Eglės Juciūtės meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. birželio 21–22 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas fleitininkės Eglės Juciūtės meno doktorantūros projektas „XVIII–XXI a. fleitos vibrato: kontekstai ir interpretacijos“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – doc. Ilzė Urbanė, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Laima Budzinauskienė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. birželio 21 d. 16 val.
DIDŽIOJI SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

KONCERTO PROGRAMA

André Jolivet (1905–1974) – Chant de Linos fleitai ir fortepijonui
Carl Reinecke (1824–1910) – Koncertas fleitai op. 283
Jurgis Juozapaitis (1942) – Afroditė fleitai solo
Antanas Kučinskas (1968) – Užburtoji fleita fleitai ir juostai
Andrius Maslekovas (1985) – Incantation of the Freezing Haze fleitai solo

Koncertmeisterė – Lina Šatkutė

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. birželio 22 d. 10 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Algirdas Budrys (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, klarnetas);

TARYBOS NARIAI: prof. dr. Rytis Ambrazevičius (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Juozas Rimas (LMTA, muzika, obojus), prof. Vilnis Strautinš (Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija, muzika, fleita), prof. dr. Audronė Žiūraitytė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija);

RECENZENTAI: doc. dr. Robertas Beinaris (LMTA, muzika, obojus), doc. dr. Kamilė Rupeikaitė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija

Šiandieniniuose fleitininkų atlikimuose neretai pasigendame suplanuoto, apmąstyto vibrato: jis dažnai neapskaičiuotas, neatitinkantis stilistikos, tam tikros kūrinio auros. Fleita unikali tuo, jog, grojant šiuo instrumentu, atlikėjas turi pats formuoti oro srovės plotį ir kryptį, nėra jokio pūstuko, kurio pagalba oras būtų valdomas. Vibrato – tai oro pulsavimu išgaunamas muzikos kalbos elementas, atliekamas siekiant pagyvinti skambesį, suintensyvinti crescendo, suteikti ilgai tęsiamai natai prasmės, ekspresijos, intensyvumo. Atlikime ir muzikos pedagogikoje dažnai nelygiavertės būna kokybiško garso ir muzikalumo paieškos: besimokantieji tiesiog negali išreikšti savo įvaizdžių muzika dėl nepakankamos technikos, siaurų garso spektro galimybių. Siejant tai su prasmingo vibrato paieškomis, galima teigti, kad įvairūs dirbtiniai garso „purtymai“ dažniau kenkia atlikėjams nei padeda; labai svarbu išlaikyti kokybišką, lygų, tinkamą garsą ir nemaskuoti jo silpnumo ar nestabilumo vibrato. Vibrato taip pat gali būti išgaunamas lūpomis ar skruostais, tačiau šie metodai nėra pageidaujami. Taisyklingas gilus kvėpavimas, jaučiant diafragmos raumenis, oro srovės greitis, plotis bei kryptis itin svarbu vibrato išgavimui, nes tai lemia garso stiprį, tembrą. Vibrato yra unikalus muzikos kalbos elementas, neatsiejama fleitos skambesio dalis. Žymiausi fleitininkai dažniausiai atsisako vibrato tik tada, kai tą lemia sąmoningas muzikinis sprendimas. Įtaigaus, paveikaus vibrato naudojimas turėtų būti sinonimas saikingam vibrato.

Jono Jurkūno meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. birželio 13–14 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas kompozitoriaus Jono Jurkūno meno doktorantūros projektas „Apie akusmatiškumą. Neregimo garso apraiškos XX–XXI a. muzikos komponavimo kontekstuose“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – doc. dr. Ričardas Kabelis, tiriamosios dalies vadovas – doc. dr. Mārtiņš Viļums. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. birželio 13 d. 17 val.
MUZIKOS INOVACIJŲ STUDIJŲ CENTRAS (Gedimino pr. 42, Vilnius)

PERKLAUSOS PROGRAMA

Jonas Jurkūnas (1978)

Robotai ir žiedlapiai fortepijonui ir simfoniniam orkestrui (2016) – 26:00
100 pavasarių klarnetui, altui ir fortepijonui (2014) – 9:00
Du karveliai folkloro ansambliui ir simfoniniam orkestrui (2015) – 8:30
Savadarbis smulkaus gintaro vėrinys, paverstas skaičiais (angliškais) mišriam chorui (2015) – 4:30
Panko. Belaukiant Godo juostai (2017) – 2:30 (ištrauka)
Šilelis juostai (2015) – 2:30 (ištrauka)
Senų pažiūrų tema juostai (2014) – 2:30 (ištrauka)
Temporarily. Letter to Charles 4 balsams ir simfoniniam orkestrui (2013) – 4:00 (ištrauka)

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. birželio 14 d. 10 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Vaclovas Augustinas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, kompozicija);

TARYBOS NARIAI: prof. dr. Kerri Kotta (Estijos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Rytis Mažulis (LMTA, muzika, kompozicija), prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Mindaugas Urbaitis (LMTA, muzika, kompozicija);

RECENZENTAI: doc. dr. Ramūnas Motiekaitis (LMTA, muzika, kompozicija), prof. dr. Antanas Kučinskas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija

Darbe tyrinėjama neregimo garso fenomeno esminė savybė – akusmatiškumas ir jos ypatumai, bei atspindžiai konceptualioje kūrybinėje plotmėje. Akusmatiškumas – tai garso ir vaizdo tarpusavio santykio laipsnis. Garso regimybės aspektu padalintos muzikinės teritorijos žymi dvi atskiras ir sunkiai tarpusavyje kontaktuojančias akustiškumo ir elektroniškumo paradigmas. Šių paradigmų koncepcija sugretinama su J.–J. Nattiez (1990) suformuluotais trimis totalaus muzikos fakto (poietiniu, neutraliu ir esteziniu) lygmenimis. Akusmatiškumo pėdsakai aptariami istoriniais ir tarpdalykiniais aspektais: Pitagoras, krikščionybė, XX. a. pr. manifestai, pokaris, kino garso teorija (M. Chion 1994), Nejaukos Slėnis (M. Mori 1970).

Modeliuojamos trys hipotetinės akusmatiškumo ašys, hierarchiškai viena kitai pavaldžios ir susietos grįžtamuoju ryšiu. Akusmatiškumo ašių pagalba analizuojami elektroniškumo paradigmai priskirtini šiuolaikinės muzikos pavyzdžiai įskaitant ir asmeninę kūrybą.

Darbe teigiama, jog akusmatiškumo bruožai gali reikštis visomis ašimis, daugeliu semantinių sluoksnių vienu metu, savitai formuodami vertikalų ir hierarchinį muzikinio kūrinio būties ažūrą.

Elzės Gudavičiūtės meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. birželio 13–14 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas aktorės Elzės Gudavičiūtės meno doktorantūros projektas „Režisieriaus Gintaro Varno aktorių ugdymo principai: studijų proceso tikslai ir rezultatai (2005–2009)“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Jonas Vaitkus, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. balandžio 12 d. 18 val.
JAUNIMO TEATRAS (Arklių g. 5, Vilnius)
Zuzanės vaidmuo Gintaro Varno režisuotame spektaklyje „Pabaigos ugnis“.

2017 m. birželio 13 d. 18.30 val.
LIETUVOS NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS (Gedimino pr. 4, Vilnius)
Maros vaidmuo Jono Vaitkaus režisuotame spektaklyje „Apreiškimas Marijai“.

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. birželio 14 d. 14 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Vytautas Anužis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, teatras ir kinas, vaidyba);

TARYBOS NARIAI: prof. Aidas Giniotis (LMTA, teatras ir kinas, teatro režisūra), prof. Mara Kimelė (Latvijos kultūros akademija, teatras ir kinas, teatro režisūra), prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (LMTA, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija), prof. dr. Rasa Vasinauskaitė (LMTA, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, humanitariniai mokslai, menotyra, teatrologija);

RECENZENTĖS: doc. Nelė Savičenko-Klimienė (LMTA, teatras ir kinas, vaidyba), doc. dr. Ramunė Balevičiūtė-Liugienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, teatrologija).

Anotacija

Tiriamajame darbe įvertinama režisieriaus-pedagogo Gintaro Varno darbo specifika lietuviškos aktorių ruošimo mokyklos ir profesionalios teatro scenos kontekste: įvardijami režisieriaus G. Varno aktorių ugdymo principai, analizuojami Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijų proceso metu (2005–2009) pedagogo iš(si)kelti mokymo tikslai ir nustatomi studentų pasiekti rezultatai. Įvardyta ugdymo metodika vertinama remiantis studijų metais kolektyvinės kūrybos principu sukurtais diplominiais spektakliais „Žvaigždžių kruša“ (2007) ir „Dekalogas“ (2008). Siekiant giliau atskleisti tolimesnius ugdymo metodikos rezultatus profesionalioje scenoje, įvertinamas vaidybos studijas baigusių devynių G. Varno studentų ir režisieriaus-pedagogo tolesnis kūrybinis bendradarbiavimas 2009–2016 m. sukurtuose spektakliuose bei šių G. Varno išugdytų aktorių pasiekimai ir meninė raiška kitų Lietuvos teatro ir kino režisierių darbuose. Darbo eigoje atvejo studijos metodiniai nurodymai naudojami kaip kompleksinio tyrimo dalis ir derinami su giluminio interviu, lyginamuoju istoriniu bei įvairių šaltinių lyginamosios analizės metodais.

G. Varno kūryba šiuolaikiniame Lietuvos teatro lauke – akivaizdi ir iki šiol tebesitęsianti valingų, aktyvių ir atsakingų teorinių bei praktinių teatro meno tyrimų eiga. Šio tiriamojo darbo naujumo aspektą teatro meno ir teatrologijos mokslo kontekste pagrindžia siekis pirmą kartą ištirti ir apibrėžti G. Varno vykdomo aktorių ugdymo specifiką, įvertinti pasiektus būsimų vaidybos meno specialistų akademinio išsilavinimo rezultatus. Darbe suformuluoti teiginiai gali būti pravartūs tolesniems tyrimams, kitų Lietuvos režisierių-pedagogų aktorių ugdymo metodikų analizėms. Kartu su šio darbo pagrindiniu tekstu teatro istorijos archyvui išlieka ir prieduose pateiktas išsamus kiekvieno G. Varno mokinio, 2009 m. vaidybos bakalauro studijas baigusio aktoriaus, požiūris į patirtą aktorinės meistrystės ugdymo metodiką ir savo mokytojo taikytų pedagoginių principų reikšmę, kuri užfiksuota išsamiuose interviu apie studijų metus.

Virginijos Unguraitytės Levickienės meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. birželio 12–13 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas pianistės Virginijos Unguraitytės Levickienės meno doktorantūros projektas „M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec ir Besacas eskizai: redagavimo teorija ir praktika“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Zbignevas Ibelgauptas, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Laima Budzinauskienė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. birželio 12 d. 17 val.
DIDŽIOJI SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)
KONCERTO PROGRAMA

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) – Preliudai VL 256, VL 257
Trys preliudai viena tema VL 269, VL 270, VL 271
Variacijų ciklai Sefaa Esec, Besacas
Fuga b-moll VL 345
Stasys Vainiūnas (1909–1982) – Rauda
Julius Andrejevas (1942–2016) – Estampas
Aleksandras Skriabinas (1872–1915) – Sonata Nr. 5, op. 53

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. birželio 13 d. 10 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Jurgis Karnavičius (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, fortepijonas);

TARYBOS NARIAI: prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. dr. Kerri Kotta (Estijos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Sergejus Okruško (LMTA, muzika, fortepijonas), Rokas Zubovas (M. K. Čiurlionio namai, muzika, fortepijonas);

RECENZENTĖS: dr. Gabrielė Kondrotaitė (LMTA, muzika, fortepijonas), prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija

Muzikos kūrinių redagavimas – vienas pagrindinių muzikos teksto rengimo leidybai procesų, kurio eigą ir rezultatą lemia individualūs redaktoriaus sprendimai. Remiantis W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, F. Chopino, E. Griego, G. Mahlerio, Ch. Iveso kūrinių redagavimo procesus tyrinėjusių muzikologų (E. G. Heinemanno, Ch. A. Georgiou, J. R. Browno, H. W. Hitchcocko, N. Zahlerio, F. Bouwmano  ir kt.) įžvalgomis, pastebėta, kad tų pačių kūrinių teksto pateikimas skirtinguose leidiniuose varijuoja. Autentiškai kompozitoriaus užrašytas kūrinio tekstas paprastai yra prieinamas tik autorinių rankraščių arba faksimilių pavidalu.

Tiriamojo darbo problema yra M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec ir Besacas urteksto publikacijų parengimas. 1904–1905 m. M. K. Čiurlionio sukurti ciklai ne tik žymi vėlyvojo, modernia muzikos kalba grindžiamo kūrybos laikotarpio pradžią, bet ir atspindi M. K. Čiurlionio rankraščių dešifravimo problemiškumą – kūriniai užrašomi paskubomis ir beveik visada tik juodraštyje. M. K. Čiurlionio Sefaa Esec ir Besacas autografo eskiziškumas nulėmė sudėtingą šių kūrinių redagavimą. Iki šiol ciklus publikavę redaktoriai (Stasys Šimkus, Jadvyga Čiurlionytė, Vytautas Landsbergis, Dorothea Eberlein, Darius Kučinskas, Rokas Zubovas) variacijų tekstą interpretavo labai įvairiai, todėl atsirado net keletas skirtingų Sefaa Esec ir Besacas variantų.

Šiame darbe pirmą kartą atliekamas išsamus M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec ir Besacas rankraščių bei visų publikuotų redakcijų palyginimas, atskleidžiantis esmines M. K. Čiurlionio kūrinių fortepijonui redagavimo tendencijas ir galimas perspektyvas. Tiriamojo darbo tikslas – remiantis pasaulinėje redagavimo praktikoje įsitvirtinančiomis teorinėmis kūrinių redagavimo tendencijomis bei publikuotų M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec ir Besacas redakcijų pavyzdžių analize, parengti naujas, kuo artimesnes autentiškam kompozitoriaus rankraščiui variacijų Sefaa Esec ir Besacas urteksto versijas ir jas atlikti (garso įrašai ir nauji variacijų urtekstai pateikiami darbo prieduose).

Motiejaus Bazaro meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. birželio 11–12 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas pianisto Motiejaus Bazaro meno doktorantūros projektas „Neakademinės muzikos atlikimo praktikų taikymas pianisto lavinime“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Petras Geniušas, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. birželio 11 d. 18 val.
DIDŽIOJI SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)
KONCERTO PROGRAMA

Paul Hindemith (1895–1963) – Ludus tonalis

1     Praeludium
2     Fuga prima in C: Slow
3     Interludium: Moderate, with energy
4     Fuga secunda in G: Gay
5     Interludium: Pastorale, moderate
6     Fuga tertia in F: Andante
7     Interludium: Scherzando
8     Fuga quarta in A: With energy
9     Interludium: Fast
10   Fuga quinta in E: Fast
11   Interludium: Moderate
12   Fuga sexta in E♭: Quiet
13   Interludium: March
14   Fuga septima in A♭: Moderate
15   Interludium: Very broad
16   Fuga octava in D: With strength
17   Interludium: Very fast
18   Fuga nona in B♭: Moderate
19   Interludium: Very quiet
20   Fuga decima in D♭: Moderately fast
21   Interludium: Allegro pesante
22   Fuga undecima in B (Canon): Slow
23   Interludium: Valse
24   Fuga duodecima in F♯: Very quiet
25   Postludium: Solemn, broad

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. birželio 12 d. 11 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ – prof. Rūta Rikterė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, fortepijonas);

TARYBOS NARIAI: prof. dr. Kerri Kotta (Estijos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. habil. dr. Leonidas Melnikas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Sergejus Okruško (LMTA, muzika, fortepijonas), prof. Aleksandra Žvirblytė (LMTA, muzika, fortepijonas);

RECENZENTAI: doc. Daumantas Kirilauskas (LMTA, muzika, fortepijonas), doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija

Tiriamajame darbe tyrinėjamas pianisto meistriškumas techninių įgūdžių lavinimo ir muzikinio mąstymo pusiausvyros aspektu. Tyrimo kryptį lėmė suvokimas, jog meistriškumas yra svarbiausia savybė, užtikrinanti dalyvavimą šiuolaikinėje muzikos rinkoje, pateikiančioje vis įdomesnių iššūkių pianistams atlikėjams: kompetencijos ribos bandomos kompozitoriams įtraukiant vis išradingesnes technikas bei išraiškos priemones, inspiruotas ir neakademinėse muzikos kultūrose sutinkamomis idėjomis. Neretai pianistams tenka įsigilinti į savitą stilių, stengtis kuo įtikinamiau bei profesionaliau jį perteikti. Todėl siekiama atskleisti neakademinės muzikos atlikimo praktikų, praturtinančių akademinio pianisto techninius įgūdžius bei muzikinį mąstymą, pagrindžiančių pianisto atlikėjo, dalyvaujančio muzikos rinkoje, universalumo naudą, galimybes.

Problematika nagrinėjama įvairiais aspektais. Siekiant išryškinti pedagogikos galimą inertiškumą, fortepijono meno kultūra apibrėžiama kaip socialinės veiklos sfera, taikant Pierre’o Bourdieu lauko sociologijos apibrėžimą ir terminologiją. Nagrinėjama, kaip kito fortepijoninis repertuaras kanono sampratos ir šiuolaikinės muzikinės rinkos atžvilgiu. Remiantis suformuotu teorijos pagrindu, empiriniais kokybiniais ir kiekybiniais tyrimais, išryškinamos Lietuvos fortepijono pedagogikos vystymosi tendencijos bei nuostatos novatoriškumo aspektu, išsamiau nagrinėjamos pianistų refleksijos universalumo klausimais. Aptariami atlikimui reikšmingi muzikinio mąstymo ir muzikinio garso percepcijos principai, taip pat istoriškai ir idėjiškai susiklosčiusi technikos lavinimo būdų priešprieša bei autoriaus siūlymai taikyti neakademinės muzikos atlikimo praktikų elementus ritmui ir harmonijos įgūdžiams gerinti.

Martyno Aleksos nuotr.

Andriaus Maslekovo meno doktorantūros projekto gynimas

Gruodžio 13–14 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas kompozitoriaus Andriaus Maslekovo meno doktorantūros projektas „Struktūriniai ir ikistruktūriniai sonorinės muzikos komponavimo aspektai“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – doc. Raminta Šerkšnytė, tiriamosios dalies vadovas – prof. dr. Rimantas Janeliauskas, tiriamosios dalies konsultantas – doc. dr. Mārtiņš Viļums. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai – vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas
2016 m. gruodžio 13 d. 17 val.
MUZIKOS INOVACIJŲ STUDIJŲ CENTRAS (Gedimino pr. 42, Vilnius)

PERKLAUSOS PROGRAMA
Andrius Maslekovas (1985)
Paskutinių spindulių kaligrafijos  klarnetui, altui ir fortepijonui (2014)
Incantation of the Freezing Haze fleitai solo (2013)
Dissipating Fragrances smuikui ir akordeonui (2015)
…liečianti aklus vandens šešėlius… smuikui, violončelei, fortepijonui ir perkusijai (2012)
Žiemos kaligrafijos simfoniniam orkestrui ir mišriam chorui (2016, pasaulinė premjera)

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas
2016 m. gruodžio 14 d. 11 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Vaclovas Augustinas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, kompozicija);
TARYBOS NARIAI: prof. dr. Rytis Ambrazevičius (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Rolands Kronlaks (Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija, muzika, kompozicija), prof. Rytis Mažulis (LMTA, muzika, kompozicija);
RECENZENTAI: doc. dr. Ričardas Kabelis (LMTA, muzika, kompozicija), prof. dr. Antanas Kučinskas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija
Operavimas garso aukščiais iki XX a. II p. egzistavo kaip neginčijama muzikinės organizacijos paradigma. Vis dėlto išaugusi tembro ir garsumo svarba išjudino nusistovėjusią muzikos parametrų hierarchinę sistemą, ir tai leido centrine kūrinio konstrukcijos ašimi tapti skambesio kokybės dimensijai. Šių pokyčių proveržiu buvo tokių kompozitorių kaip György Ligeti, Krzysztofas Pendereckis, Witoldas Lutosławskis, Helmutas Lachenmannas kūryba, kurioje išryškėja ne tik naujos estetinės ar konstrukcinės idėjos, bet gali būti įžvelgiamas netgi paradigminis lūžis. Minėti paradigminiai kompozicinės darybos pokyčiai vyrauja ir šių dienų kompozitorių – Mathiaso Pintscherio, Johanneso-Maria Staudo, Ondřejaus Adámeko, Kaijos Saariaho, Harrisono Birthwistle’o, Toshio Hosokawos ir kt. – kūryboje. Tačiau net ir praėjus beveik šešiems dešimtmečiams nuo skambesio kokybės tapsmo estetine kategorija ir šiai paradigmai besiskleidžiant įvairiais egzistavimo pavidalais, šiuolaikinės muzikos analizės metodikos nėra pajėgios atskleisti esminių šios muzikos komponavimo aspektų ar jų priežastingumo. Šiuo meniniu tyrimu siekiama paaiškinti sonorinės muzikos komponavimo principus ir jų susiformavimo priežastis. Tam pasitelkiamos kognityvinės psichologijos bei psichoakustikos žinios, su kurių pagalba aiškinamos sonoriškumo kūrimui svarbios skambesio parametrų sąveikos ir Gestalt percecpinio grupavimo principų nulemta komunikacinė sistema. Pateikiamos išsamios įvairių komunikacinių lygmenų funkcionavimo analizės ir kompozicinės darybos gairės. Tam pasitelkiami muzikiniai pavyzdžiai iš Adámeko, Staudo, Pintscherio, Sofijos Gubaidulinos, Andriaus Maslekovo, Ramūno Motiekaičio, Doinos Rotaru ir kt. kompozitorių kūrinių. Paskutinysis tiriamojo darbo skyrius yra skirtas meno projekto autoriaus kūrybos analizei. Jame analizuojama visų darbe aptartų struktūrinių ir ikistruktūrinių komponavimo aspektų raiška, pateikiamos išsamios kūrinių „Paskutinių spindulių kaligrafijos“ klarnetui, altui ir fortepijonui (2014) ir „Incantation of the Freezing Haze“ fleitai solo (2013) analizės.

IV tarptautinė Atlikimo studijų tinklo konferencija Bath Spa universitete

Egidijaus Kavecko meno doktorantūros projekto gynimas

Birželio 14 ir 15 dienomis Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas choro dirigento Egidijaus Kavecko meno doktorantūros projektas „Lietuvos chorinio dirigavimo mokyklos: identifikacijos, sąveikos ir modernėjimas“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Vytautas Miškinis, konsultantas – prof. Gintaras Rinkevičius; tiriamosios dalies vadovė – prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė, konsultantas – prof. Povilas Gylys. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas
2016 m. birželio 14 d. 19 val.
ŠV. APAŠTALŲ PILYPO IR JOKŪBO BAŽNYČIA (Vasario 16-osios g. 10, Vilnius)

KONCERTO PROGRAMA
Maurice Durufle (1902–1986) – Requiem op. 9

Atlikėjai: Milda Baronaitė (sopranas), Sandra Lebrikaitė (mecosopranas), Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (meno vadovas – Vaclovas Augustinas), Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ choras (vadovas – Algimantas Kriūnas), Valstybinis choras „Polifonija“ (vadovė – Aurelija Čižauskaitė), Šv. Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas – Donatas Katkus), Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestras (meno vadovas – Egidijus Ališauskas).

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas
2016 m. birželio 15 d. 13 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Jurijus Kalcas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, choro dirigavimas);
TARYBOS NARIAI: prof. Toomas Kapten (Estijos muzikos ir teatro akademija, muzika, dirigavimas), prof. habil. dr. Leonidas Melnikas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Česlovas Radžiūnas (LMTA, muzika, choro dirigavimas), prof. dr. Audronė Žiūraitytė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija);
RECENZENTAI: doc. Gintautas Venislovas (LMTA, muzika, choro dirigavimas), doc. dr. Judita Žukienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija
Dirigento profesionalumas, kūrybinis braižas, aspiracijos, repertuaro strategija ir kiti kūrybinio darbo elementai nemenka dalimi glūdi jį išugdžiusioje mokykloje. Lietuvių chorinė kultūra neatsiejamai susijusi su vadinamąja pedagogine chorinio dirigavimo mokykla – žinių perdavimo iš mokytojo mokiniui institucija. Šios sąsajos apibendrina kūrybinių orientacijų, technologinių nuostatų, amato įgūdžių, neretai – kūrybinės pozicijos ištakų modelius bei aspektus. Šiame tiriamajame darbe kompozitorių pedagoginės mokyklos apibrėžimas, suformuluotas A. J. Ambrazo darbuose (1969, 1991), adaptuojamas kalbant apie choro dirigentų mokyklą, remiasi bendraisiais mokyklos komponentais (programa, mokytojas, mokiniai), fiksuojama konkreti vieta, laikas ir tradicija.

Suprojektuojamas chorinio dirigavimo pedagoginę mokyklą reprezentuojantis struktūrinių komponentų modelis, kuris padeda išgryninti lietuviškų chorinio dirigavimo pedagoginių mokyklų kontūrus. Siekiant tyrimui reikalingo metodologinio tvarumo bei turtingesnės, specifiškesnės sąvokų sistemos įdiegimo, buvo bandoma sintetinti dirigavimo ir choreografijos menus. Tuo tikslu pasitelkta ir chorvedybos tyrimams adaptuota vengrų choreografo Rudolfo J. Labano „Judesio analizės“ teorija (Movement analysis), kuri pirmą kartą paskelbta veikale Kinetographie (1928).

Tyrimui naudojamais istoriografiniu, komparatyvistiniu, struktūriniu-sisteminamuoju, aprašomuoju-analitiniu ir kitais metodais siekiama atskleisti, kokiu būdu formuojasi nacionalinės ar atskiro choro dirigento pedagoginės mokyklos; kokie jų funkcionavimo bei sąveikos principai; kaip chorvedys-mokytojas, jo kūryba, manualinės technikos ypatumai, interpretacinės nuostatos ar idealai per savo mokinius veikia tolesnę chorinio meno raidą; kaip vyksta lietuvių chorinio dirigavimo mokyklos modernėjimas ir t. t. Tyrimo tematikos koncepcija aprėpia ne tik choro dirigavimo mokyklų problematiką, lietuvių chorinės muzikos  meną, bet ir sisteminę Lietuvos kultūros raidos studiją.

Meninių tyrimų ir atlikimo studijų sekcija tarptautiniame ISI kongrese

Gegužės 23-26 d. Kauno technologijos universitete vyks Tarptautinio semiotikos instituto (ISI) organizuojamas Trečiasis tarptautinis numanitarinių mokslų kongresas „Procesai, Žemėlapiai, Naratyvai“ („Processes, Maps, Narratives“). Viena jo sekcijų – „Mapping the Tools of Performance Studies and Artistic Research“ – šiemet skirta HARPS veikloms ir rūpimoms temoms išskleisti (sekciją kuruoja HARPS koordinatorė Lina Navickaitė-Martinelli). Sekcijoje iš įvairių perspektyvų nagrinėjamos pastarojo meto meninių tyrimų ir scenos menų/atlikimo studijų tendencijos ir metodologinės bei teminės kryptys. Bus skaitomi šie pranešimai: „The Play-Write: Scripts and Narratives of Artistic Research in Music Performance“ (LMTA docentė dr. Lina Navickaitė-Martinelli), „Mapping the Process of Piano Improvisation“ (LMTA meno doktorantas Mykolas Bazaras), „“György Ligeti’s Études for Piano“ Book I: Contribution to the Concept of a Versatile Pianist / Processing New Guidelines for Piano Performers“ (LMTA meno doktorantas Motiejus Bazaras), „Aspects of Artistic Research within the Sound-Image Studies“ (Vilniaus dailės akademijos meno doktorantas Vygintas Orlovas), „Artistic Research as an Urge of New Knowledge“ (LMTA docentė dr. Ramunė Balevičiūtė), „At a Crossroads: New Media, Performance Art, and Three Projects of Eva and Franc Mattes“ (Lodzės universiteto Medijų ir audiovizualinės kultūros mokyklos docentė dr. Dagmara Rode), „The Process of Transcultural Communication in Artistic Research: Flamenco Meets Sutartinė“ (LMTA meno doktorantė Brigita Bublytė), and „The Use of Verbal Tools in Postdramatic Theatre of Musical Narration“ (LMTA meno doktorantė Rita Mačiliūnaitė-Dočkuvienė).

Gegužės 25 d. kongreso meninę programą papildys režisieriaus Armo Rudaičio ir operatoriaus Martyno Norvaišos dokumentinio filmo „Sutarmenko“ apie flamenko ir sutartinių jungtį peržiūra. Filmą pristatys meninio projekto autorė ir atlikėja Brigita Bublytė.

Daugiau informacijos apie Kongresą – ISI tinklalapyje: http://www.isisemiotics.eu/

Paskaita „Muzikos meniniai tyrimai: projektų kūrimo ir modeliavimo strategijos“

LMTA MUZIKOS STUDIJŲ INOVACIJŲ CENTRAS (Gedimino pr. 42, 305 aud.)
2015 m. gruodžio 10 d. 15 val.

Lektoriai – RUBÉN LÓPEZ CANO (Meksika / Ispanija) ir ÚRSULA SAN CRISTÓBAL (Čilė / Ispanija)

Paskaitoje bus pristatomos pagrindinės Europos aukštųjų mokyklų muzikos krypties meninių tyrimų tendencijos trijų pakopų studijose, aptariami klausimai, iškylantys rengiant tiriamuosius darbus ar baigiamuosius meno projektus. Paskaitos klausytojai bus supažindinti su tokių projektų kūrimo ir modeliavimo strategijomis bei metodologijomis. Paskaita vyks anglų kalba.

Prof. dr. Rubén López Cano – Katalonijos aukštosios muzikos mokyklos (Barselona, Ispanija) muzikologijos profesorius. Kaip kviestinis profesorius, mokslininkas ir konsultantas dirba įvairiose Europos ir Lotynų Amerikos akademinėse institucijose. Jo interesų laukas ir publikacijos aprėpia tokias sritis kaip meniniai tyrimai ir muzikos tyrimų epistemologija, muzikos retorika ir semiotika, muzikos pažinimo filosofija, populiarioji muzika, skaitmeninė kultūra, muzika ir audiovizualumas, kūnas ir subjektyvumas, muzika ir diaspora. Kartu su Úrsula San Cristóbal – knygos „Muzikos meniniai tyrimai: problemos, patirtys ir pasiūlymai“ (ESMUC, 2014) autorius.

Úrsula San Cristóbal – Čilėje gimusi, šiuo metu Barselonoje gyvenanti menininkė tyrėja, muzikė ir eksperimentinė atlikėja. Studijavo muzikologiją ir senosios muzikos atlikimą (išilginė fleita) Čilės katalikiškajame universitete, Valjadolido universitete (Ispanija), Milano universitete ir Milano valstybinėje muzikos mokykloje (Italija). Dabartinės jos tyrimų susidomėjimo sritys – meniniai tyrimai ir muzika audiovizualinėje kultūroje. Nuo 2007 m. menininkė dirba tarpdisciplininio atlikimo meno srityje, rengia pasirodymus ir meninių tyrimų meistriškumo kursus Čilėje, Italijoje ir Ispanijoje.

Maloniai kviečiame!