Raimondos Žiūkaitės meno doktorantūros projekto gynimas

2020 m. gruodžio 9 ir 11 d.  LMTA apgintas kompozitorės Raimondos Žiūkaitės meno doktorantūros projektas „Tercinio trigarsio (triados) neorymaniškoji interpretacija: transformacijos į komponavimo sistemą perspektyva”.

Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – doc. dr. Mārtiņš Viļums, tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 

Gruodžio 9 d. 18 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Raimonda Žiūkaitė. Trumpametražė opera Salz ist mein Erbe (2020)
Raimonda Žiūkaitė. Elektroninė kompozicija Orbifold (2017)
Raimonda Žiūkaitė. Kompozicija 5 elektrinėms gitaroms Wormholes of the Mind (2019)
Raimonda Žiūkaitė. Kompozicija balsui, gyvajai ir fiksuotajai elektronikai Virgo Rosa (2020)
Raimonda Žiūkaitė. Kompozicija styginių orkestrui 1000 burnų/1000 mouths (2020)

Gruodžio 11 d. 10 val.

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo tarybos pirmininkas:
Prof. MINDAUGAS URBAITIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Tarybos nariai:
Doc. dr. MARIUS BARANAUSKAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. habil. dr. WOJCIECH WIDŁAK (Krokuvos muzikos akademija)
Prof. dr. RIMA POVILIONIENĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
Prof. dr. AUDRONĖ ŽIŪRAITYTĖ (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Recenzentai:
Kūrybinės dalies – prof. RYTIS MAŽULIS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika C001, kompozicija)
Tiriamosios dalies – prof. dr. ANTANAS KUČINSKAS (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003, muzikologija)

Gynimas vyks nuotoliniu būdu. Norintys stebėti gynimą prašome registruotis iki gruodžio 7 d. el. paštu: daiva.buivydiene@lmta.lt  (nurodant vardą, pavardę ir kurią dieną norite dalyvauti).

Anotacija

Tyrimo išeities tašku pasirenkamas trigarsis (triada) – ne vienos epochos muzikos struktūrose vyravęs akordas, laikytas tobulu sąskambiu, natūraliu gamtos fenomenu. Apžvelgus istorinę terciškumo raidą ir ieškant trigarsių funkcionavimo XXI a. muzikinėje kompozicijoje galimybių, dėmesys atkreipiamas į nefunkcinius trigarsių ryšius, kuriuos nagrinėja neorymaniška teorija (neo-Riemannian theory). Tai pastaruosius 30 metų ypač Šiaurės Amerikos muzikologijoje klestinti analitinė sistema, apjungianti XIX a. vokiečių teoretikų, kurių įtakingiausias buvo H. Riemannas, idėjas ir XX a. analitines technikas (pvz., setų teoriją). Taikant neorymaninę analizę, t. y. trigarsių sekos logiką interpretuojant kaip matematinės grupės elementų muzikines transformacijas, išryškėja ryšiai, kurių nematyti analizuojant įprasta funkcine (laipsnių) analize. Atrandamos trigarsio vidinės sandaros ypatybės, leidžiančios nuoseklią transformaciją minimalia balsavada, tačiau tokį jų sisteminių jungčių potencialą maskavo keliose muzikos istorijos epochose dominavę funkcinio jungimo būdai.
Vis tik svarbiausias meninio tyrimo tikslas – atrasti trigarsio neorymaniškoje interpretacijoje glūdinčias kompozicines galimybes. Siekiama ne tik pritaikyti naujojo rymaniškumo idėjas ir technikas komponavimo procese, bet ir remiantis teorijos daugialypumu, kiekviename kūrinyje atrasti naują trigarsių sklaidos aspektą, taip kuriant savitą komponavimo braižą, triados sąvoką išplečiant nuo triados-trigarsio kaip harmoninio sąskambio funkcinės harmonijos kontekste iki abstraktaus triados modelio, taikomo kitiems muzikiniams parametrams.