Nauji muzikos kontekstai – nauji klausytojai?

LMTA mokslo centro vyresnioji mokslo darbuotoja, HARPS koordinatorė ir mokslininkų grupių projekto „Muzikos atlikimo raiškos suvokimas. Tarpkultūriniai aspektai ir lietuviškasis atvejis“ vadovė Lina Navickaitė-Martinelli 2019 m. liepos 1–8 dienomis viešėjo Šefildo universiteto (JK) Atlikėjo ir publikos tyrimų centre SPARC (Sheffield Performer and Audience Research Centre). Profesorės Stephanie E. Pitts įkurtas 2010-aisiais ir nuo tol kuruojamas SPARC atliepia stiprų Šefildo universiteto muzikologijos profilį muzikos psichologijos tyrimuose. Pagrindinės šio tyrimų centro veiklos sritys – empiriniai meno patirties, gyvo atlikimo, klausytojų įtraukos, atlikėjų ir klausytojų santykio, muzikinės, socialinės ir asmeninės publikos patirties įvairiame kontekste tyrimai.

Stažuotės metu buvo pasinaudota galimybe išklausyti liepos 3–5 d. vykusios pirmosios Menų publikos tyrimų konferencijos (Audience Research in the Arts Conference, ARITA), kurią organizavo SPARC kartu su Tarptautiniu scenos menų publikos tyrimų tinklu (International Network for Audience Research in the Performing Arts, iNARPA), moksliniu žurnalu Cultural Trends ir labdaros organizacija The Audience Agency, pranešimus. Konferencijoje dalyvavę muzikos, teatro, meno vadybos ir psichologijos ekspertai užtikrino dinamišką tarpdisciplininę kritinės refleksijos erdvę, o pranešimų tematika aprėpė publikos patirtis, įtraukos ir plėtros problemas, vietos ir erdvės reikšmę, medijuotą meno patyrimą, klausytojo kaip eksperto ir kitus klausimus.

Konferencijoje pranešimus skaitė tokie muzikos atlikimo studijų ir muzikos psichologijos grandai kaip Ericas F. Clarke’as (Oksfordo universitetas) ir Johnas Sloboda (Londono Guildhallo muzikos ir dramos mokykla), kurių tyrimai pastaruoju metu krypsta prie klasikinės muzikos klausytojų ir atlikėjų patirčių analizės. Įdomu tai, kad plenarinės (keynote) paskaitos ARITA konferencijoje visgi atiteko ne šiems muzikologijos guru, bet šiuo metu vykdomų mokslininkų grupių projektų, JK paprastai finansuojamų Menų ir humanitarinių mokslų tarybos (Arts and Humanities Research Council, AHRC), pristatymui. Konferencijos organizatorės, SPARC mokslo darbuotojos Stephanie E. Pitts ir Sarah M. Price pristatė tarpinius nuo 2017 m. vykdomo didžiausio JK kokybinio šiuolaikinio meno vartotojų tyrimo „Suprantant šiuolaikinių menų publiką“ (Understanding Audiences for the Contemporary Arts) rezultatus. Teatro srities menininkų ir mokslininkų komanda pristatė savotišką meta-tyrimą „Šiuolaikinės fėjos“ (Modern Fairies) – teatro menininkai jame vykdė meninį tyrimą, o šį savo ruožtu dar analizavo mokslininkai. Ryškus daugelio konferencijoje pristatytų projektų bruožas – taikomasis tyrimų pobūdis, glaudžiai bendradarbiaujant su JK ir kitur veikiančiomis meno ir kultūros organizacijomis. Žinoma, dėmesį visuomet patraukia ir profesionaliai atlikta itin netikėtų tyrimo objektų analizė, kaip antai vienas paskutiniųjų konferencijoje girdėtų pranešimų – multimodalinis animacinio filmo „Frozen“ žiūrovų (buvo tirtos dvi vaikų grupės iš vieno Danijos miesto prestižinio rajono ir iš nepasiturinčių, dažnai imigrantų šeimų terpės) percepcijos tyrimas.

Parengta vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą (sutarties Nr. S-MIP-19/49 / F16-503) mokslininkų grupių projektą „Muzikos atlikimo raiškos suvokimas. Tarpkultūriniai aspektai ir lietuviškasis atvejis“.

HARPS surengė trečiąjį „Doctors in Performance“ festivalį-konferenciją

2018 m. rugsėjo 4–6 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko III tarptautinis muzikos atlikimo meninių tyrimų festivalis-konferencija „Doctors in Performance“ (DIP). Pirmasis DIP vyko 2014 m. Suomijoje, Helsinkio menų universiteto Sibeliaus akademijoje, antrasis – 2016 m. Airijos Karališkojoje muzikos akademijoje (Dublinas).

Trio Claviola renginio atidaryme

Trečiojo „Muzikuojančių daktarų“ festivalio dalyvių kiekis ir geografinė aprėptis gerokai pranoko pirmuosius du. Šis unikalus akademinis renginys, kurio dėmesio centre yra muzikos atlikimo praktika grįsti mokslo ir meno tyrimai, šiemet subūrė dalyvius iš 22 pasaulio šalių: Latvijos, Airijos, Suomijos, Belgijos, Italijos, Australijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Estijos, Norvegijos, Ispanijos, Švedijos, Lenkijos, Vengrijos, Austrijos, Brazilijos, Serbijos, Prancūzijos, Pietų Afrikos, Malaizijos. Vienuolika dalyvių atstovavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijai. Rugsėjo 4 ir 5 d. kviestines paskaitas skaitė viena ryškiausių pasaulio muzikos atlikimo studijų figūrų, muzikologas ir pianistas prof. dr. Johnas Rinkas (Kembridžo universitetas) ir lietuvių kompozitorius, dirigentas, Lietuvos ansamblių tinklo įkūrėjas Vykintas Baltakas (LMTA, Mastrichto konservatorija).

Prof. John Rink (Kembridžo universitetas)

Keturiose paralelinėse sekcijose nuskambėjo 72 tyrimų rečitaliai, paskaitos-koncertai ir atlikimo meno tyrėjų pranešimai. Beveik pusė iš devyniasdešimties renginio dalyvių turi mokslo arba meno daktaro laipsnį, likusieji – mokslo arba meno doktorantai.

Kompozitorius Vykintas Baltakas (LMTA)

Trečiąjį „Doctors in Performance“ organizavo LMTA meninių tyrimų ir atlikimo studijų platforma HARPS (vadovė doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli). Organizuojant renginį bendradarbiauta su svarbiausiomis tarptautinėmis meninius tyrimus vykdančiomis institucijomis ir bendruomenėmis: DIP 2018 lankėsi Kembridžo universiteto (JK), Orfėjo meninių tyrimų instituto, Antverpeno konservatorijos (Belgija), Katalonijos aukštosios muzikos mokyklos (ESMUC), Norvegijos muzikos akademijos, Estijos muzikos ir teatro akademijos meno doktorantūros mokyklų atstovai. Konferencijos partneriai – Helsinkio menų universiteto Sibeliaus akademija, Airijos Karališkoji muzikos akademija ir Londono Karališkoji muzikos akademija – atsiuntė į DIP 2018 gausias savo delegacijas, renginį organizuojant aktyviai prisidėjo šioms institucijoms atstovaujantys DIP iniciatyvinio komiteto nariai.

DIP iniciatyvinis komitetas

Kviestinės DIP 2018 paskaitos ir LMTA Muzikos inovacijų studijų centre vykusios sekcijos buvo gyvai transliuojamos MiSC LMTA YouTube kanalo paskyroje. Visos renginio prezentacijos buvo nufilmuotos ir sudarys virtualų „Doctors in Performance“ archyvą – DIP 2018 skaitytų pranešimų pagrindu bus išleista internetinė meninių tyrimų publikacija. Renginio nuotraukų galeriją rasite HARPS galerijoje.

Martyno Aleksos ir Martyno Ambrazo nuotr.

Vytauto Giedraičio meno doktorantūros projekto gynimas

2018 m. birželio 25-26 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas klarnetininko Vytauto Giedraičio meno doktorantūros projektas „Prancūzų klarneto mokyklos recepcija ir įtaka šiuolaikinei pučiamųjų instrumentų kultūrai Lietuvoje“.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas  – prof. Algirdas Budrys,  tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

 
Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas
2018 m. birželio 25 d. 18 val.
Juozo Karoso salė  (Gedimino pr. 42, Vilnius)

 
KŪRYBINĖS DALIES  PROGRAMA  

1. O. Balakauskas „Swingy Line 2“ klarnetui, altui ir fortepijonui
2. N. Paganini/Delécluse Kaprisas Nr. 5 klarnetui solo
3. J. Widmann „Fantasie“ klarnetui solo
4. C. Debussy „Première Rhapsodie“ klarnetui ir fortepijonui
5. F. Poulenc Sonata klarnetui ir fortepijonui

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas
2018 m. birželio 26 d. 10 val.
Juozo Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius
 
 
MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS:
 
Prof. habil. dr. Leonidas Melnikas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, socialiniai mokslai, sociologija 05S)

TARYBOS NARIAI:
Prof. Algirdas Vizgirda (LMTA, muzika W300, pučiamieji instrumentai)
Prof. Petras Vyšniauskas, LMTA, muzika W300, pučiamieji instrumentai)
Prof. habil. dr.(hp) Gražina Daunoravičienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra 03H, muzikologija
Doc. Guntis Kuzma (Jāzepo Vītolio Latvijos muzikos akademija, muzika, pučiamieji instrumentai)
 

RECENZENTAI: prof. dr. Robertas Beinaris (LMTA, muzika, pučiamieji instrumentai); doc. dr. Judita Žukienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).
 

Anotacija

XX a. antrojoje pusėje lietuvių klarneto tradicijoje įvyko esminiai pokyčiai, kuriuos lėmė prancūzų sistemos instrumentų sklaida Lietuvoje ir Prancūzijos muzikinės kultūros poveikis nacionalinės pučiamųjų instrumentų tradicijos atsinaujinimui. Klarneto mokyklų formavimasis yra neatsiejamas nuo instrumento evoliucijos, ir tai nulėmė mokslinio tyrimo struktūrą. Aptariama prancūzų klarneto mokykla: ištakos, technologinės inovacijos ir garso estetika, klarneto evoliucija ir svarbiausi instrumento technologiniai pokyčiai, nagrinėjama klarneto konstrukcija, evoliucijos laikotarpis (XVIII-XIX a.), nurodomi klarnetininkų ir kompozitorių bendradarbiavimo pavyzdžiai, padarę įtaką klarneto progresui, vožtuvėlių konstrukcijos ypatumai, klarneto repertuaro plėtra ir pokyčiai. Taip pat pateikiama prancūzų klarneto mokyklos unikalumo ir specifikos analizė, tiriama prancūziška klarneto estetika, stilius, repertuaras ir solo de concours išskirtiniai bruožai. Kritiškai analizuojama prancūziškos tradicijos sklaida ir įtaka A. Budrio išplėtotai lietuvių klarneto mokyklai. Darbe gvildenamas klarnetininko A. Budrio studijų Prancūzijoje laikotarpis, koncertinė, pedagoginė, menotyros straipsnių analizių ir prancūziškos klarneto sistemos sklaida Lietuvoje. Analizuojama lietuvių klarnetininkų Olivier Messiaeno „Kvarteto laiko pabaigai“ interpretacijų specifika ir šio monumentalaus kūrinio lietuviškos interpretacijos tradicija. Nagrinėjamas darbo autoriaus atliktas lietuviškas repertuaras, aptariami lietuvių kompozitorių ir darbo autoriaus bendradarbiavimo rezultatai. Apžvelgiamos klarneto naujų išraiškų šiuolaikiniuose kūriniuose panaudojimo galimybės įvertinant sąsajas su prancūzų muzikine tradicija ir jos galimo poveikio aspektus.

Rūtos Vosyliūtės meno doktorantūros projekto gynimas

2018 m. birželio 5-6  dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas dainininkės Rūtos Vosyliūtės meno doktorantūros projektas „Fiksuoto ir nefiksuoto muzikinio teksto santykis italų baroko vokalinėje muzikoje: teorija ir atlikimo praktika“

Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – prof. Sigutė Stonytė, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp.) Gražina Daunoravičienė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2018 m. birželio 5 d. 19 val.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Didžioji renesansinė salė (Katedros a. 4)

Baroko muzikos koncerto „Dramma da Capo“ programa:

A.Vivaldi oratorija Juditha Triumphans (1716), arija Matrona inimica

N. Porpora opera Angelica (1720), arija Bella diva d‘amor

L. Vinci opera Semiramide riconosciuta (1729), arija In braccio a mille furie

N. Jommelli opera L‘Olimpiade (1761), arija Superbo di me stesso

A. Scarlatti opera Penelope la casta (1696), arija Piu’ non credo

L. Vinci opera La Rosmina fedele (1725), arija Vuol tornare

L. Leo opera Demofoonte (1735), arija Se tutti i mali miei

A. Scarlatti opera Griselda (1720), arija Figlio tiranno

G. M. Orlandini opera Nero (1723), arija Muore il cigno

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2018 m. birželio 6 d. 10 val.
LMTA Juozo Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ:

Prof. Asta Krikščiūnaitė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika W300, dainavimas)

TARYBOS NARIAI:  

Prof. dr. Audronė Žiūraitytė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra 03H, muzikologija)

Prof. dr. Jonas Bruveris (humanitariniai mokslai, menotyra 03H, muzikologija)

Doc. Liudas Norvaišas (LMTA, muzika W300, dainavimas)

Romina Basso (Pezaro G. Rossini valstybinė konservatorija, muzika, dainavimas)

RECENZENTĖS: dr. Saulė Šerytė (LMTA, dainavimas), doc. dr. Laima Budzinauskienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra  muzikologija)

Anotacija

Rūtos Vosyliūtės tiriamojo darbo tema – „Fiksuoto ir nefiksuoto muzikinio teksto santykis italų baroko vokalinėje muzikoje: teorija ir atlikimo praktika“ – baroko muzikoje atskleidžia dalinai arba nepilnai notografiškai fiksuoto muzikinio teksto fenomeną. Šiame darbe remiamasi moderniais XX a. tekstologijos mokslo tyrimais, iškeliančiais naują požiūrį į tekstą – kaip ženklais fiksuojamą notografiją ir muzikos akustinę formą. Siekiama susisteminti ir aktualiai interpretuoti italų baroko fiksuoto ir nefiksuoto muzikinių tekstų techniškąsias instrukcijas, atskleisti ir įprasminti vokalinės technikos sąsajas su verbalinio teksto, afektų teorijos, retorinių situacijų sąlygotumu bei kritiškai įvertinti baroko atlikimo praktikos teorijų autorių bei atlikėjų-virtuozų įsteigtas improvizacinio meno tradicijas vokalinės technikos raidos požiūriu. Tyrimų tikslas – istorinių baroko vokalinės technikos šaltinių studijų pagrindu atskleisti arijos da capo, kaip fiksuoto ir nefiksuoto XVII a. pabaigos – XVIII a. italų muzikinio teksto, specifiškumą. Šio žanro vystymosi etapų pagrindu siekiama išanalizuoti vokalinės ornamentikos – trumpųjų ir ilgųjų vokalinių pagražinimų – kaitą. Tyrimo metu buvo keliamas tikslas transkribuoti skirtingų italų kompozitorių įvairius afektus išreiškiančias arijas da capo.

Olgos Lapinos meno doktorantūros projekto gynimas

2018 m. birželio 4-5 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas teatro režisierės Olgos Lapinos meno doktorantūros projektas „IMPROVIZACIJA KAIP KŪRYBINĖ STRATEGIJA SPEKTAKLIO KŪRIMO PROCESE“

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – doc. Oskaras Koršunovas, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Ramunė Balevičiūtė-Liugienė

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2018 m. birželio 4 d. 18 val.

Muzikos inovacijų studijų centras (Gedimino pr. 42, Vilnius)

KŪRYBINĖS DALIES PROGRAMA

Spektaklis “Фабрика слов” (“Žodžių fabrikas”), Valstybinis akademinis V. Majakovsio teatras (Maskva, Rusija), 2015

Spektaklis “Apie baimes”, Valstybinis jaunimo teatras, 2017

Spektaklis “Kodas: HAMLET”, Lietuvos rusų dramos teatras, 2016

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2018 m. birželio 5 d. 10 val.
Vargonų auditorija (316) (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS:

Prof. Vytautas Anužis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, teatras ir kinas W400, vaidyba)

TARYBOS NARIAI

Prof. Aidas Giniotis (LMTA, teatras ir kinas W400, teatro režisūra)

Prof. dr. Rasa Vasinauskaitė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra 03H, teatrologija)

Prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (LMTA, humanitariniai mokslai, filologija 04H)

Tomasz Ciesielski (Lodzės universitetas, Lodzės muzikos akademija, teatras, vaidyba)

RECENZENTĖS: prof. Nelė Klimienė-Savičenko (LMTA, teatras ir kinas, vaidyba), prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, teatrologija)

Anotacija

Tiriamajame darbe yra analizuojama improvizacija, suvokta ne tik kaip aktorinė technika, bet ir kaip specifinis kūrybinis režimas bei visavertė kūrybinė strategija, susijusi su visais spektaklio kūrimo proceso dalyviais ir leidžianti atsirasti naujoms teatro formoms. Toks santykis su tyrimo objektu yra būdingas žaidybiniam teatro modeliui, todėl tyrimas remiasi žaidybiškumo samprata ir improvizacijos kaip žaidimo atributo principais. Improvizacijos apraiškos yra nagrinėjamos aktorių ugdymo, kūrybos, repetavimo strategijų, atlikimo ir spektaklio formos kontekstuose. Su improvizacija kaip atlikimo forma yra susijęs ir kitas tyrime analizuojamas teatro dėmuo – interaktyvumas. Interaktyvumo ir improvizacijos sampynos yra nagrinėjamos naujų teatro formų kontekste, kai improvizacija yra identifikuojama ne tik kaip vaidybos technika, bet ir kaip interaktyvi žiūrovo sąveika su spektaklio erdve. Tyrimas siekia identifikuoti ir praktiškai pritaikyti improvizacijos dėsnius netradicinėse ir tarpdisciplininėse teatro formose, pasitelkiant imersines strategijas bei vizualiųjų menų metodus.

Improvizacijos kaip kūrybinės strategijos efektyvumą tyrime siekta ištirti trijuose skirtinguose spektakliuose: „Žodžių fabrikas“ (pagal A. de Lestrade apsakymą „Didysis žodžių fabrikas“, Valstybinis akademinis V. Majakovskio teatras, 2015), „Apie baimes“ (pagal aktorių istorijas, Valstybinis jaunimo teatras, 2017) ir „Kodas: HAMLET“ (pagal W. Shakespeare’o pjesę „Hamletas“, Lietuvos rusų dramos teatras, 2016). Kiekviename iš išvardytų spektaklių improvizacija buvo naudojama skirtinguose kūrybinio proceso etapuose: spektaklio „Žodžių fabrikas“ kūrybiniame procese, kuriame naudojami tradiciniai repeticijų metodai, siekta įtraukti improvizaciją į teksto analizę bei režisūrinės spektaklio formos kūrimą; spektaklio „Apie baimes“ kūrimo procese, paremtame dokumentinio teatro bei kolektyvinės kūrybos principais, improvizacija pasireiškė kaip dramaturgijos paieškos instrumentas; spektaklyje „Kodas: HAMLET“, kuris reprezentuoja imersinio teatro formatą, improvizacija atsiskleidė kaip atlikimo forma bei spektaklio erdvės ir santykių su žiūrovais dėmuo.

EPARM konferencija Porto aukštojoje muzikos ir scenos menų mokykloje

Š. m. kovo 22-24 dienomis Porto aukštojoje muzikos ir scenos menų mokykloje (ESMAE) įvyko aštuntoji Europos muzikos meninių tyrimų platformos (EPARM) konferencija, kasmet sukviečianti menininkus tyrėjus į pagrindinį Europos aukštųjų muzikos mokyklų ir konservatorijų asociacijos (AEC) meninių tyrimų renginį. Šiųmetės EPARM konferencijos tema buvo „Žaidimas/grojimas kaip bendras meninių tyrimų ir menų mokymo vardiklis: refleksija, žinios ir jų perteikimas“ (“Playing” as a common ground for artistic research and teaching arts – reflection, knowledge and knowledge transfer). Tris dienas paralelinėse sekcijose buvo skaitomi 22 menininkų tyrėjų pranešimai, plenarinės paskaitos ir 130-ties konferencijos dalyvių diskusijos aktualiausiais muzikos srities meninių tyrimų klausimais.

Kasmetinius EPARM renginius organizuoja centrinis AEC biuras ir tarptautinė EPARM darbo grupė, kurios nare pernai praėjusi AEC atranką tapo LMTA HARPS vadovė doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli. Nuo 2017 m. EPARM darbo grupę sudaro septyni įvairių Europos aukštųjų muzikos mokyklų ir meninių tyrimų institutų atstovai:

• Peter Dejans – pirmininkas (Orfėjo institutas);
• Kevin Voets (Antverpeno Karališkoji konservatorija / Antverpeno Artesis Plantijn universiteto koledžas);
• Henrik Frisk (Karališkasis Stokholmo muzikos koledžas);
• Leonella Grasso Caprioli (Vičencos „A. Pedrollo“ konservatorija);
• Stephen Broad (Karališkoji Škotijos konservatorija);
• Lina Navickaitė-Martinelli (Lietuvos muzikos ir teatro akademija);
• Matthias Hermann (Štutgarto aukštoji muzikos mokykla).

AEC EPARM 2018 buvo surengtas kartu su HARMOS festivaliu ir ICMuC 2018: Tarptautine kamerinės muzikos konferencija. 2019-ųjų EPARM konferenciją numatoma surengti Rumunijoje, Cluj miesto Gheorghe Dima muzikos akademijoje.

Kvietimas teikti tezes: „Doctors in Performance“ 2018

2018 m. rugsėjo 4–6 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks III muzikos atlikimo ir meninių tyrimų festivalis konferencija „Doctors in Performance“ (liet. „Muzikuojantys daktarai“). Tai – akademinis renginys, kurio dėmesio centre yra muzikos atlikimas ir su juo susiję meniniai tyrimai. Pirmasis „Muzikuojančių daktarų“ festivalis konferencija buvo surengtas Helsinkio menų universiteto Sibeliaus akademijoje 2014 m. rugsėjo 4–5 d. Antrasis įvyko 2016 m. rugsėjo 8–9 d. Karališkojoje Airijos muzikos akademijoje Dubline. 2018-ųjų festivalį konferenciją „Muzikuojantys daktarai“ organizuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meninių tyrimų ir atlikimo studijų platforma HARPS.

Kviestiniai renginio pranešėjai – viena ryškiausių muzikos atlikimo studijų figūrų, muzikologas ir pianistas prof. dr. JOHNAS RINKAS (Kembridžo universitetas) ir lietuvių kompozitorius, dirigentas, Lietuvos ansamblių tinklo įkūrėjas prof. VYKINTAS BALTAKAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mastrichto konservatorija). Meninius tyrimus doktorantūros ir podoktorantūros lygmenimis vykdantys muzikos atlikėjai šiame renginyje gali savo tyrimus pristatyti rečitaliais, paskaitomis-koncertais ir skaitydami pranešimus. Galimos pasirodymo formos: 40 min. rečitalis (+ 10 minutės diskusijai), 40 min. paskaita-koncertas (+ 10 minutės diskusijai) ir 20 min. konferencijos pranešimas (+ 10 minutės diskusijai). Konferencijos kalba – anglų. Tezių laukiame adresu harps@lmta.lt iki 2018 m. balandžio 1 d.

Kvietimą teikti tezes pasirodymams-pranešimams, renginio programą ir kitą informaciją rasite HARPS platformos interneto puslapyje anglų k.: https://harps.lmta.lt/en/events/doctors-in-performance/. Dėl papildomos informacijos kreipkitės į dr. Liną Navickaitę-Martinelli adresu harps@lmta.lt.

Ritos Mačiliūnaitės-Dočkuvienės meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. gruodžio 19–20 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas kompozitorės Ritos Mačiliūnaitės-Dočkuvienės meno doktorantūros projektas „Muzikinės naracijos komponavimo būdai postdraminiame teatre“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Mindaugas Urbaitis, tiriamosios dalies vadovas – prof. dr. Antanas Kučinskas, konsultantė – prof. dr. Rasa Vasinauskaitė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. gruodžio 19 d. 17 val.
MUZIKOS INOVACIJŲ STUDIJŲ CENTRAS (Gedimino pr. 42, Vilnius)

PERKLAUSOS PROGRAMA

Rita Mačiliūnaitė-Dočkuvienė (1985)

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. gruodžio 20 d. 10 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. dr. Ričardas Kabelis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, kompozicija);

TARYBOS NARIAI: prof. Vaclovas Augustinas (LMTA, muzika, kompozicija), prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), doc. Hans Peter Stubbe Teglbjærg (Danijos Karališkoji muzikos akademija, muzika, kompozicija), prof. dr. Audronė Žiūraitytė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija);

RECENZENTAI: doc. dr. Ramūnas Motiekaitis (LMTA, muzika, kompozicija), doc. dr. Judita Žukienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija

Darbe išskiriama ir analizuojama postdraminio teatro kryptis (autorė ją įvardija postdraminiu muzikinės naracijos teatru (toliau – PMNT)), pasižyminti muzikinio diskurso viršenybe, kuriai būdingas draminio teksto arba jo nuoseklumo atsisakymas. Čia kalbama apie teatro kryptį, susiformavusią iš muzikinių įvykių teatralizacijos, kurioje išplėstas muzikinis diskursas suponuoja naują muzikinės spektaklio partitūros prasmę. PMNT siejamas su draminio naratyvo muzikalizavimu arba naujo muzikinio naratyvo / diskurso, būdingo postdraminiam teatrui, sukūrimu. Darbe nustatyta, jog muzikinė naracija gali būti sukomponuota kompozitoriaus, kuriama repeticijų metu, atlikimo-komunikacijos procese ir pasitelkus aktoriaus / muzikanto balso galimybes, judesius, gestus, lokacijos pasikeitimus, erdvės ypatumus, o taip pat veikiama papildomų veiksnių (garso efektų, medijos technologijų) bei žiūrovų suvokimo.

Tyrimo objekto pasirinkimą lėmė ne vien naujų teatro reiškinių susiformavimas ir muzikos, kaip vieno iš lygiaverčių teatro meno elementų, iškilimas bendrajame teatro kontekste, bet ir asmeninis autorės interesas bei kūrybinė veikla. Kadangi autorės, – kaip teatro kompozitorės, – praktinės veiklos objektas yra tapatus šio darbo objektui – ji atlieka tyrimą atstovaudama tiek mokslinei, tiek meninei / praktinei pusėms ir tyrimo kontekste įgyja dalyvaujančios stebėtojos vaidmenį. Muzika darbe tyrinėjama naratologiniu aspektu, tačiau ne dėl siekio ją priartinti prie literatūros, o dėl joje egzistuojančių naratyvinių konstravimo principų. Kūrinių analizė vykdoma trimis etapais:
1. Išskiriamos dvi muzikinio komponavimo kategorijos: (1) komponavimas garsiniais elementais; (2) teatrinių elementų muzikalizavimas);
2. Kategorijos, siekiant detalios komponavimo būdų analizės, pagal esminius priemonių požymius, suskaidomos į smulkesnes grupes;
3. Aptariamas naratyvinio diskurso bruožų komponavimas muzikiniame lygmenyje.

Iliustracija – Olgos Lapinos spektaklis „Kodas: HAMLET“, Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Aistės Bružaitės meno doktorantūros projekto gynimas

Gruodžio 14 ir 15 dienomis „Organum“ koncertų salėje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas kanklininkės Aistės Bružaitės meno doktorantūros projektas „XX a. pab.–XXI a. pr. koncertinių kanklių repertuaro pokyčiai ir šiuolaikinės atlikimo tendencijos“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – prof. Lina Naikelienė, tiriamosios dalies vadovė – prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė, konsultantės – prof. Rūta Rikterė ir doc. dr. Laima Budzinauskienė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. gruodžio 14 d. 18 val.
ORGANUM KONCERTŲ SALĖ (J. Basanavičiaus g. 26, Vilnius)

KONCERTO „KONCERTINĖS KANKLĖS. MUZIKA ŠIANDIEN“ PROGRAMA

I dalis
Vaida Striaupaitė-Beinarienė (1977) – Vandens atspindžiai (2017, fortepijonui/kanklėms, Aistės Bružaitės transkripcija įgarsintoms kanklėms solo, premjera)
Matti Kontio (1984) – Ką kalba bažnyčios varpai? / Mitä soivat kirkonkellot? (2002, kantelėms, transkripcija kanklėms solo)
Valerij Kikta (1941) – „Mirštantis kentauras“ iš Diptiko apie Bourdelle skulptūras / “Умирающий Кентавр” из Диптиха по скульптурам Бурделя (1972, arfai, transkripcija kanklėms solo);
„Vaiduokliškas vežimėlis“ iš siuitos Nuo Ossijos / “Призрачная колесница Кухулина“ из сюиты Из Оссиана (1968, arfai, transkripcija kanklėms solo)
Kira Maidenberg (1985) – Nuo Kirkės iki Charibdės / От Цирцеи к Харибде (2010, kanklėms solo)
Kristine Ojala (1973) – 4 žaidimai / 4 spēles (2000, kuoklėms, transkripcija kanklėms solo)

II dalis
Lukrecija Petkutė (1988) – Religare (2010, smuikui, kanklėms, fagotui ir kontrabosui, premjera)
Albertas Navickas (1986) – aš ilgai stovėsiu ant kranto, o tu vis plauksi upe (2010, smuikui, įgarsintoms kanklėms, fagotui ir kontrabosui, premjera)
Alexander Ryndin (1962) – Mokytojo žodis / Magister verba (2017, smuikui, kanklėms ir violončelei, premjera)
Šarūnas Nakas (1962) – Paveikta moteris (2017, kanklių rinkiniui ir pučiamųjų grupei, premjera)

Atlikėjai: Aistė Bružaitė (kanklės, įgarsintos kanklės, autentinės kanklės), Ingrida Rupaitė-Petrikienė (smuikas), Tomas Ramančiūnas (violončelė), Donatas Bagurskas (kontrabosas), Darius Stoskeliūnas (fagotas), Lietuvos kariuomenės orkestras (vadovas ir dirigentas Egidijus Ališauskas)

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. gruodžio 15 d. 9.30 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Vytautas Tetenskas (Klaipėdos universiteto Menų akademija, muzika, birbynė);
TARYBOS NARIAI: prof. Vaclovas Augustinas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, kompozicija), Wilfried Scharf (Antono Brucknerio muzikos, teatro ir šokio universitetas, muzika, citra), prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), , prof. dr. Audronė Žiūraitytė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija);
RECENZENTĖS: doc. dr. Vytautė Markeliūnienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), doc. Aušrelė Juškevičienė (LMTA, muzika, kanklės).

Anotacija
XX a. pabaigoje koncertinių kanklių repertuaras smarkiai kito. Profesionalėjant kanklininkių atlikimo mokyklai, vis daugiau kompozitorių susidomėjo šiuo lietuvišku instrumentu bei savo kūryboje išreiškė inovatyvias (neįprastas kanklių muzikos atlikėjams ir klausytojams) idėjas. Darbe pasirinktas nagrinėti kanklių ir kamerinių ansamblių (kurių sudėtyje yra koncertinės kanklės) repertuaras, jo ypatumai ir kaita XX a. pab. – XXI a. pr. laikotarpyje, analizuojami originalūs kanklių kūriniai, apžvelgiama jų istorinė raida, gilinamasi į instrumento specifiką, atlikimo technines galimybes ir grojimo būdų įvairovę. Išskiriami svarbiausi ir ryškiausi soliniai kūriniai koncertinėms kanklėms, pristatomi jų autoriai. Atskirai analizuojamas „klasikinis“ ir šiuolaikinis kanklių repertuaras, jo pokyčiai ir dabartinės kūrimo tendencijos. Pateikiamas tyrimas (ir jo rezultatai), kurio metu buvo apklausti Lietuvos kompozitoriai ir muzikologai, kad būtų nustatytos bendrosios koncertinių kanklių galimybių įžvalgos, įvertinta jų padėtis šiuolaikiniame profesionaliosios muzikos kontekste. Darbe detaliai pristatomi ir klasifikuojami koncertinių kanklių atlikimo būdai, sudaryta lentelė, kurioje susisteminti tradiciniai ir netradiciniai grojimo koncertinėmis kanklėmis būdai, pateikiami jų pavyzdžiai ir žymėjimo ženklai. Atskirai apžvelgiamas kankliavimas naujomis įgarsintomis kanklėmis, kurios jau sulaukė didelio kompozitorių susidomėjimo ir įsitvirtino profesionaliosios šiuolaikinės muzikos kontekste. Darbe pateikiama informacija ir apie lietuviškoms kanklėms giminingus užsienio šalių instrumentus, bandoma įžvelgti tam tikrų sąsajų atlikimo srityje. Nagrinėjamos naujausios su atlikimu sietinos kūrinių koncertinėms kanklėms tendencijos, išskiriant pagrindinius niuansus, sunkumus, su kuriais tenka susidurti atlikėjui. Analizuojami keturi šiuolaikiniai koncertinių kanklių repertuaro kūriniai (E. Medekšaitės „Pjesė G.r.“, V. Germanavičiaus „Sningant magnolijų žiedais“, K. Maidenberg „От Цирцеи к Харибде“, Š. Nako „Paveikta moteris“), išsiskiriantys naujomis idėjomis ir originaliais atlikimo būdais.

Paulės Gudinaitės meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. birželio 12–13 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas koncertmeisterės Paulės Gudinaitės meno doktorantūros projektas „Soneto interpretacija XX a. kamerinėje vokalinėje muzikoje: žodis–garsas, partitūra–atlikimas“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – prof. Irena Uss-Armonienė, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. birželio 12 d. 18:30 val.
DIDŽIOJI SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

KONCERTO PROGRAMA

Franz Schubert (1797–1828) – Sonett II („Sonetas II”) D. 629 balsui ir fortepijonui, ž. F. Petrarca (v. A. W. Schlegel); Sonett III („Sonetas III”) D. 630 balsui ir fortepijonui, ž. F. Petrarca (v. J. Diederich-Gries)
Hugo Wolf (1860–1903) – Vokalinis ciklas Drei Gedichte von Michelangelo („Trys Michelangelo dainos”) bosui ir fortepijonui, ž. M. Buonarroti (v. W. Robert-Tornow)
Tadeusz Baird (1928–1981) – Vokalinis ciklas Cztery sonety miłosne („Keturi meilės sonetai”) baritonui ir orkestrui (fortepijonui), ž. W. Shakespeare (v. M.  Słomczyński)
Onutė Narbutaitė (1956) – Vokalinis ciklas Sonnet à l‘Amour („Sonetas meilei”) aukštam balsui ir fortepijonui, ž. O. Milosz
Benjamin Britten (1913–1976) – Vokalinis ciklas Seven Sonnets of Michelangelo („Septyni Michelangelo sonetai”) tenorui ir fortepijonui, ž. M. Buonarroti

Solistai: Mindaugas Zimkus (tenoras), Giedrius Prunskus (baritonas)
Koncertą veda muzikologė Aistė Valentaitė

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. birželio 13 d. 14 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ – prof. Ramutė Vaitkevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, koncertmeisteris);

TARYBOS NARIAI: prof. Jurgis Karnavičius (LMTA, muzika, fortepijonas), prof. Erik Battaglia (Turino Giuseppe’s Verdi valstybinė konservatorija, muzika, koncertmeisteris), prof. habil. dr. Leonidas Melnikas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), doc. dr. Rima Povilionienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija);

RECENZENTĖS: doc. Audronė Kisieliūtė (LMTA, muzika, koncertmeisteris), doc. dr. Laima Budzinauskienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija

XIII amžiuje sukurtas ir iki šių dienų poetinei fantazijai iššūkį teikiantis sonetas literatūros srityje yra viena rafinuočiausių ir sudėtingiausių poetinės kūrybos formų. O muzikoje kaip žanras ar forma specialiau neišskiriamas sonetas yra retas, nedidelę kamerinės vokalinės muzikos dalį sudarantis, reiškinys.

Tiriamajame darbe, pasitelkiant šiam meno tyrimui sukurtą, ekfrazės ir intersemiotinio vertimo teorinę prieitį jungiantį, teorinį modelį, kompoziciniu (kūryba / kompozitoriaus tekstas) ir interpretaciniu (atlikimas / performatyvus tekstas) aspektais analizuojami literatūrinio soneto poetiniu pagrindu sukurti XX a. kamerinės vokalinės muzikos kūriniai. Naudojantis istoriniu, aprašomuoju, analitiniu, lyginamuoju, kritiniu mokslinės literatūros, kompleksiniu muzikos kūrinių ir empiriniu muzikos įrašų analizės metodais siekiama atskleisti literatūrinio soneto muzikinių interpretacijų (kūryba ir atlikimas) kaip vertimo praktikos ypatumus žanriniu, istoriniu ir kultūriniu aspektais. Vertimo teoriniame kontekste nuosekliai atskleidžiant soneto interpretacinę grandinę (žodis–garsas, partitūra–atlikimas), koncentruojamasi į kultūrinės interpretacijos požiūriu ypatingus kompozitoriaus Benjamino Britteno sukurtus du vokalinius ciklus: „Septyni Michelangelo sonetai“ tenorui ir fortepijonui op. 22, ž. M. Buonarroti (1940), ir „Šventieji Johno Donne’o sonetai“ aukštam balsui ir fortepijonui op. 35, ž. J. Donne’o (1945), išryškinamos juose kompozitoriaus ir atlikėjų naudotos makro- ir mikrostruktūrų vertimo strategijos.