Paulės Gudinaitės meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. birželio 12–13 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas koncertmeisterės Paulės Gudinaitės meno doktorantūros projektas „Soneto interpretacija XX a. kamerinėje vokalinėje muzikoje: žodis–garsas, partitūra–atlikimas“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovė – prof. Irena Uss-Armonienė, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. birželio 12 d. 18:30 val.
DIDŽIOJI SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

KONCERTO PROGRAMA

Franz Schubert (1797–1828) – Sonett II („Sonetas II”) D. 629 balsui ir fortepijonui, ž. F. Petrarca (v. A. W. Schlegel); Sonett III („Sonetas III”) D. 630 balsui ir fortepijonui, ž. F. Petrarca (v. J. Diederich-Gries)
Hugo Wolf (1860–1903) – Vokalinis ciklas Drei Gedichte von Michelangelo („Trys Michelangelo dainos”) bosui ir fortepijonui, ž. M. Buonarroti (v. W. Robert-Tornow)
Tadeusz Baird (1928–1981) – Vokalinis ciklas Cztery sonety miłosne („Keturi meilės sonetai”) baritonui ir orkestrui (fortepijonui), ž. W. Shakespeare (v. M.  Słomczyński)
Onutė Narbutaitė (1956) – Vokalinis ciklas Sonnet à l‘Amour („Sonetas meilei”) aukštam balsui ir fortepijonui, ž. O. Milosz
Benjamin Britten (1913–1976) – Vokalinis ciklas Seven Sonnets of Michelangelo („Septyni Michelangelo sonetai”) tenorui ir fortepijonui, ž. M. Buonarroti

Solistai: Mindaugas Zimkus (tenoras), Giedrius Prunskus (baritonas)
Koncertą veda muzikologė Aistė Valentaitė

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. birželio 13 d. 14 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ – prof. Ramutė Vaitkevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, koncertmeisteris);

TARYBOS NARIAI: prof. Jurgis Karnavičius (LMTA, muzika, fortepijonas), prof. Erik Battaglia (Turino Giuseppe’s Verdi valstybinė konservatorija, muzika, koncertmeisteris), prof. habil. dr. Leonidas Melnikas (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), doc. dr. Rima Povilionienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija);

RECENZENTĖS: doc. Audronė Kisieliūtė (LMTA, muzika, koncertmeisteris), doc. dr. Laima Budzinauskienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija

XIII amžiuje sukurtas ir iki šių dienų poetinei fantazijai iššūkį teikiantis sonetas literatūros srityje yra viena rafinuočiausių ir sudėtingiausių poetinės kūrybos formų. O muzikoje kaip žanras ar forma specialiau neišskiriamas sonetas yra retas, nedidelę kamerinės vokalinės muzikos dalį sudarantis, reiškinys.

Tiriamajame darbe, pasitelkiant šiam meno tyrimui sukurtą, ekfrazės ir intersemiotinio vertimo teorinę prieitį jungiantį, teorinį modelį, kompoziciniu (kūryba / kompozitoriaus tekstas) ir interpretaciniu (atlikimas / performatyvus tekstas) aspektais analizuojami literatūrinio soneto poetiniu pagrindu sukurti XX a. kamerinės vokalinės muzikos kūriniai. Naudojantis istoriniu, aprašomuoju, analitiniu, lyginamuoju, kritiniu mokslinės literatūros, kompleksiniu muzikos kūrinių ir empiriniu muzikos įrašų analizės metodais siekiama atskleisti literatūrinio soneto muzikinių interpretacijų (kūryba ir atlikimas) kaip vertimo praktikos ypatumus žanriniu, istoriniu ir kultūriniu aspektais. Vertimo teoriniame kontekste nuosekliai atskleidžiant soneto interpretacinę grandinę (žodis–garsas, partitūra–atlikimas), koncentruojamasi į kultūrinės interpretacijos požiūriu ypatingus kompozitoriaus Benjamino Britteno sukurtus du vokalinius ciklus: „Septyni Michelangelo sonetai“ tenorui ir fortepijonui op. 22, ž. M. Buonarroti (1940), ir „Šventieji Johno Donne’o sonetai“ aukštam balsui ir fortepijonui op. 35, ž. J. Donne’o (1945), išryškinamos juose kompozitoriaus ir atlikėjų naudotos makro- ir mikrostruktūrų vertimo strategijos.