Vytenio Gursčio meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. liepos 1 d. 14 val.  LMTA apgintas Vytenio Gursčio (fleita) meno doktorantūros projektas „Somatikos teorijos ir praktikos bei jų taikymas grojantiems fleita“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Valentinas Gelgotas, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Audronė Žiūraitytė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Liepos 1 d. 14 val.
LMTA Centrinių rūmų Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS IR TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

S. Bach – Sonata fleitai ir klavyrui h-moll, BWV 1030
G. Hue – Fantazija
S. Prokofiev – Sonata fleitai ir fortepijonui, Op. 94
A. Jolivet – Chant de Linos

Solistai:
Gediminas Kviklys, klavesinas
Simona Zajančauskaitė, fortepijonas

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS:
Prof. dr. Robertas Beinaris (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Petras Vyšniauskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. Adomas Kontautas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Per Dahl (Stavangerio universitetas)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – prof. Algirdas Vizgirda
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli

Anotacija

Somatika (gr. soma – kūnas) apibrėžtina kaip holistinis saviedukacijos procesas, kurio metu atrandamas sau tinkamiausias būdas tikslingai judėti be įtampos. Somatikos sritis įtraukia daug disciplinų: mediciną, fizioterapiją, kinesteziologiją, psichologiją, taip pat įvairias praktikas, technikas, mąstysenos ir kūno valdymo metodus – jogą, meditaciją, Tai chi ir kt. Autoriaus meninis tyrimas koncentruojasi į proto, mąstymo ir emocijų įtaką atlikėjo fiziologijai. Fleita, nors ir vadinama „skersine“, iš tikrųjų laikoma įstrižai kūno, pasukus galvą šiek tiek į kairę. Tai sąlygoja nesimetrišką kūno laikyseną, kuri reikalauja nuodugnaus, sisteminio supratimo apie kūno dalių sąveiką ir balansą. Tiriamojo darbo tikslas – sukurti naujausiomis somatikos teorijomis ir praktikomis pagrįstą grojimo fleita metodiką, suteikiančią atlikėjams platų spektrą tobulinimosi priemonių, individualiai atrandant tinkamiausią būdą judėti, produktyviai įsisavinti naujus įgūdžius ir pasiekti maksimalius meninius rezultatus.

Giedrės Muralytės-Eriksonės meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. liepos 1 d. 10 val.  LMTA apgintas pianistės (koncertmeisteris) Giedrės Muralytės meno doktorantūros projektas „H. Purcello muzikos rekomponavimas ir kūrybos principų realizavimas B. Britteno vokaliniuose cikluose“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – doc. dr. Laima Budzinauskienė, tiriamosios dalies vadovė – prof. Irena Uss-Armonienė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Liepos 1 d. 10 val.
LMTA Centrinių rūmų Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS IR TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Henry Purcell. Dainos iš rinkinio Orpheus Britannicus
Benjamin Britten. Aranžuotos anglų, airių ir prancūzų liaudies dainos
Henry Purcell. Sonata smuikui ir klavyrui g-moll
Benjamin Britten-Henry Purcell. Realizacijos iš rinkinio Orpheus Britannicus
Benjamin Britten. Dainos iš ciklo balsui ir fortepijonui Sechs Hölderlin – Fragmente („Šeši Hölderlino fragmentai“), Op. 61 (ž. F. Hölderlin)
Benjamin Britten. Ciklas balsui ir fortepijonui Winter Words („Žiemos žodžiai“), Op. 52 (ž. T. Hardy)
Benjamin Britten-Henry Purcell. Realizuotas duetas Sound of the Trumpet („Trimito skambesys“)

Solistai: 
Laura Latvaitytė-Zaman (sopranas, Vokietija)
Romanas Kudriašovas (baritonas, Didžioji Britanija)
Viktorija Zabrodaitė (fleita)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS: 
Prof. Donatas Katkus (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Nijolė Ralytė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. Audronė Kisieliūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Martin Boiko (Jazepo Vytuolo Latvijos muzikos akademija)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – dr. Eglė Kižytė-Ramonienė
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Audronė Žiūraitytė

Anotacija

Darbe siekiama atskleisti įvairią Henry’io Purcello (1659–1695) įtaką originaliems Benjamino Britteno (1913–1976) kūriniams, ištirti Britteno-Purcello realizacijas bei jų koreliaciją su originaliais Britteno ciklais balsui ir fortepijonui Winter Words („Žiemos žodžiai“) op. 52 ir Sechs Hölderlin–Fragmente („Šeši Hölderlino fragmentai“) op. 61. Analizuojant pasirinktus kūrinius teoriniu ir interpretaciniu aspektais, dėmesys koncentruojamas į cikliškumo sampratą bei ciklo struktūros vientisumą. Darbe ištirta realizacijų termino semantika ir, remiantis realizacijų palyginimu su rekompozicijos sąvoka, pagrįstas termino tinkamumas Britteno kūriniams, įžvelgta šio reiškinio įtaka pastarojo kompozitoriaus originaliems ciklams balsui ir fortepijonui. Britteno-Purcello realizacijų Orpheus Britannicus bei Britteno ciklų balsui ir fortepijonui Winter Words („Žiemos žodžiai“) op. 52, Sechs Hölderlin – Fragmente („Šeši Hölderlino fragmentai“) op. 61 analizei pritaikyta darbe susietų mikrotematizmo ir intertekstualumo teorijų sintezė. Remiantis semiotinės ištarties kriterijais bei mikrotematinių darinių analizių įžvalgomis lyginamosios analizės būdu tyrinėtos Britteno-Purcello realizacijų interpretacijos. Darbe siekta interpretacijos sampratą susieti su visumine kūrinio architektonika, nubrėžiant mikrotematizmo teorija grindžiamas interpretacijos gaires.

Mariaus Baranausko meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. birželio 29 d. 11 val. LMTA apgintas kompozitoriaus Mariaus Baranausko meno doktorantūros projektas „Gamelano ir simfoninio orkestrų struktūriniai principai ir komponavimo strategijos“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. dr. Rimantas Janeliauskas, tiriamosios dalies vadovas – doc. dr. Mārtiņš Viļums.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Birželio 29 d. 11 val.
LMTA Centrinių rūmų Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS IR TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Trapezium 10 instrumentų
3 Palaiminimai vargonams
Palaiminimai simfoniniam orkestrui
Delta Cephei tamtamui ir violončelei su įgarsinimu
Alrediph tamtamui ir simfoniniam orkestrui (tik partitūra) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS:
Prof. dr. Ričardas Kabelis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Mindaugas Urbaitis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. Vaclovas Augustinas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Rima Povilionienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Martin Boiko (Jazepo Vytuolo Latvijos muzikos akademija)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – prof. Rytis Mažulis
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Antanas Kučinskas

Anotacija

Mariaus Baranausko tiriamasis darbas „Gamelano ir simfoninio orkestrų struktūriniai principai ir komponavimo strategijos“ atskleidžia pagrindinius orkestro, kaip visuminės struktūros principus bei būdingas orkestrinės muzikos komponavimo strategijas. Išryškinami dviejų skirtingų pasaulio muzikos kultūrų – europinio simfoninio orkestro bei Indonezijos gamelano – struktūriniai principai, atskleidžiamos jų tarpusavio sąveikos galimybės, išryškinami skirtingų kultūrų orkestrinio mąstymo sąlyčio taškai, pritaikymo kompozicinėje praktikoje variantai, patikslinami orkestro kriterijai. Darbas remiasi hipoteze, jog egzistuoja universali orkestro struktūros sistema, kurios pagrindu galima apibūdinti skirtingų kultūrų bei skirtingų tipų orkestrus. Todėl, nepaisant europinio ir gamelano orkestrų skirtingumo, šiuo struktūriniu pagrindu įmanoma rezultatyvi jų tarpusavio sąveika komponavimo aspektu. Tiriamajame darbe apibrėžiami pagrindiniai orkestro struktūriniai elementai, sudaromas visuminis orkestro struktūros modelis. Šio modelio pagrindu nagrinėjama struktūrinių elementų sklaida simfoninėje bei gamelano muzikoje, išskiriami ryškiausi orkestrų tipai ir struktūriniai komponavimo principai. Taip pat atskleidžiamos tyrinėjamų orkestrų sąveikos galimybės, darbo autoriaus kūrinio Alrediph analizės pavyzdžiu pademonstruojamas kompozicinis struktūrinių elementų sąveikos aspektas.

Atlikimo ir klausymosi dėsniai

Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai intensyvėjant muzikos atlikimo meno tyrimams, ima rastis ir skirtingos šių tyrimų atmainos. Domimasi muzikos atlikimo mokyklų skirtumais, analizuojamas paskirų asmenybių menas ir jų įtaka bendriesiems atlikimo kultūros procesams, gilinamasi į atlikėjų psichologiją bei fiziologiją, ansamblinio muzikavimo ypatumus, ieškoma bendrybių ir skirtumų įvairių laikotarpių ar regionų atlikimo praktikose ir tendencijose. Viena iš atlikimo meno tyrinėjimų sričių – muzikos atlikimo raiškos ir jos suvokimo tyrimai. Vis dažniau pasitelkdami socialinių bei tiksliųjų mokslų metodus ir žiūros perspektyvas, muzikologai tiria įvairius muzikos atlikimo suvokimo aspektus, tokius kaip emocijų, gestinės atlikėjo raiškos, atliekamos muzikos sudėtingumo ar virtuoziškumo ir kitų atlikimo elementų percepcijos niuansai. Apie tokius tyrimus, atliekamus bendradarbiaujant su koncertinėmis institucijomis, muzikos inovacijų studijų ar tiksliųjų mokslų centrais ir siekiant skvarbiau pažvelgti į atlikėjų ir klausytojų santykius, muzikologė Lina Navickaitė-Martinelli kalbėjosi su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Kauno technologijos universiteto profesoriumi Ryčiu Ambrazevičiumi.

 

Dabartinė pandemijos situacija perkėlė visas mūsų koncertines patirtis į virtualią erdvę. Kaip tai veikia atliekamos muzikos ir, dar svarbiau, atlikimo raiškos (su kuria iš esmės tiesiogiai visai nebekontaktuojame) suvokimą? Turiu pripažinti, kad kai kurie virtualūs koncertai man tapo kone dar stipresne patirtimi kaip tik dėl nuolatinio atlikėjo veido ir rankų priartinimo – šių atlikimo elementų įprastai sėdėdami salėje neturėtume galimybės taip atidžiai sekti. Ką manote apie medijuotą muzikos patyrimą?

Visiškai sutinku. Pandemijos situacija, kad ir kaip būtų keista, pateikė medijavimo įrankių, kuriems skirti dėmesį anksčiau nebuvo ypatingo reikalo. Žvelgiant iš muzikos atlikimo tyrimo pozicijų, čia svarbu, koks yra koncerto ar kitokio muzikinio įvykio perteikimo tikslas medijomis – meno ar „etnografinis“ produktas. Taikant pastarąjį metodą kruopščiai fiksuojamos atlikimo detalės. Turbūt ir pasibaigus pandemijai ieškosime tam tikro balanso tarp „gyvų“ ir „nuotolinių“ muzikos potyrių.

 

Ankstesniuose savo tyrimuose esate išskyręs „atlikimo dėsnius“. Kaip juos apibūdintumėte, kas juos lemia ir kokią savo ruožtu tie dėsningumai daro įtaką muzikos suvokimo procese?

Muzikos atlikimas nuo jo atvaizdo natomis skiriasi įvairiais netikslumais. Kitaip tariant, kaip tik netikslumai, netolygumai ir daro muziką gyvą, tikrovišką. Pavyzdžiui, net stengiantis tiksliai mechaniškai atlikti ritmą, rezultatas vis tiek bus su paklaidomis – pirmiausia dėl trukmės diferencinės ribos (t. y. dėl to, kad maži trukmių skirtumai nėra suvokiami). Tai chaotiški netolygumai, „atlikimo triukšmas“ (angl. performance noise). Tačiau kur kas įdomesni sistemingi netolygumai, kuriuos lemia muzikinis kontekstas, emocija; jie netgi pageidaujami, be jų muzika skambėtų nenatūraliai. Tokie netikslumai išreiškiami „atlikimo dėsniais“ (angl. performance rules). Šie dėsniai – tai gyvam muzikos atlikimui būdingi dėsningi nuokrypiai nuo tikslaus (mechaniško, monotoniško) prototipo, objektyvizuojami konkrečiomis tendencijomis, formulėmis, algoritmais. „Atlikimo dėsniai“ veikia įvairiuose domenuose – laiko, garso aukščio, dinamikos (garso lygio), tembro. Juos gali sąlygoti įvairūs reiškiniai: specifiniai kognityviniai fenomenai (kaip antai vedamojo tono „gravitacija“ link tonikos smuiko, vokalo ir kt. laisvai ar daugmaž laisvai intonuojamoje muzikoje), muzikos atlikimo ar šokio motorika (kaip antai Vienos valso ritmo formulė SLI, angl. Short-Long-Intermediate), emocija (kaip antai padidintas ritmo kontrastingumas siejamas su džiaugsmu, sumažintas – su liūdesiu) ir t. t.

Bene parankiausias objektas „atlikimo dėsniams“ tyrinėti – fortepijono muzika, ypač romantizmo epochos ir ypač ritmikos požiūriu. Taip yra dėl fortepijono garso, matavimų metodikos ir stiliaus ypatybių. Fortepijono garsų atakos trumpos, taigi pakankamai tiksliai išmatuoti garsų trukmes iš garso įrašų nėra sunku. Be to, tokius matavimus galima ir automatizuoti – prie klaviatūros prijungus daviklių sistemą arba (net paprasčiau) naudojant sintezatoriaus klaviatūrą. Romantiniam atlikimui būdingas išraiškingumas suponuoja pakankamai dideles nuokrypių vertes, dėsniai aiškiai artikuliuojami. Todėl nenuostabu, kad tokių tyrimų daugiausia.

Svarbiausia „atlikimo dėsnių“ paskirtis – jie veikia kaip muzikos atlikimo stiliaus „markeriai“ (jeigu jų išraiška, būdinga tam tikram stiliui, pakinta, muzika gali skambėti nenatūraliai, keistai ar net nepriimtinai) ir kaip emocijos komunikavimo įrankiai.

 

Ar savo tyrimuose apsiribojate vakarietiškosios kompozicinės muzikos, o gal tam tikro regiono ar laikotarpio muzikos atlikimu, ar mėginate derinti skirtingas perspektyvas (kaip kad tradicinė vs kompozicinė rimtoji muzika ar šiuolaikinis vs klasikinis repertuaras)? Ar numanote, kad tos skirtingos sritys suponuotų skirtingą atlikėjo ir klausytojo santykį, kitokius suvokimo dėmenis ar būdus?

Pagrindinis mano tyrimų objektas – lietuvių tradicinis dainavimas. Įvairiais aspektais – ir akustiniais, ir psichologiniais, ir šiuolaikinės raiškos, ir praktinės rekonstrukcijos. Tačiau esu patyrinėjęs ir lietuvių tradicinę instrumentinę muziką, ir kitų tautų tradicinę muziką apskritai. Savo tyrimuose remiuosi šiuolaikine pasauline etnomuzikologijos, muzikos akustikos ir ypač muzikos psichologijos žinija ir metodais. Ir akustikos, ir psichologijos tyrimų objektai pasaulyje – dažniausiai vakarietiškosios kompozicinės muzikos reiškiniai. Taigi neišvengiamai remiuosi tokių tyrimų rezultatais kaip atskaitos tašku, tuo pačiu lyginu akademinės ir tradicinės muzikos reiškinius. Randu tų reiškinių universalijas, panašumus ir skirtumus, taip pat ir atlikėjo bei klausytojo santykio aspektu.

 

Ar neteko pastebėti didesnio susidomėjimo atlikėjo-klausytojo sąveikos klausimais ir atlikimo suvokimo niuansais vis labiau plintant meniniams tyrimams? Ar atlikėjai visgi labiau linkę fokusuotis ties sava perspektyva į muzikos atlikimo procesus?

Turbūt yra įvairių atlikėjų. Kaip ir kompozitorių. Vienas polius teigia, kad kompozitoriaus intencijos ir muzikinė kalba turi atitikti klausytojo gebėjimus, muzikinio mąstymo sistemą. Fredas Lerdahlis yra pateikęs visą rinkinį tokių „apribojimų“ kompozitoriui, kuriuos galima laikyti net tam tikromis kompozitoriaus pataikavimo klausytojui gairėmis[1]. Kitame poliuje yra nuostata apskritai nekreipti dėmesio į kompozitoriaus ir klausytojo kontaktą (kompozitorius ir jo muzika „vertingi patys savyje“). Pakoreguojant Lerdahlį, vėliau sutinkama, kad kompozitorius ne tik turi prisitaikyti prie klausytojo; jo misija – ir lavinti klausytoją, t. y., išeiti šiek tiek už klausytojo gebėjimų ribų, jas plėsti, kad ir palengva.

Manau, panašiai yra ir su atlikėjais. Visgi aksioma, kad atlikėjai stengiasi „patikti“ klausytojams, vieni daugiau, kiti mažiau. Apskritai atlikėjo-klausytojo sąveika tikriausiai labiau (statistiškai) domina tuos atlikėjus, kurie susidūrę su meniniais tyrimais, patys juos atlikę.

 

Muzikologija, bent Lietuvoje, vis dar gana retai atkreipia dėmesį į muzikos atlikimą kaip reiškinį, ir čia itin svarbus yra etnomuzikologų bei populiariosios muzikos atstovų vaidmuo – būtent jų tyrimai ir yra betarpiškai susiję gyvai skambančia muzika ir tais, kas ją atlieka. Ką įdomaus šiuo atžvilgiu iš etnomuzikologinės tyrimų tradicijos verta būtų perimti ir akademinės muzikos tyrėjams?

Pirmiausiai pabrėžčiau muzikos psichologijos ir etnomuzikologijos santykio aspektą (beje, šia tema prieš porą metų Routledge leidykla man pasiūlė parašyti monografiją, kuriai vis neatrandu laiko…). Dauguma muzikos psichologijos eksperimentų atliekami vakarietiškos muzikinės kalbos aplinkoje, su vakariečiais klausytojais. Remiantis tokiais eksperimentais nustatyti bendrieji muzikos suvokimo dėsningumai. Tačiau ar iš tikrųjų šie dėsningumai yra bendrieji, universalūs? Gal jie atspindi tik vakarietiškąjį muzikinį mąstymą? Šiuo klausimu grindžiamas tarpkultūrinių muzikos suvokimo tyrimų poreikis. „Kadangi suvokimo ir pažinimo teorijos buvo sumanytos vakarietiškoje aplinkoje ir monokultūroje, psichologijos teorijas būtina įvertinti ir patikrinti kontekstų įvairovėje“; „prieraišumas prie vakarietiškojo mąstysenos modelio slopino teorinius ir empirinius ieškojimus, kaip muzika kuriama, atliekama, suvokiama, naudojama ir išmokstama įvairiose kultūrinėse aplinkose“[2].

Muzikos atlikimas – vienas iš muzikos psichologijos tyrimo objektų. Taigi suvokimo reiškinių tradicinėje muzikoje tyrimai gali reikšmingai prisidėti atskleidžiant universalius ir lokalius (būdingus tam tikroms muzikinėms kultūroms) muzikos suvokimo ir tuo pačiu atlikimo dėsnius.

Kita vertus, muzikos psichologija etnomuzikologijai savo ruožtu gali pasiūlyti solidų empirinių tyrimo metodų rinkinį, kuris padėtų patvirtinti ar paneigti jos teorijas. Pavyzdžiui, galima nustatyti, kada etnomuzikologinės interpretacijos atitinka nagrinėjamą muzikinę kalbą, o kada tėra „klausos apgaulių“, kylančių iš kategorinio suvokimo, eminių sistemų sandūros ir pan., padarinys.

Šiaip jau tiriant muzikos atlikimą gerokai prisidėtų aktyvesnis klasikinės akademinės muzikologijos, etnomuzikologijos ir muzikos psichologijos sričių bendradarbiavimas.

 

Šiais laikais daug tyrimų projektų ar mažesnės apimties iniciatyvų vykdoma bendradarbiaujant su koncertinėmis įstaigomis, įvairiomis kultūros organizacijomis ar šiaip gali būti klasifikuojami kaip taikomieji, reikminiai tyrimai. Ar manytumėte, kad tai neišvengiamas kelias norint suartinti praktiką su tyrimais ir pasiekti to, kad mokslinių tyrimų rezultatai duotų daugiau naudos visuomenei ar, tarkime, muzikos bendruomenei?

Tikrai taip. Aišku, nereikia turėti iliuzijų, kad tokie tyrimai kažkaip kolosaliai pakeis muzikos bendruomenės ar net visos visuomenės santykį su muzika. Manau, trūksta ne tiek tokių tyrimų, kiek jų rezultatų viešinimo. Tai jau mokslo populiarinimo sfera ir bėdos. Gal mažiau to trūksta muzikos bendruomenės atveju – tai ypač prastai prieinama plačiajai visuomenei. Galiu pasakyti iš savo etnomuzikologijos bokšto: kad ir kaip būtų gaila, plačiosios visuomenės (net iš dalies ir folklorinės „subkultūros“) samprata apie tradicinę muziką ir tradicinę kultūrą apskritai yra siaubingai lėkšta. Mūsų elito influencerių žinios ir refleksija apie tradicinę muziką baigiasi ties klumpakojais ir vyžomis. Aišku, tai pačių etnomuzikologų kaltė.

 

Pokalbis parengtas vykdant mokslininkų grupių projektą „Muzikos atlikimo raiškos suvokimas. Tarpkultūriniai aspektai ir lietuviškasis atvejis“ Nr. S-MIP-19/49 / F16-503, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos.

[1] Lerdahl, Fred (1992). Cognitive constraints on compositional systems. Contemporary Music Review, 6(2): 97–121.

[2] Stevens, Catherine J. (2012). Music perception and cognition: A review of recent cross-cultural research. Topics in Cognitive Science, 4: 653–667.

Loretos Vaskovos meno doktorantūros projekto gynimas

2019 m. gruodžio 18–19 d. LMTA bus ginamas teatro režisierės Loretos Vaskovos meno doktorantūros projektas „Dokumentinis teatras: verbatim kūrimo būdai“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – doc. Yana Ross, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Gruodžio 18 d., trečiadienį, 18 val. 
LMTA Balkono teatre (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS 

PROGRAMA
Dokumentiniai spektakliai:
„Personalas“
„Šimtas metų vaikystės“
„Supeherojai“ (neviešintas)
„Ramybės stotelės“

Gruodžio 19 d., ketvirtadienį, 10 val.
LMTA Juozo Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ:
Prof. Nelė Klimienė-Savičenko (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Aidas  Giniotis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Doc. Zane Kreicberga (Latvijos kultūros akademija)
Doc. dr. Ramunė Balevičiūtė-Liugienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. Rasa Vasinauskaitė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – prof. Darius Meškauskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Anotacija

Tiriamajame darbe „Dokumentinis teatras: verbatim kūrimo būdai“ nagrinėjama viena iš labiausiai paplitusių dokumentinio teatro formų – verbatim. Teatro režisieriai, aktoriai ir dramaturgai tokio tipo spektaklius kuria remdamiesi asmenų interviu, susijusiais su gvildenama tema. Ši forma atsirado XX a. 8-tajame dešimt. Anglijos periferiniame „Viktorijos“ teatre (angl. Victoria Theatre). XXI a. verbatim sąvokos apibrėžimo ribos išsiplėtė, o forma pakito. Pavyzdžiui, atsirado naujas vaidybos būdas: ausinukų verbatim (angl. headphone – verbatim) arba savarankiška muzikinė kryptis.
Daugumoje kritikos darbų, susijusių su verbatim forma, trūksta šiuolaikinės įvairovės analizės. Dėl šios priežasties tyrimo objektu pasirinktos verbatim pjesės ir darbe „Dokumentinis teatras: verbatim kūrimo būdai“ išskirti ir apibūdinti penki pagrindiniai verbatim pjesių tipai: grynasis, negrynasis, mišrusis, semi-verbatim, quasi-verbatim. Jie išnagrinėti remiantis darbo autorės sukurtomis pjesėmis „Personalas“ (2016), „Šimtas metų vaikystės“ (2018) ir patirtimi, įgyta įvairiose tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse bei stažuotėse.

Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Jurgio Aleknavičiaus meno doktorantūros projekto gynimas

2019 m. gruodžio 11–12 d. LMTA bus ginamas pianisto Jurgio Aleknavičiaus meno doktorantūros projektas „Fortepijono mokyklos samprata, raida ir įtaka nūdienos atlikimo meno paradigmoms“.

Kūrybinės dalies vadovas – prof. Jurgis  Karnavičius, tiriamosios dalies vadovas – prof. habil. dr. Leonidas Melnikas, konsultantė – doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

2019 m. gruodžio 11 d., trečiadienį, 19 val. 
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA
F. Schubert – Sonata c-moll, D958
M. Ravel – Ciklas „Atspindžiai“
S. Prokofiev – Sonata Nr. 7 B-dur

2019 m. gruodžio 12 d., ketvirtadienį, 14 val.
LMTA Juozo Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ:
Prof. Rūta Rikterė

TARYBOS NARIAI:
Prof. Birutė Vainiūnaitė
Dr. Julian Hellaby
Prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė
Prof. dr. Audronė Žiūraitytė

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – Prof. Sergej Okruško
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė

Anotacija

Fortepijono mokykla – tai istoriškai besikeičiantis ir besivystantis reiškinys, kurio centrinė figūra yra atlikėjas, siekiantis suvokti ir savo atlikimu perteikti kompozitoriaus muzikiniame tekste įprasmintas kūrybines idėjas.

Tiriant mokyklų įtaką nūdienos atlikimo paradigmoms, koncentruojamasi į tris esmines paradigmas: konceptualiąją, vokalinę ir koloristinę. Šių paradigmų tyrimas leidžia pasiaiškinti reikšmingus klausimus: kuo remiantis galima išskirti ir susisteminti kūrinių interpretavimo praktikas; kokį vaidmenį šiame procese vaidina atlikėjo asmeninės savybės, aplinka bei mados prioritetai; ar pedagoginė genealogija leidžia įžvelgti būdingiausius fortepijono mokyklos bruožus; kokią įtaką atlikėjo interpretacijai daro kompozitorių kūrybinis stilius, konkrečios šalies kultūra ir estetinės vertybės? Šių aspektų analizė padeda atsakyti į pagrindinį šiame darbe gvildenamą klausimą – kaip ir kodėl susiformavo minėtos atlikimo meno paradigmos.

Ugnės Antanavičiūtės-Kubickienės meno doktorantūros projekto gynimas

2019 m. gruodžio 11–12 d. LMTA bus ginamas pianistės (kamerinis ansamblis) Ugnės Antanavičiūtės-Kubickienės meno doktorantūros projektas „Atlikimo darna mišrios sudėties ansambliuose“.

Kūrybinės dalies vadovė – doc. dr. Indrė Baikštytė, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

2019 m. gruodžio 11 d., trečiadienį, 17.30 val. 
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Carl Reinecke (1824–1910) – Trio klarnetui, altui ir fortepijonui A-dur, op. 264 (1903). Dalys:
Moderato (Allegro)
Intermezzo (Moderato)
Legende (Andante)
Finale (Allegro moderato) 
Ugnė Giedraitytė (g. 1984) – „Au-dessus“ balsui, klarnetui, altui ir fortepijonui (Kūrinio premjera, 2019)
Leo Smit (1900–1943) – Trio klarnetui, altui ir fortepijonui (1938)
Sergej Prokofjev (1891–1953) – Uvertiūra Hebrajų temomis klarnetui, styginių kvartetui ir fortepijonui c-moll, Op. 34 (1919)

2019 m. gruodžio 12 d., ketvirtadienį, 10 val.
LMTA Juozo Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS:
Prof. Rimantas Armonas

TARYBOS NARIAI:
Prof. Jurgis  Karnavičius
Dr. Julian Hellaby
Prof. habil. dr. Leonidas Melnikas
Prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – prof. Audronė Pšibilskienė
Meno projekto tiriamosios dalies – doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli

Anotacija

Ugnės Antanavičiūtės-Kubickienės tiriamasis darbas „Atlikimo darna mišrios sudėties ansambliuose“ atskleidžia kintantį požiūrį į ansamblį ir  išryškina atlikimo problemas, sietinas su fundamentalia darnos kategorija. Tyrimui plėtoti pasirinkta probleminė perspektyva atveria specifinių atlikimo užduočių, trikdžių, gebėjimų ir galimybių kompleksą. Darnos paradigma faktiškai aprėpia visus būtinus aspektus, reikalingus tiek atlikimui, tiek ir ansamblinio muzikavimo analizei bei vertinimui. Tiriamojo darbo tikslas yra atskleisti mišraus ansamblio proceso specifiką ir trikdžius, ansamblinės darnos kategoriją nagrinėjant ekspresijos ir sinchronizacijos aspektais. Ekspresijos ir sinchronizacijos aspektai išryškina ansamblio atlikimo ypatumus, apimančius ne tik ekspresyvų atlikimą (garso kokybė, tembras, dinamikos įvairovė ir t. t.), vertikalų ansamblio sutapimą, bet ir kelių žmonių užmojį bei galimybes bendradarbiauti, komunikuoti, siekti emocinio kelių žmonių sambūvio. Tyrime buvo jungiami du retai kartu nagrinėjami ekspresijos ir sinchronizacijos dėmenys. Darbo plėtotei buvo svarbi muzikologijos, atlikimo studijų ir meninių tyrimų prieigų bei praktinės patirties sąveika, taip pat darbo autorės-pianistės-ansamblių narės praktinės įžvalgos. Darbe pateikiamas autorės sukurtas originalus ansamblio narių komunikavimo modelis ir jo taikymo praktikoje analizė.

Giedrės Žarėnaitės-Molenaar meno doktorantūros projekto gynimas

2019 m. gruodžio 10–11 d. LMTA bus ginamas smuikininkės Giedrės Žarėnaitės-Molenaar meno doktorantūros projektas „Smuikininko funkcijų kaita griežiant solo ir ansambliuose: atlikimo ir komunikacijos aspektai“.

Kūrybinės dalies vadovė – prof. Ingrida Armonaitė-Galinienė, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli, konsultantė – prof. dr. Rūta Lipinaitytė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

2019 m. gruodžio 10 d., antradienį, 17 val. 
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA:
Arvo Pärt – Fratres
Wolfgang Amadeus Mozart – Styginių kvartetas Nr. 17, K.458
Sergei Prokofiev – Sonata smuikui ir fortepijonui Nr. 2, Op. 94a

ATLIKĖJAI:
Ramunė Grakauskaitė (smuikas)
Monika Augulytė (altas)
Gintarė Kaminskaitė (violončelė)
Simona Zajančauskaitė (fortepijonas)
Sebastiaan Molenaar (mušamieji)

2019 m. gruodžio 11 d., trečiadienį, 10 val.
LMTA Juozo Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS:
Prof. Petras Radzevičius

TARYBOS NARIAI:
Prof. Jonas Tankevičius
Dr. Julian Hellaby
Prof. habil. dr. Leonidas Melnikas
Prof. dr. Rima Povilionienė

RECENZENTAI:
Meno projekto kūrybinės dalies – doc. Gediminas Dačinskas
Meno projekto tiriamosios dalies – prof dr. Audronė Žiūraitytė

Anotacija

Giedrės Žarėnaitės-Molenaar tiriamojo darbo tema – „Smuikininko funkcijų kaita griežiant solo ir ansambliuose: atlikimo ir komunikacijos aspektai“. Inspiracija tyrimui tapo ta aplinkybė, kad griežimas smuiku solo gana reikšmingai skiriasi nuo muzikavimo ansambliuose ir orkestruose. Priklausomai nuo ansamblio sudėties ir paties smuikininko pozicijos (pavyzdžiui, styginių kvartete) muzikas privalo išnaudoti skirtingus smuikavimo aspektus, atsižvelgti į ansamblinio muzikavimo psichologiją. Šiame tiriamajame darbe persipinant meninės praktikos, muzikos atlikimo studijų ir sociologijos mokslo aspektams bei tyrimo metodams, jis tampa tarpdisciplininio meninio tyrimo pavyzdžiu, kurio tikslas – ištirti smuikininko solisto ir smuikininko kaip ansamblio nario profesinės veiklos techninius, socialinius bei atlikėjiškus ypatumus, pagrindžiant smuikininko polifunkcionalumo bei tam tikrų psichologinių žinių, veikiančių meninės veiklos rezultatą, būtinumą.

 

Iliustracijai panaudotas Majos Djokic paveikslo Violinists fragmentas.

Juliano Hellaby paskaita-koncertas „Fortepijoninio atlikimo subjektas“

Gruodžio 10 d. 13 val. LMTA J. Karoso salėje (Gedimino pr. 42) meninių tyrimų paskaitą-koncertą surengs pianistas ir tyrėjas iš Jungtinės Karalystės, monografijų apie atlikimo meną autorius dr. Julianas Hellaby.

FORTEPIJONINIO ATLIKIMO SUBJEKTAS

Topoi (topic) kaip „muzikinio diskurso subjekto“ idėja pirmąsyk pasirodė Leonardo Ratnerio knygoje Klasikinė muzika: ekspresija, forma ir stilius (1980), o kartu su topoi radosi ir pagreitį įgavo savita muzikinės reikšmės teorija. Vėlesnieji autoriai, kaip antai Raymond’as Monelle’is (2000, 2006) pakreipė šią teoriją semiotine linkme ir praplėtė Ratnerio XVIII a. žiūros tašką romantiniu laikotarpiu – dar kiek vėliau juo pasekė Kofi Agawu (2009) ir Janice Dickensheets (2012). Monelle’is fragmentiškai užsiminė ir apie topoi XX bei XXI amžių muzikoje. Be to, apie topoi naudojimą XX a. kompozitorių kūryboje šiek tiek rašė Walteris Frischas (2008) ir Johanna Frymoyer (2017).

Tačiau esminis laikotarpis, kuriame tarpsta didžioji dalis topoi teorijos – XVIII a. Pažymėtina, kad netgi itin išsamiame Oxfordo topoi teorijos vadove (Oxford Handbook of Topic Theory, 2014) menkai aptariamas bet kuris kitas repertuaras, išskyrus klasicistinį laikotarpį, o su topoi susijęs atlikimas apskritai paminėtas tik probėgšmomis (trijuose skyriuose nagrinėjama Mozarto muzikos interpretacija). Tad šios paskaitos tikslas – praplėsti stilistinio ir semantinio tematizmo studijas, įvertinant, kaip atlikimas gali atspindėti numanomą topoi buvimą įvairių stilių ir laikotarpių muzikoje.

Pianistinėje praktikoje stilistinių ir semantinių konceptų suvokimas gali nulemti interpretacinius pasirinkimus, ypač jei tematika nėra įvardyta kūrinio ar jo dalies pavadinime (pvz., Menuetas G-dur), tačiau atrandama stambesniame kūrinyje, kaip antai sonatoje ar baladėje. Pvz., valso topoi identifikavimas Chopino Baladėje ar medžioklės topoi – klasikinės sonatos dalyje suteiks interpretacinių įžvalgų, kurios atsispindės atlikime.

Paskaitoje Fortepijoninio atlikimo subjektas bus nagrinėjami topoi ir interpretacijos sąryšiai, skambės Juliano Hellaby atliekama C. P. E. Bacho, W. A. Mozarto, F. Chopino, M. Balakirevo ir Johno Irelando muzika. Bus siekiama atsakyti į klausimą, kaip semantinio subjekto suvokimas informuoja platesnį interpretacinį žvilgsnį ir suponuoja galimus atlikimo modelius.

Paskaita vyks anglų kalba.

Juliano Hellaby knygos

Julian Hellaby (PhD) – britų pianistas ir tyrėjas, muzikos interpretacijos ir fortepijoninio atlikimo specialistas. Žymaus britų pianisto Deniso Matthews mokinys, fortepijono studijas baigė Londono Karališkojoje muzikos akademijoje. Kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas koncertavo Europoje, Azijoje, Vidurio Rytuose ir Pietų Afrikoje, įrašė keletą CD, surengė rečitalius Londono Wigmore Hall, Purcell Room ir St Martin-in-the-Fields, dėstė Koventrio universitete ir Londono muzikos koledže. J. Hellaby yra dviejų monografijų prestižinėse leidyklose autorius: Reading Musical Interpretation (Ashgate, 2009) ir The Mid-Twentieth-Century Concert Pianist: An English Experience (Routledge, 2018).

Maloniai kviečiame!

 

HARPS patirtis – meninių tyrimų renginiuose Olandijoje ir Portugalijoje

LMTA meninių tyrimų ir atlikimo studijų platformos HARPS veikla, LMTA tyrėjų patirtis ir institucijos plėtra meninių tyrimų srityje tampa vis labiau pastebima ir vertinama tarptautiniuose kontekstuose. 2019 m. spalio 29–lapkričio 4 d. HARPS vadovė, Mokslo centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Lina Navickaitė-Martinelli buvo pakviesta skaityti plenarines (keynote) paskaitas dviejuose tarptautiniuose meninių tyrimų renginiuose.

Spalio 29 d. Leidene vyko Karališkosios Hagos konservatorijos rengiama kasmetinė menininkų tiriamųjų darbų vadovų studijų diena. Konservatorijoje vykdomus meninius tyrimus ir magistro studijas kuruojantys administracijos atstovai pristatė magistrantūros studijų programos pokyčius ir su tuo susijusius lūkesčius, buvo aptariamos plagiato problemos. Tiriamųjų darbų vadovai pasidalijo konkrečiomis jiems kylančiomis problemomis, kurios buvo aptariamos ir sprendžiamos į atskiras grupeles suskirstytų studijų dienos dalyvių. Visi Hagos konservatorijoje ginami tiriamieji darbai yra talpinami į skaitmeninį Tyrimų katalogą (didžioji šios tarptautinės meninių tyrimų duomenų bazės dalis yra viešai prieinama https://www.researchcatalogue.net/) – buvo pristatomos naudojimosi juo plonybės.

Studijų dienos metu kasmet skaitoma viena plenarinė paskaita – šiemet tai buvo dr. Linos Navickaitės-Martinelli paskaita apie meno verbalizavimo problemas „The Relevance of the Play-Write: Scripts and Narratives of Artistic Research in Higher Education“. Remiantis AEC Polifonia projekto meninių tyrimų darbo grupės parengtu vadovu (Polifonia Handbook „Perspectives on 2nd cycle Programms in Higher Music Education: Combining a Research Orientation with Professional Relevance“) ir asmenine vadovavimo menininkų tyrėjų darbams patirtimi, paskaitoje buvo aptarta magistrantūros studijų sąsajų su meno doktorantūra svarba ir bendresnės meninių patirčių virsmo metodologiškai pagrįstu tekstu problemos.

Spalio 30 – lapkričio 3 d. Aveiro universiteto Komunikacijos ir menų katedroje vyko 3-asis meninių tyrimų simpoziumas „Hands-on Research“. Šio simpoziumo išskirtinumas – paraleliai vykstantys atskirų instrumentų „Hands-on…“ simpoziumai, skirti konkretesnės tematikos – fleitos, gitaros, chorinio dainavimo ir kt. – pranešimams ir koncertiniams pasirodymams. Šiųmečiame „Hands-on Piano“ simpoziume savo meninius tyrimus pristatė pianistas, LMTA meno daktaras Motiejus Bazaras (paskaita-rečitalis „Rethinking Habits of Practicing through Nicolas Slonimsky Thesaurus Of Scales And Melodic Patterns and Jerry Bergonzi Inside Improvisation series“) ir koncertmeisterė, LMTA meno licenciatė Agnė Jurkūnienė (pranešimas „Art and Craft: Synthesis and Differentiation in Pianist-Accompanist Activities“). Lina Navickaitė-Martinelli lapkričio 3 d. „Hands-on Piano“ skaitė plenarinę paskaitą apie socialinį atlikėjų angažuotumą ir šiuolaikines medijas „Fingers on the Pulse: Contemporary Pianist as a Public Figure“.

Aveiro universitete veikianti informacinė meninių tyrimų platforma IMPAR (International Meetings and Publications on Artistic Research), tarsi portugališkas HARPS atitikmuo – sparčiai kylanti meninių tyrimų terpė. Jos iniciatyva organizuojami meninių tyrimų renginiai, leidžiamas internetinis žurnalas IMPAR International Journal for Artistic Research in Music.