Olgos Lapinos meno doktorantūros projekto gynimas

2018 m. birželio 4-5 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas teatro režisierės Olgos Lapinos meno doktorantūros projektas „IMPROVIZACIJA KAIP KŪRYBINĖ STRATEGIJA SPEKTAKLIO KŪRIMO PROCESE“

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – doc. Oskaras Koršunovas, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Ramunė Balevičiūtė-Liugienė

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42).

 

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2018 m. birželio 4 d. 18 val.

Muzikos inovacijų studijų centras (Gedimino pr. 42, Vilnius)

KŪRYBINĖS DALIES PROGRAMA

Spektaklis “Фабрика слов” (“Žodžių fabrikas”), Valstybinis akademinis V. Majakovsio teatras (Maskva, Rusija), 2015

Spektaklis “Apie baimes”, Valstybinis jaunimo teatras, 2017

Spektaklis “Kodas: HAMLET”, Lietuvos rusų dramos teatras, 2016

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2018 m. birželio 5 d. 10 val.
Vargonų auditorija (316) (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS:

Prof. Vytautas Anužis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, teatras ir kinas W400, vaidyba)

TARYBOS NARIAI

Prof. Aidas Giniotis (LMTA, teatras ir kinas W400, teatro režisūra)

Prof. dr. Rasa Vasinauskaitė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra 03H, teatrologija)

Prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė (LMTA, humanitariniai mokslai, filologija 04H)

Tomasz Ciesielski (Lodzės universitetas, Lodzės muzikos akademija, teatras, vaidyba)

 

RECENZENTĖS: prof. Nelė Klimienė-Savičenko (LMTA, teatras ir kinas, vaidyba), prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, teatrologija)

 

Anotacija

Tiriamajame darbe yra analizuojama improvizacija, suvokta ne tik kaip aktorinė technika, bet ir kaip specifinis kūrybinis režimas bei visavertė kūrybinė strategija, susijusi su visais spektaklio kūrimo proceso dalyviais ir leidžianti atsirasti naujoms teatro formoms. Toks santykis su tyrimo objektu yra būdingas žaidybiniam teatro modeliui, todėl tyrimas remiasi žaidybiškumo samprata ir improvizacijos kaip žaidimo atributo principais. Improvizacijos apraiškos yra nagrinėjamos aktorių ugdymo, kūrybos, repetavimo strategijų, atlikimo ir spektaklio formos kontekstuose. Su improvizacija kaip atlikimo forma yra susijęs ir kitas tyrime analizuojamas teatro dėmuo – interaktyvumas. Interaktyvumo ir improvizacijos sampynos yra nagrinėjamos naujų teatro formų kontekste, kai improvizacija yra identifikuojama ne tik kaip vaidybos technika, bet ir kaip interaktyvi žiūrovo sąveika su spektaklio erdve. Tyrimas siekia identifikuoti ir praktiškai pritaikyti improvizacijos dėsnius netradicinėse ir tarpdisciplininėse teatro formose, pasitelkiant imersines strategijas bei vizualiųjų menų metodus.

Improvizacijos kaip kūrybinės strategijos efektyvumą tyrime siekta ištirti trijuose skirtinguose spektakliuose: „Žodžių fabrikas“ (pagal A. de Lestrade apsakymą „Didysis žodžių fabrikas“, Valstybinis akademinis V. Majakovskio teatras, 2015), „Apie baimes“ (pagal aktorių istorijas, Valstybinis jaunimo teatras, 2017) ir „Kodas: HAMLET“ (pagal W. Shakespeare’o pjesę „Hamletas“, Lietuvos rusų dramos teatras, 2016). Kiekviename iš išvardytų spektaklių improvizacija buvo naudojama skirtinguose kūrybinio proceso etapuose: spektaklio „Žodžių fabrikas“ kūrybiniame procese, kuriame naudojami tradiciniai repeticijų metodai, siekta įtraukti improvizaciją į teksto analizę bei režisūrinės spektaklio formos kūrimą; spektaklio „Apie baimes“ kūrimo procese, paremtame dokumentinio teatro bei kolektyvinės kūrybos principais, improvizacija pasireiškė kaip dramaturgijos paieškos instrumentas; spektaklyje „Kodas: HAMLET“, kuris reprezentuoja imersinio teatro formatą, improvizacija atsiskleidė kaip atlikimo forma bei spektaklio erdvės ir santykių su žiūrovais dėmuo.