. Her interests in artistic research are as diverse as her artistic work. From 2014 to 2018 she led the research project TransCoding – From Highbrow Art to Participatory Culture, in which she involved an online community in the creation of a multimedia work via social media. In 2021 the monograph Ludified of which she was one of the editors, and at the same time author and performer was published as part of the artistic research project gappp.net that investigated the effect of game elements in multimedia works on composition, performance and the audience. Lüneburg is professor of artistic research and head of the doctoral programs at Anton Bruckner Private University (Austria).
www.barbara-lueneburg.com  | transcoding.info | gappp.info

Vincenzo De Martino meno doktorantūros projekto gynimas

2021 m. birželio 21 ir 23 d. LMTA apgintas pianisto Vincenzo De Martino meno doktorantūros projektas „Primityvizmo XX a. muzikoje fortepijonui interpretacija”.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Jurgis Karnavičius, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli.

Birželio 21 d. 18 val.
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

F. Mompou. Musica callada (Tyli muzika): pirmas sąsiuvinis
A. Ginastera. Sonata fortepijonui, Op. 22 Nr. 1
F. Mompou. Musica callada (Tyli muzika): antras sąsiuvinis
I. Stravinsky. Trys dalys iš baleto Petruška

Birželio 23 d. 10 val.
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkė:
Prof. ALEKSANDRA ŽVIRBLYTĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
Prof. SERGEJUS OKRUŠKO (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Dr. JULIAN HELLABY (Koventrio universitetas)
Prof. dr. RIMA POVILIONIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. AUDRONĖ ŽIŪRAITYTĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Anotacija

XX a. įvairios meno srovės Europoje radosi kaip reakcija į nusivylimą giluminiais politinės ir socialinės-ekonominės pusiausvyros, mokslo ir technologijų pažangos bei kasdienio gyvenimo pokyčiais. Viena iš šių srovių, primityvizmas, formavosi kaip priešprieša modernumui, skatindama grįžimą prie paprastesnio, labiau į žmogų orientuoto gyvenimo būdo, atrodžiusio patraukliu su to meto nevakarietiškų visuomenių gyvenimu ir papročiais geriau susipažinusiems europiečiams. Akademinės muzikos kompozitoriai nebuvo išimtis: nauji įspūdžiai buvo lyg gaivaus oro gūsis jų kūrybai, įkvėptai įvairių šaltinių iš pačių tolimiausių geografinių vietovių, suteikiančių jų kūriniams neginčijamą egzotinę aurą. Fortepijoninės muzikos tradiciją, įsitvirtinusią išgrynintoje ir kanonizuotoje instrumentinės raiškos paradigmoje, galiausiai taip pat paveikė šios įtakos: taip, pavyzdžiui, atsiskleidė perkusiškumo vaidmuo platesnei tembrinei įvairovei atsivėrusioje fortepijoninėje muzikoje. Šiame tiriamajame darbe gilinamasi į meninės primityvizmo srovės ir fortepijoninio atlikimo sąsajas XX a.: menininkas tyrėjas siekia nustatyti primityvizmo stiliumi kurtos fortepijoninės muzikos bendrąsias ypatybes ir jų raiškos būdus įvairių kompozitorių primityvistų kūryboje; nagrinėjami aktualiausi tokio repertuaro atlikimo aspektai.

Virtualioje EPARM konferencijoje pristatyta meninių tyrimų rinktinė „Kitapus interpretacijos“

Pirmąsyk vien virtualioje erdvėje vykusioje Europos aukštųjų muzikos mokyklų asociacijos (AEC) organizuojamoje Europos muzikos meninių tyrimų platformos (EPARM) konferencijoje buvo pristatytas naujausias LMTA išleistas elektroninis meninių tyrimų leidinys „Beyond interpretation“ (2021, sud. Lina Navickaitė-Martinelli).

„Beyond interpretation“ („Kitapus interpretacijos“) – tai virtuali meninių tyrimų straipsnių rinktinė ir rečitalių platforma, parengta Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje 2018 m. rugsėjo 4–6 d. vykusio III tarptautinio muzikos atlikimo meninių tyrimų festivalio-konferencijos „Doctors in Performance“ pranešimų pagrindu. Šiame renginyje nuskambėjo 72 tyrimų rečitaliai, paskaitos-koncertai ir pranešimai, kviestines paskaitas skaitė viena ryškiausių pasaulio muzikos atlikimo studijų figūrų, muzikologas ir pianistas Johnas Rinkas (Kembridžo universitetas) ir lietuvių kompozitorius, dirigentas, Lietuvos ansamblių tinklo įkūrėjas Vykintas Baltakas (LMTA). Atrinkti trisdešimt aštuonių menininkų tyrėjų tekstai virtualioje rinktinėje susieti su filmuotais jų rečitaliais ir paskaitomis-koncertais, platformoje https://dipproceedings.lmta.lt/ taip pat prieinama ir visa vaizdinė „Doctors in performance“ medžiaga – filmuoti pranešimai ir Martyno Aleksos bei Martyno Ambrazo nuotraukos.

Rinktinė pristatyta informaciniame EPARM forume. Po metų pertraukos 2021 m. EPARM konferencija įvyko kovo 18–20 d. virtualioje erdvėje (Zoom, Whova ir SpatialChat platformose) ir sutraukė 342 registruotus dalyvius. Konferenciją kasmet organizuoja AEC ofiso Briuselyje darbuotojai ir tarptautinė EPARM darbo grupė, kurią sudaro meninius tyrimus aktyviai plėtojančių Europos aukštųjų muzikos mokyklų atstovai: Stephenas Broadas (vadovas, Karališkoji Škotijos konservatorija), Kevinas Voetsas (Karališkoji Antverpeno konservatorija), Henrikas Friskas (Karališkasis Stokholmo muzikos koledžas), Leonella Grasso Caprioli (Brešos konservatorija), Lina Navickaitė-Martinelli (LMTA), Matthias Hermannas (Štutgarto aukštoji muzikos mokykla), Wei-Ya Lin (Vienos muzikos ir scenos menų universitetas) ir Sara Primiterra (AEC renginių koordinatorė).

Audriaus Stonio meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. gruodžio 16 ir 18 d.  LMTA apgintas režisieriaus Audriaus Stonio meno doktorantūros projektas „Peizažas Lietuvių autorinės dokumentikos kine: konstravimas, reikšmė, kaita”.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Arūnas Matelis, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Lina Kaminskaitė–Jančorienė, projekto tiriamosios dalies konsultantas – Tue Steen Muller.

Gruodžio 16 d. 18 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Dokumentinis filmas „Laiko tiltai“ (2018 m.)
Režisieriai Audrius Stonys, Kristine Briede

Gruodžio 18 d. 10 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas:
Prof. RAMŪNAS GREIČIUS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
Doc. dr. GIEDRĖ BEINORIŪTĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
SERGEI LOZNITSA (tarptautiniu lygiu pripažintas menininkas)
Prof. dr. AUŠRA MARTIŠIŪTĖ-LINARTIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. NATALIJA ARLAUSKAITĖ (Vilniaus universitetas)

Recenzentai:
Kūrybinės dalies – prof. JANINA LAPINSKAITĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, teatras ir kinas C 002, kinas)
Tiriamosios dalies – doc. dr. RENATA ŠUKAITYTĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)

Gynimas vyks nuotoliniu būdu. Norintys stebėti gynimą prašome registruotis iki gruodžio 14 d. el. paštu: daiva.buivydiene@lmta.lt  (nurodant vardą, pavardę ir kurią dieną norite dalyvauti).

Anotacija

Globalus šiuolaikinis pasaulis atnešė naujų iššūkių. Kultūrinio, tautinio unifikavimosi tendencijos vėl verčia atsigręžti į peizažą, kaip kinematografinę erdvę, kurioje skleidžiasi unikali istorinė tautinė atmintis.
Būtinybę išryškinti peizažo vaidmenį kūrybinėje dokumentikoje pajutau susidūręs su neretai pasitaikančiu dokumentikos praktikų požiūriu, kad peizažas dokumentiniame kine yra antrinis, tarnaujantis fonu pasakojamai istorijai. Iki šiol daugelis režisierių mano, kad peizažą atsineša pats personažas ir bet kokia kūrybinė intervencija, konstruojant peizažą ar jį pajungiant filmo dramaturgijai, prieštarauja dokumentinio kino prigimčiai. Dokumentiniame kine peizažas labai dažnai traktuojamas kaip nevalingai atsirandantis veiksmo fonas, o bandymas koreguoti, formuoti, parinkti peizažą priimamas kaip dokumentinės tiesos deformacija.
Filmo „Laiko tiltai” kūrybinė patirtis leidžia teigti, kad žmogaus laikinumo ir peizažo sąlyginio amžinumo antitezė gali formuoti filmo dramaturginę ašį. Peizažas tampa ne veiksmo fonu, bet aktyviu pasakojimo struktūros elementu. Peizažo pagalba transformuojama erdvė ir laikas. Pirmo plano personažo vidinis pasaulis atspindimas ir įprasminamas būtent peizažinėje erdvėje. Čia skleidžiasi žiūrovo asociatyvinę, emocinę, istorinę atmintį žadinantys ženklai. Filme vyksta gamtos, kraštovaizdžio personifikacija. Šviesotamsos žaismas lietuvių autorių dokumentiniuose filmuose yra daugiau nei vizualinės kalbos elementas – istorijos dramaturginė konstrukcija kuriama per peizažo transformacijas. Žodžiai, tiesioginis ar užkadrinis pasakojimas yra pakeičiami žmogaus ir peizažo santykių dialektika. Dramaturginiame filmo konstrukte peizažui skiriama ne pagalbinė, foninė funkcija, o pagrindinė, formuojanti filmo naratyvą ir idėjinę liniją.

Živilės Elenos Mičiulytės meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. gruodžio 16 ir 17 d.  LMTA apgintas režisierės Živilės Elenos Mičiulytės meno doktorantūros projektas „Post-tiesos fenomenas kine ir teatre: kūrybinės strategijos”.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – doc. dr. Janina Lapinskatė, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Ramunė Balevičiūtė, projekto tiriamosios dalies konsultantė – doc. dr. Renata Šukaitytė.

Gruodžio 16 d. 17 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Spektaklis „Paskutinį kartą atnaujinta“ (2017, Klaipėdos jaunimo teatras) / Režisierė ir pjesės bendraautorė – Živilė Mičiulytė
Dokumentinis filmas „Tiriamieji žurnalistai“ („Film Jam“, gamyboje, planuojama premjera 2021) / Režisierė ir montažo režisierė – Živilė Mičiulytė

Gruodžio 17 d. 10 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas:
Prof. RAMŪNAS GREIČIUS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Tarybos nariai:
Prof. ARŪNAS MATELIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
SERGEI LOZNITSA (tarptautiniu lygiu pripažintas menininkas)
Prof. dr. AUŠRA MARTIŠIŪTĖ-LINARTIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Doc. dr. NERIJUS ČEPULIS (Kauno technologijos universitetas)

Recenzentai:
Kūrybinės dalies – doc. dr. NERIJUS MILERIUS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, teatras ir kinas C 002, kinas)
Tiriamosios dalies – doc. dr. LINA KAMINSKAITĖ-JANČORIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, istorija H 005)

Gynimas vyks nuotoliniu būdu. Norintys stebėti gynimą prašome registruotis iki gruodžio 14 d. el. paštu: daiva.buivydiene@lmta.lt  (nurodant vardą, pavardę ir kurią dieną norite dalyvauti).

Anotacija

Post-tiesos (angl. post-truth) fenomenas šiomis dienomis yra plačiai žinomas socialinių, politikos bei komunikacijos mokslų kontekstuose ir apibūdina aplinkybes, kurioms esant visuomenė daug labiau linkusi tikėti emocingais pareiškimais nei objektyviais faktais; žmonės vis labiau linkę tikėti alternatyviais faktais, jei su juose išsakomais argumentais jie linkę sutikti, nei objektyviais, patvirtintais ir racionaliais argumentais, jeigu pastarieji nėra priimtini jų susiformavusiai pasaulėžiūrai – tokiais argumentais patikėti yra sunkiau. Tokia pasikeitusi socialinė situacija neišvengiamai daro didelę įtaką menui, taip pat ir konkrečiai šio tyrimo objektams – teatrui bei dokumentiniam kinui. Vienas iš meno tikslų visuomet buvo reflektuoti jį supantį pasaulį, ne išimtis ir ši situacija, kai teatro ir dokumentinio kino darbais yra apmąstoma vis labiau įsigalinti tiesos krizė, post-tiesos fenomenas. Tyrimo objektas – post-tiesos fenomeno įvairiapusis reflektavimas teatro bei dokumentinio kino kūriniuose. Šis objektas išskaidytas į smulkesnes spektaklių ir dokumentinių filmų kūrimo strategijas, kurios reflektuoja pačių kūrėjų kritiką šiai situacijai ir įspėjimus apie galimus post-tiesos eros pavojus bei grėsmes, taip pat atliepia post-tiesos visuomenėje gyvenančios publikos poreikius bei lūkesčius. Šios strategijos yra išskiriamos tiek nagrinėjant jau sukurtus kitų režisierių darbus, tiek kuriant praktinius šio tyrimo kūrinius, t. y. spektaklį („Paskutinį kartą atnaujinta“, 2017) ir dokumentinį filmą („Tiriamieji žurnalistai“, planuojama premjera – 2021).

Raimondos Žiūkaitės meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. gruodžio 9 ir 11 d.  LMTA apgintas kompozitorės Raimondos Žiūkaitės meno doktorantūros projektas „Tercinio trigarsio (triados) neorymaniškoji interpretacija: transformacijos į komponavimo sistemą perspektyva”.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – doc. dr. Mārtiņš Viļums, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Gruodžio 9 d. 18 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Raimonda Žiūkaitė. Trumpametražė opera Salz ist mein Erbe (2020)
Raimonda Žiūkaitė. Elektroninė kompozicija Orbifold (2017)
Raimonda Žiūkaitė. Kompozicija 5 elektrinėms gitaroms Wormholes of the Mind (2019)
Raimonda Žiūkaitė. Kompozicija balsui, gyvajai ir fiksuotajai elektronikai Virgo Rosa (2020)
Raimonda Žiūkaitė. Kompozicija styginių orkestrui 1000 burnų/1000 mouths (2020)

Gruodžio 11 d. 10 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas:
Prof. MINDAUGAS URBAITIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
Doc. dr. MARIUS BARANAUSKAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. habil. dr. WOJCIECH WIDŁAK (Krokuvos muzikos akademija)
Prof. dr. RIMA POVILIONIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. AUDRONĖ ŽIŪRAITYTĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Recenzentai:
Kūrybinės dalies – prof. RYTIS MAŽULIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika C001, kompozicija)
Tiriamosios dalies – prof. dr. ANTANAS KUČINSKAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003, muzikologija)

Gynimas vyks nuotoliniu būdu. Norintys stebėti gynimą prašome registruotis iki gruodžio 7 d. el. paštu: daiva.buivydiene@lmta.lt  (nurodant vardą, pavardę ir kurią dieną norite dalyvauti).

Anotacija

Tyrimo išeities tašku pasirenkamas trigarsis (triada) – ne vienos epochos muzikos struktūrose vyravęs akordas, laikytas tobulu sąskambiu, natūraliu gamtos fenomenu. Apžvelgus istorinę terciškumo raidą ir ieškant trigarsių funkcionavimo XXI a. muzikinėje kompozicijoje galimybių, dėmesys atkreipiamas į nefunkcinius trigarsių ryšius, kuriuos nagrinėja neorymaniška teorija (neo-Riemannian theory). Tai pastaruosius 30 metų ypač Šiaurės Amerikos muzikologijoje klestinti analitinė sistema, apjungianti XIX a. vokiečių teoretikų, kurių įtakingiausias buvo H. Riemannas, idėjas ir XX a. analitines technikas (pvz., setų teoriją). Taikant neorymaninę analizę, t. y. trigarsių sekos logiką interpretuojant kaip matematinės grupės elementų muzikines transformacijas, išryškėja ryšiai, kurių nematyti analizuojant įprasta funkcine (laipsnių) analize. Atrandamos trigarsio vidinės sandaros ypatybės, leidžiančios nuoseklią transformaciją minimalia balsavada, tačiau tokį jų sisteminių jungčių potencialą maskavo keliose muzikos istorijos epochose dominavę funkcinio jungimo būdai.
Vis tik svarbiausias meninio tyrimo tikslas – atrasti trigarsio neorymaniškoje interpretacijoje glūdinčias kompozicines galimybes. Siekiama ne tik pritaikyti naujojo rymaniškumo idėjas ir technikas komponavimo procese, bet ir remiantis teorijos daugialypumu, kiekviename kūrinyje atrasti naują trigarsių sklaidos aspektą, taip kuriant savitą komponavimo braižą, triados sąvoką išplečiant nuo triados-trigarsio kaip harmoninio sąskambio funkcinės harmonijos kontekste iki abstraktaus triados modelio, taikomo kitiems muzikiniams parametrams.

Boženos Čiurlionienės meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. gruodžio 9 ir 10 d.  LMTA apgintas kompozitorės Boženos Čiurlionienės meno doktorantūros projektas „Tritonio sampratos kismas ir sisteminis konstruktyvizmas XX a. kompozicijose”.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – Prof. Rytis Mažulis, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Gruodžio 9 d. 17 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Božena Čiurlionienė. Confessiones (2020)
Božena Čiurlionienė. Time (2019) (Monday, Tuesday, Wednesday, Thursday, Friday, Saturday, Sunday)
Božena Čiurlionienė. Xertz (2018)
Božena Čiurlionienė. Dead End (2019). 8-as kūrinys iš albumo Automatic Mind

Gruodžio 10 d. 9 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas:
Prof. VACLOVAS AUGUSTINAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
Prof. dr. RIČARDAS KABELIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. habil. dr. WOJCIECH WIDŁAK (Krokuvos muzikos akademija)
Prof. dr. RIMA POVILIONIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. ANTANAS KUČINSKAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Recenzentai:
Kūrybinės dalies – prof. MINDAUGAS URBAITIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika C 001, kompozicija)
Tiriamosios dalies – doc. dr. AUDRA VERSEKĖNAITĖ-EFTHYMIOU (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003, muzikologija)

Gynimas vyks nuotoliniu būdu. Norintys stebėti gynimą prašome registruotis iki gruodžio 7 d. el. paštu: daiva.buivydiene@lmta.lt  (nurodant vardą, pavardę ir kurią dieną norite dalyvauti).

Anotacija

Šio tyrimo objektas – tritonis – turi plačią savo sampratos kismo istoriją, o tai lemia ir itin įvairiapusį analizės spektrą. Nepaisant mažo objekto dydžio, tritonis pasižymi ypatinga ne vien savo skambesio, bet ir savo teorinės problematikos įtampa. Tyrime išanalizuotas tritonio sampratos kismas muzikos teorijoje bei kompozicinėje praktikoje nuo viduramžiais galiojusios tritonio draudimo taisyklės mi contra fa diabolus in musica est iki jo įsigalėjimo disonuojančiuose sąskambiuose ir klasicizmo funkcinės harmonijos sistemoje. Pasitelkus teorinių ir individualių kompozicinių sistemų kontekstą bei akustikos tyrimus, darbe išskleista ekstensyvi tritonio sampratos teorinė ir kūrybinė evoliuciją XX amžiaus kompozicijoje. Ryškių pokario avangardo kompozicijų pagrindu tiriamas tritonio simetriškumo fenomeno konstruktyvumas XX a. kompozicijų serijose, harmonijoje, vertikalėje bei diagonalėje. Aptariamos tritonio deaktualizacijos priežastys ir jo funkcionavimo formos XX a. antrosios pusės muzikos kompozicijose. Atskleista tritonio fenomeno projektinė bei konstruktyvioji raiška individualioje kūryboje.
Tritonio sampratos kismo tyrimas išryškino keturis svarbiausius jo teorinės epistemologijos bei kūrybinės būties etapus. Tai draudimo-vengimo fazė (G. Dufay, J. des Prez, J. Obrecht), nuoseklaus įsigalėjimo-apoteozės fazė (C. E. Bach, W. A. Mozart, L. van Beethoven), apoteozė (F. Liszt, J. M. Hauer, A. Schönberg, A. Webern, L. Nono, P. Boulez, K. Stockhausen) ir deaktualizacijos fazė G. Grisey, H. M. Górecki, B. Čiurlionienė). Tritonio tyrimas leido apčiuopti kelis fundamentalius garsų meno dėsnius. Pirma, egzistuoja visuminė, universali muzikos elementų sąryšio sistema ir, antra, tačiau pastarosios dėsniai yra reliatyvūs ir galioja tik tam tikrame istorinio kismo kontekste.

Mykolo Bazaro meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. liepos 2 d. 14 val.  LMTA apgintas pianisto Mykolo Bazaro meno doktorantūros projektas „Istorinė improvizacija fortepijono mene: preliudavimas, fantazavimas ir ekstemporizavimas“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – Prof. Petras Geniušas, tiriamosios dalies vadovas– prof. habil. dr. Leonidas Melnikas.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Liepos 2 d. 14 val.
LMTA Centrinių rūmų Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS IR TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA
F. Schubert – Fantazija C-dur, Op. 15 („Klajūno fantazija“)
R. Schumann – Fantazija C-dur, Op. 17
M. Bazaras – Improvizaciniai preliudai

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ:
Prof. Rūta Rikterė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Aleksandra Žvirblytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Doc. Sergej Okruško (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Per Dahl (Stavangerio Universitetas)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – doc. Daumantas Kirilauskas
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė

Anotacija

Darbe yra aktualizuojama istorinė improvizacija akademinio fortepijono meno kontekstuose, siekiama atskleisti jos suvokimo ir atlikimo būdus. Tema gvildenama atsispiriant į istorinius šaltinius (tame tarpe mažai žinomus), liudijančius improvizacijos raidą Vakarų muzikos mene. Istorinės improvizacijos sąvoka įtvirtinama analizuojant XIX a. muzikavimo būdus perteikiančiose preliudavimo, fantazavimo ir ekstemporizavimo praktikose. Tyrimo metodologija suformuojama atsižvelgiant į improvizacijos tyrimų lauke vis gausėjančias šiuolaikines mokslines prieitis.
Improvizacijos muzikinės kalbos struktūra aiškinama per harmoninę bei faktūrinę analizę, galantiškų schemų tyrimą. Improvizacijos procesas nagrinėjamas kognityvinių, spontaniško muzikos atlikimo modelių aspektais. Tyrimo metu iškristalizuoti improvizavimo būdai ir modeliai yra išbandomi praktikoje. Jais paremta autoriaus meninė patirtis nagrinėjama atvejo studijoje.
Tyrime pirmą kartą analizuojami XIX a. improvizaciniai preliudai, XX a. pianistų fantazijos, pateikiami fortepijoninės improvizacijos modeliai. Iš esmės paneigiama populiari nuomonė, kad improvizacija yra kažkas, kas atliekama be pasiruošimo ir gaunasi savaime. Priešingai, parodoma kaip mokomasi improvizuoti, ruošiamasi scenoje vykstančiam spontaniškam kūrybos aktui.