Balio Vaitkaus meno doktorantūros projekto gynimas

Gruodžio 7 ir 9 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas klavesinininko Balio Vaitkaus meno doktorantūros projektas „Dinamikos fenomenas baroko muzikoje klavesinui“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – prof. Giedrė Lukšaitė Mrázková, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas
2015 m. gruodžio 7 d. 19 val.
DIDŽIOJI SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

KONCERTO PROGRAMA
Johann Sebastian Bach (1685–1750)
– Goldbergo variacijos, BWV 988
– Koncertas D-dur klavesinui ir orkestrui, BWV 1054

Dalyvauja: Rasa Vosyliūtė-Mickūnienė, Irma Bakševičienė, Agnė Švagždytė, Dalia Suraučiūtė-Gotoveckienė, Vilija Pranskienė, Ieva Daugirdaitė (smuikai), Birutė Bagdonienė (altas), Onutė Švabauskaitė (violončelė), Arūnas Kučinskas (kontrabosas)
Vakarą veda dr. Eglė Šeduikytė-Korienė

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas
2015 m. gruodžio 9 d. 10 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ – prof. Rūta Rikterė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, fortepijonas);
TARYBOS NARIAI: prof. dr. Rubén López Cano (Katalonijos aukštoji muzikos mokykla, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. habil. dr. Leonidas Melnikas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Sergejus Okruško (LMTA, muzika, fortepijonas), prof. Virginija Survilaitė (LMTA, muzika, vargonai);
RECENZENTAI: doc. Gediminas Kviklys (LMTA, muzika, vargonai), dr. Laima Budzinauskienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija
XX a. pirmosios pusės klavyrinės muzikos istorija nuspalvinta gausių pastangų įskiepyti klavesinui kai kurias jo skambesniojo brolio fortepijono garso niuansavimo galimybes. Šiuo aspektu minėtina inovatyvių Paryžiaus instrumentų dirbtuvių Érard ir Pleyel veikla, kurią stimuliavo pasaulinės šlovės sulaukusios pirmosios koncertuojančios klavesinininkės Wandos Landowskos kūryba. Tačiau klavesino modernizavimo rezultatai anaiptol nebuvo sėkmingi ir nepadėjo šiam instrumentui ištrūkti iš šešėlio. Negana to, didžiąją šimtmečio dalį klavesinui buvo prilipdyta abejotina dinamiškai neįgalaus instrumento šlovė, kurią laipsniškai pradėjo keisti istorine tradicija pagrįstos interpretacijos šalininkai, atsigręžę į išlikusius autentiškus klavesino aukso amžiaus – baroko epochos – instrumentus.
Autorius savo darbu aiškinasi priežastis, dėl kurių kadaise „tobuliausias pasaulio instrumentas“ (Jean Denis, 1650) besikeičiant dinamikos sampratai buvo nuvertintas. Keliama prielaida, kad klavesino dinamikos galimybių negalima vertinti vadovaujantis romantiniu ir XX a. dinamikos suvokimu ir kad baroko laikmečio ekspresyvaus muzikavimo poreikiams tenkinti klavesinas turėjo gausų įvairių dinamikos priemonių arsenalą. Darbo tikslas – baroko laikmečio teorinių traktatų, instrumento sandaros ir natų pavyzdžių analizės bei akustinio tyrimo priemonėmis pagrįsti, jog tariamas klavesino garso išgavimo ribotumas ir atlikėjo valdomų niuansų spektras buvo adekvačiai proporcingi tiek solinio, tiek ansamblinio baroko epochos klavesino repertuaro idiomoms.

Mykolo Natalevičiaus meno doktorantūros projekto gynimas

Gruodžio 8-9 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas kompozitoriaus Mykolo Natalevičiaus meno doktorantūros projektas „Drone stiliaus ir komponavimo aspektai“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – doc. dr. Ričardas Kabelis, tiriamosios dalies vadovas – prof. dr. Rimantas Janeliauskas. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas
2015 m. gruodžio 8 d. 18 val.
MUZIKOS INOVACIJŲ STUDIJŲ CENTRAS (Gedimino pr. 42, Vilnius)

PERKLAUSOS PROGRAMA
Mykolas Natalevičius (1985)
Asistolija (2015) keturiems analoginiams sintezatoriams, trimitui ir fonogramai
Evolution 2.0. (2014, fragmentas) gyvajai elektronikai
Americium-241 (2015, pasaulinė premjera) simfoniniam orkestrui

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas
2015 m. gruodžio 9 d. 14 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Vaclovas Augustinas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, kompozicija);
TARYBOS NARIAI: prof. dr. Rubén López Cano (Katalonijos aukštoji muzikos mokykla, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Rytis Mažulis (LMTA, muzika, kompozicija), prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Mindaugas Urbaitis (LMTA, muzika, kompozicija);
RECENZENTAI: prof. dr. Antanas Kučinskas (LMTA, muzika, kompozicija), Mārtiņš Viļums (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija
Meninis tyrimas „Drone stiliaus ir komponavimo aspektai“ yra skirtas XX a. antroje pusėje atsiradusiai eksperimentinės muzikos krypčiai. Drone muzikologinėje literatūroje beveik nėra sistemingai tyrinėtas nors tokiu stiliumi kūrę kompozitoriai (La Monte Youngas, Phillas Niblockas, Charlemagne Palestine’as ir kiti) yra pripažinti ir laikomi reikšmingais novatoriais, jų darbai padarė didelę įtaką šiuolaikinės muzikos raidai.
Šiame tyrime atskleidžiamos drone stiliaus istorinės kilmės prielaidas, muzikinis kontekstas, žymiausių stiliaus atstovų kūrybos spektras ir komponavimo aspektai, remiantis keturiomis garso dimensijomis (aukščiu, trukme, garsumu ir tembru). Tyrimas atliekamas naudojant sisteminę bei lyginamąją analizę ir eksperimentą (pagal atrastus modelius kuriant kūrinius), remiamasi bibliografine informacija, autorių pasisakymais bei lyginamąja spektrogramų analize.
Tyrimo rezultatai padeda sukonkretinti stiliaus ribas, apibrėžti skirtingas estetines gaires, atskleisti esminius kompozicinius aspektus bei suformuoti pagrindinius stiliaus ir komponavimo bruožus. Rezultatai tampa itin aktualūs nuolat plečiantis elektroninės muzikos laukui ir trūkstant sisteminių analizės metodų.

Indrės Baikštytės meno doktorantūros projekto gynimas

Gruodžio 6 ir 8 dienomis Piano.lt salėje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas pianistės Indrės Baikštytės meno doktorantūros projektas „Pianisto akompaniatoriaus vaidmuo solisto meninėje veikloje: fiziologiniai ir psichologiniai aspektai“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – prof. Irena Armonienė, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Audra Versekėnaitė, mokslinis konsultantas – prof. dr. (hp) Alvydas Juocevičius. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas
2015 m. gruodžio 6 d. 19 val.
PIANO.LT KONCERTŲ SALĖ (Trakų g. 9/1 (įėjimas iš Kėdainių g.), Vilnius)

KONCERTO PROGRAMA
Zita Bružaitė (1966) – „Lydinė“ ir „Dorinė“ iš ciklo Keturių dermių miniatiūros smuikui ir fortepijonui
Eduardas Balsys (1919–1984) – Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1, II d. – Andante Cantabile (aranžuotė birbynei ir fortepijonui)
Leonid Desyatnikov (1955) – Wie der alte Leierman smuikui ir fortepijonui
Dmitrij Šostakovič (1906–1975) – Iš žydų liaudies poezijos op. 79 sopranui, mecosopranui ir tenorui

Solistai: Rūta Lipinaitytė (smuikas), Egidijus Ališauskas (birbynė), Raminta Vaicekauskaitė (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas)
Koncertą veda muzikologė Laimutė Ligeikaitė

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas
2015 m. gruodžio 8 d. 10 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ – prof. Ramutė Vaitkevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, koncertmeisteris);
TARYBOS NARIAI: prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Jurgis Karnavičius (LMTA, muzika, fortepijonas), prof. dr. Rubén López Cano (Katalonijos aukštoji muzikos mokykla, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Nijolė Ralytė (LMTA, muzika, koncertmeisteris);
RECENZENTĖS: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), doc. Audronė Kisieliūtė (LMTA, muzika, koncertmeisteris).

Anotacija
Meno doktorantūros tyrimo tikslas – atskleidus daugiaaspektį pianisto akompaniatoriaus polifunkcionalumą, įrodyti, kad pianistas privalo turėti psichologinių ir psichofiziologinių žinių, kurios svariai įtakoja solisto meninės veiklos rezultatą.
Darbe analizuojamos bei lyginamos skirtingos specifikos solistų (dainavimo, styginių ir pučiamųjų instrumentų atlikimo) meninės veiklos savybės. Pagrindinis dėmesys koncentruojamas ties solisto ir pianisto akompaniatoriaus psichologiniais tarpusavio santykių ypatumais, nagrinėjama  temperamentų svarba, tiriama fiziologinė solistų reakcija – esant ramybės būsenai bei streso metu.
Darbo temos naujumą ir aktualumą lemia tai, kad solistų ir pianistų akompaniatorių meninio bendradarbiavimo tyrimai psichologiniu ir psichofizologiniu aspektais Lietuvoje pradėti vykdyti visai neseniai ir labai negausiai. Tyrimo išvados pagrindžia empirines nuojautas apie pianisto vaidmens svarbą solisto kūrybinėje veikloje bei padeda suformuluoti pianistams akompaniatoriams konkrečias rekomendacijas apie bendrąsias psichologines solisto ir pianisto bendradarbiavimo žinias ir apie specifines fiziologines žinias, susijusias su konkretaus solisto – dainininko ar instrumentalisto – poreikiais.

Konferencija „Analizė – interpretacija – atlikimas“ Graco menų universitete

2015 m. lapkričio 18–21 dienomis Graco muzikos ir scenos menų universitete vyko Austrijos muzikologų draugijos kasmetinė konferencija, kuri šiais metais buvo skirta atlikimo meno analizei. Konferencijos tema „Analizė – interpretacija – atlikimas: sandūros taškas persvarstant muzikologinius metodus“ buvo paranki įvairiems atlikimo meno ir muzikologijos niuansams bei galimoms jungtims aptarti. Šalia draugijos narių, atstovavusių įvairioms Austrijos institucijoms, pranešimus gausiai susirinkusiai ir atlikimo meno analizės temomis kompetentingai diskutavusiai publikai skaitė muzikologai ir atlikimo studijų specialistai iš Vokietijos, Kanados, Honkongo, Lenkijos ir kitų šalių. Plenarines paskaitas konferencijoje skaitė ryškiausi atlikimo studijų srities atstovai: Joshua Rifkinas (Bostono universitetas), Kai’us Köppas (Berno aukštoji menų mokykla), Johnas Rinkas (Kembridžo universitetas), Sarah Weiss (Singapūro Jeilio-NUS koledžas) ir Renee Timmers (Šefildo universitetas).

Daugiau informacijos – KUG tinklalapyje.

Tyrimų festivalis Orfėjo institute

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ginami du meno projektai

2015 m. birželio 15-17 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ginami du meno doktorantūros projektai: Jurgio Juozapaičio „Lietuvos alto menas: pedagogika ir kūryba“ ir Žilvino Smalio „Buffet versus Heckel: dviejų fagoto sistemų sąveikos ir konfrontacijos“ (pastarasis meno projektas ginamas eksternu). Su meno projektų tiriamosiomis dalimis ir jų santraukomis galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

Monografijai apie muzikos atlikimo meną skirta Vytauto Landsbergio premija

2015 m. gegužės 4 d. Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcija surengė geriausių 2014 m. muzikologijos darbų apdovanojimo iškilmes Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, įteikdama Onos Narbutienės, Vytauto Landsbergio ir Lietuvos kompozitorių sąjungos premijas.

Vytauto Landsbergio premija šiemet buvo paskirta Linai Navickaitei-Martinelli už novatoriškus fortepijono atlikimo meno tyrimus monografijoje „Piano Performance in a Semiotic Key: Society, Musical Canon and Novel Discourses“ („Fortepijoninis atlikimas semiotine tonacija: visuomenė, muzikinis kanonas ir naujieji diskursai“, išleido Suomijos semiotikų draugija). Pasak kompozitoriaus ir muzikologo Ramūno Motiekaičio, „akivaizdu, kad ši knyga paskatins atlikėjus sąmoningiau ir galbūt kritiškiau pamąstyti apie savo veiklą, taip pat padės rasti svarių argumentų, grindžiančių vienokį ar kitokį interpretacinį pasirinkimą. Žvelgiant ypač pragmatiškai, galbūt kažkam pasiūlys ir rinkodaros strategijų. Tuo tarpu žvelgiant į šį darbą filosofiškiau, iškiltų semiotinis sąmoningumas – suvokimas, kad ir kokia bebūtų tapatybė, ji niekada neegzistuoja monadišku iš savęs ir sau modusu, tik santykiu su kitu ir per kitą. Tokios perspektyvos galėtų būti neišleidžiamos iš akių reflektuojant mūsų kaip atlikėjų, kompozitorių ar muzikologų veiklą.“

Onos Narbutienės premija apdovanotas lietuvių muzikologijos eruditas, eseistas, istorikas, metraštininkas Jonas Vytautas Bruveris už nuosekliai plėtojamas estetines idėjas ir kontekstų įvairovę knygoje „Lietuvių muzikos istoriniai kontekstai“ (išleido Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Lietuvos kompozitorių sąjungos premija apdovanota Svetlana Barkauskas už išsamų kompozitoriaus kūrybinės odisėjos perteikimą knygoje „Septynios Vytauto Barkausko simfonijos“ (išleido Lietuvos kompozitorių sąjunga).

Geriausių muzikologijos darbų konkursas rengiamas kiekvieną pavasarį nuo 2004 m. Jame premijos teikiamos už ryškiausius praėjusių metų darbus įvairiose muzikologijos mokslo srityse, taip pat už Lietuvos muzikinės kultūros tyrinėjimą ir populiarinimą. Premijų steigėjai – Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Vytauto Landsbergio fondas. 2014 m. muzikologų darbus vertino septynių ekspertų komisija: Šarūnas Nakas (pirmininkas), Beata Baublinskienė, Živilė Stonytė-Tamaševičienė, Rima Povilionienė, Jūratė Katinaitė, Ramūnas Motiekaitis ir Jonas Vilimas. Renginio metu koncertavo pianistė Birutė Vainiūnaitė.

Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos inf.

EPARM konferencijoje Grace pristatytas meniniams tyrimams skirtas „Polifonia“ projekto leidinys

Nuotraukos: AEC Office team

2015 m. balandžio 23–25 d. Austrijoje, Graco muzikos ir atlikimo menų universitete vyko Europos meninių tyrimų platformos (EPARM) konferencija, kurioje dalyvavo LMTA Doktorantūros skyriaus vedėja, meninių tyrimų ir atlikimo studijų platformos HARPS įkūrėja dr. Lina Navickaitė-Martinelli. Konferencijos tema – „Tyrimų perdirbimas: muzikinė praktika kaip muzikos meninių tyrimų šaltinis ir pritaikymo sritis“ – 120-ties konferencijos dalyvių buvo nagrinėjama paralelinių sekcijų pranešimuose ir plenarinėse paskaitose. Konferencijos atidarymo dieną vykusiame informaciniame forume buvo pristatyta ir LMTA HARPS veikla, pirmaisiais platformos gyvavimo metais įvykdyti projektai.

Didelio dėmesio sulaukė konferencijoje pristatytas naujausias 2011–2014 m. vykusio Europos aukštųjų mokyklų asociacijos (AEC) projekto „Polifonia“ Meninių tyrimų darbo grupės darbo rezultatas – vadovas „Antrosios pakopos programų aukštajame muzikos moksle perspektyvos: tyrimų orientacijos ir profesinio tobulėjimo derinimas“. Tai – 140 psl. studija, skirta pasvarstymams apie tai, kaip turėtų būti vykdomos magistrantūros studijos, kad studentų pasiruošimas šioje pakopoje būtų lygiai naudingas tiems, kurie siekia profesionalo diplomo ir tiems, kurie po šios pakopos dar rinksis meno doktorantūros studijas. Vadove gausiai pateikiama ir įvairių aukštųjų muzikos mokyklų geroji patirtis – kaip kritinis mąstymas ir meniniai tyrimai integruojami į magistrantūros studijas.

Meninių tyrimų grupės nariai ir vadovo bendraautoriai: Mirjam Boggasch (Vokietija), Henkas Borgdorffas (Nyderlandai), Philippe’as Brandeis (Prancūzija), Stephenas Broadas (Jungtinė Karalystė), Rubénas López-Cano (Ispanija), Jeremy’s Coxas (Belgija), Peteris Dejansas (Belgija), Seanas Fergusonas (Kanada), Tuire Kuusi (Suomija), Lina Navickaitė-Martinelli (Lietuva), Huibas Schippersas (Australija).

Leidinį anglų k. jau galima rasti LMTA skaitykloje, o elektroninė jo versija anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis bus publikuojama adresu http://www.aec-music.eu/media/publications.

Išleista meninių tyrimų ir atlikimo studijų straipsnių rinktinė

Kuruojant HARPS platformai, parengta ir išleista recenzuojama mokslo ir meno tyrimų straipsnių rinktinė „Menų funkcijos kultūriniuose ir socialiniuose procesuose“ (sud. Lina Navickaitė-Martinelli). Šiame leidinyje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir kitų šalies institucijų tyrėjai analizuoja aktualius meninių tyrimų ir atlikimo studijų sričių klausimus. Nagrinėjamos atlikėjo polifunkcionalumo muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose procesuose, atlikimo sampratos pokyčių dabarties menuose, performatyvumo muzikoje ir teatre, kūrybos, atlikimo ir suvokimo sąveikos, meno ir menininko funkcijų visuomenėje problemos. Rinktinė parengta vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą kultūrinės plėtros projektą „Atlikėjo polifunkcionalumas muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose procesuose“. Rinktinės tekstai skelbiami ir HARPS tinklalapio Publikacijų skiltyje.

Meno projektų gynimai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje

2014 m. gruodžio 1-4 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginami šeši meno doktorantūros projektai: Roberto Beinario „Garsinės-technologinės obojaus galimybės ir šiuolaikinės raiškos naujovės“, Eglės Kižytės-Ramonienės „Komiškumo raiška XX a. antros pusės vokaliniuose cikluose“, Gabrielės Kondrotaitės „F. Chopinas ir M. K. Čiurlionio ankstyvoji kūryba fortepijonui: kūrybinės paralelės, sąšaukos ir įtaka“. Jūratės Landsbergytės-Becher „Archetipo Savastis raiška naujoje lietuvių vargonų muzikoje“, Gabijos Rimkutės „Sakralumas kūryboje fortepijonui: ženklai ir interpretacija“ ir Saulės Šerytės „Italų ir prancūzų baroko vokalinės muzikos ornamentika: istorinių šaltinių lyginamoji analizė“. Su meno projektų tiriamosiomis dalimis ir jų santraukomis galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).