Ritos Mačiliūnaitės-Dočkuvienės meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. gruodžio 19–20 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas kompozitorės Ritos Mačiliūnaitės-Dočkuvienės meno doktorantūros projektas „Muzikinės naracijos komponavimo būdai postdraminiame teatre“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Mindaugas Urbaitis, tiriamosios dalies vadovas – prof. dr. Antanas Kučinskas, konsultantė – prof. dr. Rasa Vasinauskaitė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. gruodžio 19 d. 17 val.
MUZIKOS INOVACIJŲ STUDIJŲ CENTRAS (Gedimino pr. 42, Vilnius)

PERKLAUSOS PROGRAMA

Rita Mačiliūnaitė-Dočkuvienė (1985)

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. gruodžio 20 d. 10 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. dr. Ričardas Kabelis (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, kompozicija);

TARYBOS NARIAI: prof. Vaclovas Augustinas (LMTA, muzika, kompozicija), prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), doc. Hans Peter Stubbe Teglbjærg (Danijos Karališkoji muzikos akademija, muzika, kompozicija), prof. dr. Audronė Žiūraitytė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija);

RECENZENTAI: doc. dr. Ramūnas Motiekaitis (LMTA, muzika, kompozicija), doc. dr. Judita Žukienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija

Darbe išskiriama ir analizuojama postdraminio teatro kryptis (autorė ją įvardija postdraminiu muzikinės naracijos teatru (toliau – PMNT)), pasižyminti muzikinio diskurso viršenybe, kuriai būdingas draminio teksto arba jo nuoseklumo atsisakymas. Čia kalbama apie teatro kryptį, susiformavusią iš muzikinių įvykių teatralizacijos, kurioje išplėstas muzikinis diskursas suponuoja naują muzikinės spektaklio partitūros prasmę. PMNT siejamas su draminio naratyvo muzikalizavimu arba naujo muzikinio naratyvo / diskurso, būdingo postdraminiam teatrui, sukūrimu. Darbe nustatyta, jog muzikinė naracija gali būti sukomponuota kompozitoriaus, kuriama repeticijų metu, atlikimo-komunikacijos procese ir pasitelkus aktoriaus / muzikanto balso galimybes, judesius, gestus, lokacijos pasikeitimus, erdvės ypatumus, o taip pat veikiama papildomų veiksnių (garso efektų, medijos technologijų) bei žiūrovų suvokimo.

Tyrimo objekto pasirinkimą lėmė ne vien naujų teatro reiškinių susiformavimas ir muzikos, kaip vieno iš lygiaverčių teatro meno elementų, iškilimas bendrajame teatro kontekste, bet ir asmeninis autorės interesas bei kūrybinė veikla. Kadangi autorės, – kaip teatro kompozitorės, – praktinės veiklos objektas yra tapatus šio darbo objektui – ji atlieka tyrimą atstovaudama tiek mokslinei, tiek meninei / praktinei pusėms ir tyrimo kontekste įgyja dalyvaujančios stebėtojos vaidmenį. Muzika darbe tyrinėjama naratologiniu aspektu, tačiau ne dėl siekio ją priartinti prie literatūros, o dėl joje egzistuojančių naratyvinių konstravimo principų. Kūrinių analizė vykdoma trimis etapais:
1. Išskiriamos dvi muzikinio komponavimo kategorijos: (1) komponavimas garsiniais elementais; (2) teatrinių elementų muzikalizavimas);
2. Kategorijos, siekiant detalios komponavimo būdų analizės, pagal esminius priemonių požymius, suskaidomos į smulkesnes grupes;
3. Aptariamas naratyvinio diskurso bruožų komponavimas muzikiniame lygmenyje.

Iliustracija – Olgos Lapinos spektaklis „Kodas: HAMLET“, Dmitrijaus Matvejevo nuotr.