Virginijos Unguraitytės Levickienės meno doktorantūros projekto gynimas

2017 m. birželio 12–13 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus ginamas pianistės Virginijos Unguraitytės Levickienės meno doktorantūros projektas „M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec ir Besacas eskizai: redagavimo teorija ir praktika“. Meno projekto kūrybinės dalies vadovas – prof. Zbignevas Ibelgauptas, tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Laima Budzinauskienė. Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42). Gynimo posėdžiai vieši, įėjimas laisvas.

Meno doktorantūros projekto kūrybinės dalies gynimas

2017 m. birželio 12 d. 17 val.
DIDŽIOJI SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)
KONCERTO PROGRAMA

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911) – Preliudai VL 256, VL 257
Trys preliudai viena tema VL 269, VL 270, VL 271
Variacijų ciklai Sefaa Esec, Besacas
Fuga b-moll VL 345
Stasys Vainiūnas (1909–1982) – Rauda
Julius Andrejevas (1942–2016) – Estampas
Aleksandras Skriabinas (1872–1915) – Sonata Nr. 5, op. 53

Meno doktorantūros projekto tiriamosios dalies gynimas

2017 m. birželio 13 d. 10 val.
JUOZO KAROSO SALĖ (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS – prof. Jurgis Karnavičius (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, muzika, fortepijonas);

TARYBOS NARIAI: prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. dr. Kerri Kotta (Estijos muzikos ir teatro akademija, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija), prof. Sergejus Okruško (LMTA, muzika, fortepijonas), Rokas Zubovas (M. K. Čiurlionio namai, muzika, fortepijonas);

RECENZENTĖS: dr. Gabrielė Kondrotaitė (LMTA, muzika, fortepijonas), prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra, muzikologija).

Anotacija

Muzikos kūrinių redagavimas – vienas pagrindinių muzikos teksto rengimo leidybai procesų, kurio eigą ir rezultatą lemia individualūs redaktoriaus sprendimai. Remiantis W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, F. Chopino, E. Griego, G. Mahlerio, Ch. Iveso kūrinių redagavimo procesus tyrinėjusių muzikologų (E. G. Heinemanno, Ch. A. Georgiou, J. R. Browno, H. W. Hitchcocko, N. Zahlerio, F. Bouwmano  ir kt.) įžvalgomis, pastebėta, kad tų pačių kūrinių teksto pateikimas skirtinguose leidiniuose varijuoja. Autentiškai kompozitoriaus užrašytas kūrinio tekstas paprastai yra prieinamas tik autorinių rankraščių arba faksimilių pavidalu.

Tiriamojo darbo problema yra M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec ir Besacas urteksto publikacijų parengimas. 1904–1905 m. M. K. Čiurlionio sukurti ciklai ne tik žymi vėlyvojo, modernia muzikos kalba grindžiamo kūrybos laikotarpio pradžią, bet ir atspindi M. K. Čiurlionio rankraščių dešifravimo problemiškumą – kūriniai užrašomi paskubomis ir beveik visada tik juodraštyje. M. K. Čiurlionio Sefaa Esec ir Besacas autografo eskiziškumas nulėmė sudėtingą šių kūrinių redagavimą. Iki šiol ciklus publikavę redaktoriai (Stasys Šimkus, Jadvyga Čiurlionytė, Vytautas Landsbergis, Dorothea Eberlein, Darius Kučinskas, Rokas Zubovas) variacijų tekstą interpretavo labai įvairiai, todėl atsirado net keletas skirtingų Sefaa Esec ir Besacas variantų.

Šiame darbe pirmą kartą atliekamas išsamus M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec ir Besacas rankraščių bei visų publikuotų redakcijų palyginimas, atskleidžiantis esmines M. K. Čiurlionio kūrinių fortepijonui redagavimo tendencijas ir galimas perspektyvas. Tiriamojo darbo tikslas – remiantis pasaulinėje redagavimo praktikoje įsitvirtinančiomis teorinėmis kūrinių redagavimo tendencijomis bei publikuotų M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec ir Besacas redakcijų pavyzdžių analize, parengti naujas, kuo artimesnes autentiškam kompozitoriaus rankraščiui variacijų Sefaa Esec ir Besacas urteksto versijas ir jas atlikti (garso įrašai ir nauji variacijų urtekstai pateikiami darbo prieduose).