Vytauto Germanavičiaus meno doktorantūros projekto gynimas

2022 m. gruodžio 14 ir 15 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (I rūmai, Gedimino pr. 42, Vilnius) apgintas Vytauto Germanavičiaus meno doktorantūros projektas „Archajinių derminių struktūrų transformacija ir adaptacija naujose mikrotoninėse kompozicijose“.

Meno projekto vadovai:

Projekto kūrybinio darbo vadovas: prof. Rytis Mažulis

Projekto tiriamojo darbo vadovė: prof. dr. Rima Povilionienė

Gruodžio 14 d. 18 val.

LMTA Juliaus Juzeliūnio erdvinio garso sferoje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

Programa:

„Raudoni medžiai“ (2018) fleitai, violončelei ir vargonams, skiriama gen. Adolfo Ramanausko Vanago 100-osioms gimimo metinėms, „Garsovaizdžiai“, vargonų muzikos rečitalis, 2018.10.30, Lietuvos nacionalinė filharmonija

Atlieka: Johannes Hustedt (fleita, Vokietija), Ramutė Kalnėnaitė (violončelė), Jūratė Landsbergytė (vargonai)

„Mane nužudė banano medis“ (2019) išilginei tenorinei fleitai solo, tarptautinis festivalis „MikroFest Vilnius 2021“, 2021.09.10, Pranciškonų vienuolyno koncertų salė

Atlieka Linnea Sundfar Casserly (Norvegija / Suomija)

„Žydintis ledas“ (2020) styginių orkestrui, „Baltijos šalių kamerinių orkestrų festivalis“, 2020.10.29, Vilniaus rotušė, Atlieka Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dir. Modestas Barkauskas

L`asteroide B612 (2020) smuikų duetui, „LMTA doktorantai: penkios rudens spalvos“, 2021.11.05, LMTA Didžioji salė, Atlieka Augusta Jusionytė ir Julija Ivanovaitė

„Be titro“ (2021) šakuhači fleitai ir styginių kvartetui, „ISCM Centenary Vilnius“, 2022.10.08, Vytauto Kasiulio dailės muziejus

Atlieka: Reison Kuroda (Japonija), styginių kvartetas „Chordos“

„Avalanche“ (2022) orkestrui, tarptautinis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“, 2022.10.20 (koncertas atkeltas), Lietuvos nacionalinė filharmonija

Gruodžio 15 d. d. 14 val. 
LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

Meno doktorantūros projekto gynimo taryba:

* Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42)

Anotacija

Pasaulio visuomenių muzikinis mąstymas yra glaudžiai susijęs su garso skambesio suvokimo įvairove, garsinių sistemų atpažįstamumu, lemiančiu kitokį požiūrį į garsą, garso tembrus, naujų garso derinimo sistemų paieškas. Įvairiais istoriniais laikotarpiais garso aukščio suvokimas ir temperacinės sistemos veikė žmonijos mąstymą, kultūriniai ar istoriniai įvykiai darė įtaką tolesnei derinimo sistemų raidai, lemdami skirtingo tonų aukščio nustatymus ir jų charakteristikas. Šiame darbe išskiriami du fundamentalūs pasaulio derinimai, bei siūlomas naujas pasaulio temperacinių sistemų klasifikacijos modelis, pagrįstas dviejų pagrindinių derinimo koncepcijų (pirmoji paremta natūraliuoju garsaeiliu, antroji – lygia oktavos dalyba) konceptualiu diferencijavimu. Remiantis dviejų derinimo sistemų pagrindu, nagrinėjamos išvestinės skirtingos temperacijos, intervalų dalijimo sistemos, jų pritaikymas kompozicinėje praktikoje. Tuo tikslu išskiriami ratio ir atstumų santykiu pagrįsti temperacijų modeliai, atitinkantys pagrindines derinimų sistemas. Neatmetama prielaida, kad šios dvi sistemos turėjo didžiulę įtaką lietuvių liaudies vokalinės ir instrumentinės muzikos tradicijai, garsų derinimui ir skambesiui. Todėl buvo iškelta hipotezė, kad lyginant šių dviejų sistemų intervaliką galima paaiškinti lietuvių tradicinės muzikos derinimus. Taip pat pateiktas platus istorinis tyrimų kontekstas patvirtina naują tyrimo kryptį ir problematiką. Šio darbo tyrimo objektas – XX a. 4-ojo dešimtmečio lietuvių tradicinė muzika (vokalinės monodijos ir sutartinės, instrumentinės ragų, kanklių, skudučių melodijos), užfiksuotos XX a. 4-ojo dešimtmečio įrašuose, bei šioms melodijoms būdingi intervalinių santykių dermėse ypatumai ir struktūriniai modeliai, kurie būtų adaptuojami muzikos komponavimo sistemose. Atliktame kompleksiniame lietuvių archyvinių melodijų įrašų tyrime, kurio metu melodijoms būdingos dermės buvo lyginamos su natūraliojo garsaeilio ir 12-TET temperacinės sistemos intervalika, nustatyti natūraliam derinimui būdingi garsaeiliai, dermių intervalų atstumų tendencijos su būdingomis mikrotonaliomis struktūromis, išskirtos dvi charakteringos atstumų grupės, tipiniai intervalų atstumų kodai, identifikuoti pasikartojantys tonai ir intervalai, iš kurių išvestas dainoms būdingas intervalinis kodas kaip tipinė lietuvių liaudies dainų struktūra. Kūrybinėje plotmėje tyrimo rezultatai adaptuojami muzikos kūriniuose, panaudojant skirtingas archajinių garsų struktūrų garsaeiliuose integravimo technikas – harmonines transformacijas ir/ar rekonstrukcijas, išsaugant ar keičiant intervalinių struktūrų originalų skambesį. Kūriniuose siekiama praktiškai patikrinti ir parodyti, kaip sugeneruotos garsų struktūros funkcionuoja konkrečiuose muzikos kompozicijų pavyzdžiuose, ar vykstant intervalinių struktūrų transformacijai archajinės struktūros atpažįstamumo veiksnys kompozicinėje sistemoje gali visai išnykti, ar virsti nauja intervalinės struktūros garso kokybe.